Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-11 · Administracinė byla Nr. eI-4338-629/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-11
Bylos Nr.
eI-4338-629/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02250-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
H. M. C.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Albertas Šekštelas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4338-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02250-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo H. M. C. (H. M. C.) atstovui advokatui Albertui Šekštelo,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. M. C. (H. M. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Irano Islamo Respublikos pilietis H. M. C. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-861(00907) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Irano Islamo Respublikos piliečiui H. M. C., panaikinimo“.

Pareiškėjas nurodė, skundžiamas sprendimas pagrįstas klaidinga prielaida, kad UAB „Dipas“ (toliau – ir Bendrovė), į kurios nuosavą kapitalą investavo pareiškėjas, yra fiktyvi, o pareiškėjas pateikė atsakovui klaidingus duomenis. Pareiškėjo teigimu, jis neklaidino Migracijos departamento apie savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Paaiškino, kad gyvena Lietuvoje jau tris metus, nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2018 m. sausio 31 d. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovas skundžiamame sprendime nenurodė ir nepagrindė, kad pareiškėjas visus 3 metus negyveno Lietuvoje. Be to, atsakovas žinojo, kad patikrinimo metu pareiškėjas yra Vokietijoje dėl stuburo gydymo.

Pareiškėjas pabrėžė, kad UAB „Dipas“ nėra fiktyvi įmonė. Tai patvirtina vien ta aplinkybė, kad UAB „Dipas“ buvo įregistruota prieš 5 metus iki leidimo laikinai gyventi suteikimo. Be to, pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovės akcijas už 50 000 Lt įsigijo dar 2011 m. liepos 25 d., o 2013 m. balandžio 2 d. padidino UAB „Dipas“ įstatinį kapitalą iki 100 000 Lt. Vėliau pareiškėjas 50 proc. Bendrovės akcijų pardavė Bendrovės vadovei M. I.. 2015 m. kovo 3 d. pareiškėjas su M. I. investavo į UAB „Dipas“ dar 61 974,40 Eur. Nurodė, jog UAB „Dipas“ siekė vystyti turizmo bei įvairių prekių importo į Lietuvą verslą, turizmo verslui vystyti Bendrovė 2013 m. birželio 13 d. įsigijo žemės sklypą su mišku, esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., o 2015 m. parengė šio miško miškotvarkos projektą. UAB „Dipas“ planuoja dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, pagal priemonės veiklos sritį „Viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimas ir atnaujinimas“ tik dėl aplinkosauginių ir teritorijų planavimo reikalavimų šis projektas nevyksta šiuo metu taip, kaip tikėjosi pareiškėjas. Atkreipė dėmesį, jog, ruošdamasi turizmo veiklai Bendrovė 2016 m. sausio 26 d. gavo Lietuvos Respublikos valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos pažymėjimą verstis kelionių organizatoriaus veikla, o 2016 m. lapkričio 16 d. sudarė turistinių paslaugų teikimo sutartį su „Laurinat holdings LTD“, 2016 m. gruodžio 13 d. sudarė svečių apgyvendinimo, konferencijų salių nuomos ir konferencijų bei kitų renginių organizavimo viešbutyje sutartį su UAB „Mare Balticum“, 2017 m. sausio 17 d. sudarė sutartį su viešbučiu „Centro klubas“ dėl turistų apgyvendinimo. Pažymėjo, kad Bendrovė nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. yra ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų narė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad UAB „Dipas“ importavo į Lietuva įvairias prekes. 2015 m. kovo 16 d. Bendrovė sudarė sutartį su UAB „Alkesta“ dėl skaldos pardavimo, taip pat fasavimo-pakavimo sutartį su UAB „Valgeda“, 2015 m. balandžio 29 d. su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė krovinių ekspedijavimo ir muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį. Pabrėžė, kad UAB „Dipas“ ir toliau vykdo importą, pavyzdžiui, 2017 m. birželio 22 d. sudarė sutartį dėl tarpininkavimo išmuitinant prekes.

Pasak pareiškėjo, po pirmojo 2017 m. ketvirčio Bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 307 850 Eur, o viso turto įmonė turėjo net 332 542 Eur. Pirmąjį ketvirtį UAB „Dipas“ pardavimo pajamos sudarė 2 800 Eur, o grynasis pelnas – 909 Eur. Pardavimo pajamų sumažėjimą lėmė įmonės pastangos įsitvirtinti turizmo paslaugų rinkoje bei sumažėjęs prekių importas, ką nulėmė pardavimo vadybininko paieška. Iš Juridinių asmenų registrui pateiktų UAB „Dipas“ metinių finansinių ataskaitų už 2016 metus matyti, kad 2016 m. bendrovė turėjo 337 923 Eur vertės turto, iš kurio 309 671 Eur vertės ilgalaikį turtą, ir buvo pelninga, o pardavimo pajamos sudarė 9 500 Eur. 2015 m. UAB „Dipas turėjo 353 582 Eur turto, iš kurio 316 888 Eur ilgalaikio turto, o UAB „Dipas“ grynasis pelnas 2015 m. siekė net 62 417 Eur, pardavimo pajamos – 116 200 Eur.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) nurodo net 12 įmonės fiktyvumo punktų, tačiau pareiškėjas nežino, kurių iš šių punktų pagrindu atsakovas grindė UAB „Dipas“ fiktyvumą. Be to, pareiškėjo nuomone, atsakovas vykdė tyrimą tik apklausos būdu ir nepagrįstai nepasinaudojo Aprašo 101.4 punkte numatytu tyrimo būdu – išsiųsti paklausimus Juridinių asmenų registrui dėl duomenų apie UAB „Dipas“ finansinę atskaitomybę suteikimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagristą (I t., b. l. 126–132).

Nurodė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. liepos 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o nuo 2015 m. liepos 17 d. – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Migracijos vadybos darbuotojai atliko patikrinimą pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Patikrinimo metu minėtame bute pareiškėjas nebuvo rastas. Minėto buto gyventoja paaiškino, kad čia ji gyvena 3 metus, o minėtas užsienietis šiame bute negyvena ir niekada negyveno. Migracijos valdybai nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo nustatyta, kad šioje vietoje yra įsikūrusi kavinė „Flamingas“, užsieniečio rasti nepavyko, o pabendravus su minėto namo gyventojais, buvo nustatyta, kad pareiškėjas šiuo adresu negyvena. Sprendžiant, ar pareiškėjas iš tikrųjų gyvena Lietuvos Respublikoje, taip pat buvo įvertinta ta aplinkybė, kad jis tris kartus registravosi atvykti į Migracijos departamentą, tačiau į Migracijos departamentą taip ir neatvyko, prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nepateikė. Taigi minėtos aplinkybės leido daryti išvadą, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog kartu su skundu pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, galinčių paneigti ginčijamo sprendimo išvadas dėl jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje, o pateikta nuomos sutartis savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas iš tikrųjų gyvena Lietuvos Respublikoje.

Atsakovo teigimu, vien tai, jog UAB „Dipas“ yra įregistruota prieš 5 metus ir yra sudariusi sandorius su kitomis bendrovėmis, savaime nepaneigia ginčijamo sprendimo išvadų dėl šios įmonės fiktyvumo. Paaiškino, kad UAB „Dipas“ darbuotojų pateikti paaiškinimai ir nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl galima teigti, kad darbuotojai Bendrovėje buvo įdarbinti formaliai, faktiškai joje nedirba (ūkvedys L. K. (L. K.) nepažįsta kitų įmonės darbuotojų, nežino įmonės pavadinimo, nors joje buvo įdarbintas ilgiau negu metus, nežino, kur yra Bendrovės biuras). Administratorės J. R. nurodytas darbo laikas nesutampa su faktiniu jos buvimu biure. Patikrinimo metu taip pat nenustatyta, kad UAB „Dipas“ biure būtų vykdoma įmonės veikla, o paties pareiškėjo Lietuvos Respublikoje rasti nepavyko. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Dipas“ darbuotoja J. R. buvo įdarbinta ir kitose įmonėse, kurių pagrindu trečiųjų valstybių piliečiai kreipėsi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Migracijos departamento nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Dipas“ yra fiktyvi, o pareiškėjo siekis buvo gauti leidimą laikinai gyventi, bet ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Atsakovo teigimu, Aprašo 101 punkte yra įtvirtintas pavyzdinis veiksmų sąrašas, jame yra tik nurodyta, kokiais būdais gali būti gaunama informacija, siekiant nustatyti, ar įmonė yra fiktyvi, šie būdai yra parenkami kiekvienu konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes. Taigi aplinkybė, kad Migracijos departamentas nebuvo apklausęs įmonės akcininkų, savaime nereiškia, kad išvada dėl UAB „Dipas“ fiktyvumo nėra pagrįsta.

Migracijos departamentas pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas ir tuo pagrindu, kad UAB „Dipas“ neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. šioje įmonėje nėra įdarbinti ne mažiau kaip 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi UTPĮ redakcija). Atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas skunde neginčija faktinių aplinkybių, kad UAB „Dipas“ neatitinka imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

Migracijos departamentas paaiškino, kad panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ir tuo pagrindu, jog pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjas yra UAB „Dipas“ akcininkas, savaime nepaneigia pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės, nes surinktų duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta UAB „Dipas“ administratorė J. R. nurodė, kad iš pradžių Bendrovė vertėsi džiovintų vaisių prekyba, vėliau bandė kitas veiklas – prekiavo skalda, užsėmė turizmu, tačiau grįžo prie prekybos džiovintais vaisiais veiklos. Šiuo metu Bendrovė sudariusi sutartis dėl vietos muitinės sandėlyje, yra gavusi džiovintų vaisių pavyzdžių. Liudytojos teigimu, ji ofise būna labai nedaug, daugiausiai dirba iš namų arba mieste susitinka su klientais. Su pareiškėju paskutinį kartą matėsi 2017 m. sausio mėn. Taip pat pažymėjo, kad Bendrovės direktorė gyvena Baltarusijoje ir į Lietuvą stengiasi atvykti bent kartą per savaitę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-861(00907) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Irano Islamo Respublikos piliečiui H. M. C., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2015 m. liepos 17 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB „Dipas“ akcininkas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo UTPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (II t., b. l. 1–7).

2015 m. rugpjūčio 6 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams (II t., b. l. 7).

2015 m. rugpjūčio 13 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7373665, galiojantį iki 2016 m. spalio 6 d., o pareiškėjui pateikus naują pasą, 2016 m. spalio 4 d., išdavė naują leidimą laikinai gyventi LT7397928, galiojantį iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. (II t., b. l. 227–228).

2017 m. balandžio 28 d. Migracijos departamentas pavedė Migracijos valdybai patikrinti, ar pareiškėjas gyvena Lietuvoje ir ar UAB „Dipas“ vykdo veiklą (II t., b. l. 211).

Apie atlikto patikrinimo rezultatus atsakovas informuotas 2017 m. gegužės 29 d. Migracijos valdybos vyresniojo specialisto tarnybiniu pranešimu (II t., b. l. 213–215). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo nuvykta deklaruojamu Bendrovės biuro adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyta, kad ant minėto pastato nėra įmonės iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie įmonės veiklą. Aplinkinių kabinetų darbuotojai paaiškino, kad UAB „Dipas“ minėtame pastate nėra ir niekada nebuvo. Patikrinus nekilnojamojo turto registrą nustatyta, kad nekilnojamojo turto įmonė neturi. Taip pat buvo nuvykta į pareiškėjo anketoje nurodytą jo gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėto buto gyventoja K. L. paaiškino, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gyvena apie 3 metus, minėtame bute pareiškėjas negyvena ir niekada negyveno. Vykdant patikrinimą taip pat nuvykta į pareiškėjo ankstesnę deklaruotą gyvenamąją vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad minėtu adresu yra kavinė „Flamingas“, pabendravus su namo gyventojais nustatyta, kad pareiškėjas minėtu adresu negyvena. Atliekant patikrinimą taip pat nustatyta, kad UAB „Dipas“ yra įdarbinti 4 darbuotojai: L. K., J. R., H. M. C. bei M. I.. Nuvykus į L. K. gyvenamąją vietą ir jį apklausus, L. K. paaiškino, kad dirba įmonėje, kurios pavadinimo nežino, jį įdarbino jo dukra Julija, įmonėje jis dirba apie metus slenkančiu grafiku, kiek valandų per mėnesį jis dirba, nežino. Dirba ūkvedžiu, atlieka pagalbinius darbus bei vairuoja automobilį. Už darbą gauna minimalų darbo užmokestį. Kitų įmonėje dirbančių darbuotojų jis nepažįsta, kokios yra akcininkų funkcijos įmonės valdyme jis nežino. Kokia yra įmonės veiklos sritis nežino, tačiau spėja, kad tai yra prekyba. Pildant paaiškinimą atėjo kita įmonės darbuotoja J. R., kuri neturėjo laiko surašyti paaiškinimą, tačiau nurodė, kad Bendrovės biuras yra adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, ant pastato nerasta Bendrovės iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie įmonės veiklą. Pastato antro aukšto koridoriaus gale yra kabinetas, ant kurio užkabinta lentelė UAB „Dipas“, tačiau kabinetas buvo užrakintas. Apsaugos darbuotojas S. K. paaiškinime nurodė, kad kabinete Nr. 225 faktiškai jokia veikla nėra vykdoma, klientai bei Bendrovės darbuotojai biure nesilanko. Bendrovės darbuotoja Julija atvažiuoja maždaug kartą per dvi savaites bei kabinete būna apie valandą. Bendrovės darbuotoja J. R. pati atvyko į apklausą, kurios metu paaiškino, kad UAB „Dipas“ ji dirba apie 3 metus, jos pareigos yra administratorė. Įmonė užsiiminėjo džiovintų vaisių prekyba, klientai buvo „Klaipėdos duona“ bei dar pora įmonių, kurių pavadinimų ji neatsimena. Šiuo metu Bendrovė planuoja dirbti turizmo srityje, maždaug prieš 1,5 metų įmonė gavo licenciją vietiniam turizmui. Šiuo metu įmonė pastovių klientų Lietuvoje neturi. J. R. taip pat nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 26 d. jos tėvas L. K. Bendrovėje nebedirba. Taip pat paaiškino, kad M. I. yra Bendrovės direktorė, ji priima sprendimus įmonės valdyme, o H. M. C. užsiima verslo vystymu, ieško klientų užsienyje. M. I. yra Baltarusijoje, o M. yra Vokietijoje. J. R. teigimu, Bendrovės biure šiuo metu dirba tik ji, jos darbo laikas yra nuo 9 val. iki 17.30 val. darbo dienomis, už darbą jai yra mokamas 1 600 Eur atlyginimas (ant popieriaus). Jos darbo funkcijos yra dokumentų tvarkymas, personalo paieška bei verslo pasiūlymų sudarymas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Bendrovėje dirba tik vienas Lietuvos Respublikos pilietis – J. R. (II t., b. l. 219).

Atsakovas Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2017 m. birželio 20 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (15/5-7)11U-861(00907) (I t., b. l. 9–12), kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas duomenis dėl leidimo laikinai gyventi gavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pareiškėjas neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, be to, yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Dipas“ yra fiktyvi. Kadangi pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su šio užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pagal UTPĮ 26 straipsnį leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą vienas iš tokių pagrindų – kai duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. O pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą vienas iš tokių pagrindų – kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas Migracijos departamentui konstatavus, jog: 1) Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi; 2) Bendrovė nebeatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. Bendrovėje visą darbo laiką nedirba ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai; 3) pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Iš Migracijos departamento pateiktų VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad Bendrovėje įdarbintas tik vienas Lietuvos Respublikos pilietis ir du užsieniečiais, kurie neturi leidimų nuolat gyventi Lietuvoje (II t., b. l. 219). Taigi darytina išvada, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovėje turi dirbti bent trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Teismas pažymi, kad, nors šiuo metu UTPĮ nebenustato reikalavimo įmonėje minėto skaičiaus darbuotojų įdarbinimo, tačiau pagal 2016 m. birželio 19 d. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą išduoti leidimą pateikė iki 2017 m. sausio 1 d., sprendimas dėl leidimo išdavimo bei pats leidimas išduotas taip pat iki minėtos datos, todėl pareiškėjo atžvilgiu taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų nebeatitinka, o tai pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas sutinka ir su atsakovo išvada, jog pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. nurodė gyvenamosios vietos adresą, kuriuo faktiškai negyvena. Kaip minėta, Migracijos valdybos specialistas patikrinimo metu buvo nuvykęs tiek paties pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiek jo ankstesnės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nė vienu adresu pareiškėjo nerado. Be to, buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventoja K. L. paaiškino, kad minėtame bute gyvena apie 3 metus ir pareiškėjas ten niekada negyveno. Tai, kad pareiškėjas į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius pirko baldus ar užsakė ten vykdyti tvarkymo paslaugas bei yra sudaręs minėto buto nuomos sutartį, nereiškia, jog pareiškėjas ten faktiškai gyvena, nes tokią aplinkybę paneigia Migracijos valdybos surinkti duomenys, t. y. buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojos pateikta informacija. Taip pat pažymėtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra kavinė „Flamingas“, o namo gyventojai taip pat teigė, jog pareiškėjas minėtu adresu negyvena. Pareiškėjas jokių argumentų, įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes, nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal UTPĮ 36 straipsnio 1 dalies 3 punktą, užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsakovui būtų nurodęs kitą savo gyvenamosios vietos adresą, kito adreso pareiškėjas nenurodė ir teismui. Teismas neturi pagrindo abejoti Migracijos valdybos specialisto tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas buvo pateikęs klaidingus duomenis ir apie Bendrovės veiklos vietą. Prašymo dėl leidimo išdavimo metu pareiškėjas buvo nurodęs, jog UAB „Dipas“ adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nors Migracijos valdybos atlikto patikrinimo metu paaiškėjo, kad Bendrovės biuras yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Atsakovas taip pat teigia, kad UAB „Dipas“ yra fiktyvi. UTPĮ 2 straipsnio 6 dalyje fiktyvi įmonė apibrėžiama kaip juridinių asmenų registre įregistruotas privatus juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Įvertinimo, ar įmonė yra fiktyvi, tvarka įtvirtinta Aprašo trečiame skirsnyje.

Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad ginčijamame sprendime atsakovas nepakankamai motyvavo savo išvadą dėl Bendrovės fiktyvumo, nenurodė, kurių Aprašo 100 punkte nurodytų aplinkybių pagrindu konstatavo, jog Bendrovė yra fiktyvi. Nors atsakovo surinkti duomenys apie Bendrovės veiklos vietą, darbuotojų pateikti paaiškinimai iš tiesų leidžia abejoti, ar UAB „Dipas“ realiai vykdo veiklą, tačiau pareiškėjo pateikti duomenys apie Bendrovės finansus, sutartys su klientais neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti Bendrovės veiklos fiktyvumo, todėl šiuo aspektu ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovui tinkamai neįrodžius, jog UAB „Dipas“ yra fiktyvi, nėra pakankamo pagrindo ir konstatuoti, jog pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su pareiškėjo gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, bei padaryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Teismo vertinimu, nors išvada dėl Bendrovės fiktyvumo ir pareiškėjo keliamos migracijos grėsmės motyvuota nepakankamai ir šioje dalyje ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimų, tačiau ginčijamas sprendimas priimtas ir tais pagrindais, kad Bendrovė nebeatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, teismas pažymi, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą. Šiuo atveju Bendrovėje nebuvo visą darbo dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, taigi atsakovas vien dėl šių aplinkybių galėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą Migracijos departamentas galėjo ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas pateikė klaidingus duomenis apie savo gyvenamąją vietą, Bendrovės veiklos adresą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-861(00907) pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. M. C. (H. M. C.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė