Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-06-07 · Civilinė byla Nr. 2A-523/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-07
Bylos Nr.
2A-523/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Armitana“
Ieškovas
BUAB „Mano tikslas“
Advokatai
Mindaugas Šimkūnas, Zigmas Pečiulis
Kategorijos
  • 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-523/2010Procesinio sprendimo kategorija 35.1.; 42.1.; 42.8.; 42.11.1.; 42.11.2.; 44.1.; 44.2.4.1.; 50.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui,atsakovo atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Armitana“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-833-258/2009 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Armitana“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Mano tikslas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui UAB „Armitana“, prašydamas pripažinti neteisėtu 2007 m. sausio 24 d. subnuomos sutarties Nr. FLG 3.478 nutraukimą, priteisti 1 173 900 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas ir atsisakė 18 403,90 Lt bei 1 180 Lt dalies reikalavimo. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. kovo 26 d. atsakovas pranešė, jog vienašališkai keičia visiems subnuomininkams naudojimosi patalpomis taisykles, informuoja, kad jos tampa privalomos visiems subnuomininkams be jokių išimčių. Ieškovas, susipažinęs su naujai nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, nesutiko, kadangi joje buvo nurodytas ieškovui nenaudingas darbo laikas. Ieškovas pažymėjo, kad didžiausio klientų srauto nuomojamose patalpose susilaukdavo vakarais, naktimis bei savaitgaliais, kadangi tai objektyviai nulėmė ūkinės-komercinės veiklos, kuria verčiasi ieškovas, pobūdis – laisvalaikio pramogos: biliardo klubas ir baras. Ieškovas nurodė, kad atsakovui uždraudus ieškovo klientams patekti į subnuomojamas patalpas po 20 val. ieškovas neteko galimybės dirbti pačiu pelningiausiu paros metu. Ieškovo nuomone, vienašališkai pakeisdamas šalių sudarytos patalpų subnuomos sutarties Nr. FLG 3.478 sąlygos 8.2 punktą, numatantį, kad visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jei jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių, atliko neteisėtus veiksmus, t.y. nevykdė sutartyje numatytos pareigos – ribojo ieškovo galimybes naudotis subnuomojamomis patalpomis iki 2008 m. liepos 29 d. ieškovui faktiškai nutraukiant veiklą jose. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. birželio 11 d. gavo atsakovo pranešimą apie vienašališką subnuomos sutarties nutraukimą nuo 2008 m. birželio 25 d., kuriame nurodyta, jog ieškovo skola už subnuomą viršijo dviejų mėnesių mokėjimus pagal subnuomos sutartį. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo padarytas subnuomos sutarties pažeidimas lėmė ieškovo finansinės būklės pablogėjimą ir negalėjimą atsiskaityti pagal subnuomos sutartį, atsakovas subnuomos sutartį nutraukė neteisėtai. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. liepos 21 d. atsakovas raštu pareikalavo ieškovą atlaisvinti subnuomotas patalpas, o 2008 m. liepos 29 d. atjungė vandens ir elektros energijos tiekimą. Ieškovas pažymėjo, kad jis neteko klientų, anksčiau subnuomojamose patalpose laisvalaikį leidę klientai liovėsi lankytis ieškovo klube, nes šis būdavo uždaromas labai anksti, lyginant su kitomis tokio pobūdžio įstaigomis, esančiomis Vilniaus miesto centre. Ieškovas pažymėjo, kad lankytojų kiekio pakitimas labai sumažino ieškovo veiklos apyvartą klube, esančiame subnuomotose patalpose – paskutiniais mėnesiais, kai ieškovas dar vykdė veiklą subnuomojamose patalpose prekybos centre „Flagman“, apyvarta krito beveik aštuonis kartus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu nusprendė priimti ieškovo BUAB „Mano tikslas“ atsisakymą nuo 18 403,90 Lt ir 1 180 Lt reikalavimo dalies atsakovui UAB „Armitana“; grąžinti BUAB „Mano tikslas“ 587,5Lt žyminio mokesčio; 2007 m. sausio 24 d. patalpų subnuomos sutarties Nr. FLG 3.478, sudarytos tarp UAB „Armitana“ ir UAB „Mano tikslas“, nutraukimą pripažinti neteisėtu; priteisti iš atsakovo UAB „Armitana“ ieškovui BUAB „Mano tikslas“ 104 288,79Lt nuostolių atlyginimą, 3 086 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš atsakovo UAB „Armitana“ 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teismas nurodė, kad sudarant sutartį, sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę susitarti dėl įvairių teisių ir pareigų, įskaitant naudojimosi patalpomis sąlygų nustatymą. Teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, pagrindinė sąlyga, dėl kurios jis sutiko nuomotis konkrečias patalpas, buvo susitarimas dėl darbo valandų, leidžiančių ieškovui naudotis nuomojamas patalpas nuo 11 val. iki 24 val., ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais – nuo 11 val. iki 4val. Teismas nurodė, kad sutarties priedu Nr. 4 buvo nustatytos vidaus tvarkos taisyklės nuomininkams, kurio 2.2 punkte ieškovui darbo valandos nustatytos nuo 11 val. iki 24 val., ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais darbo valandos nuo 11 val. iki 4 val., sekmadieniais iki 18 val. Teismas nurodė, kad patalpų subnuomos sutartis patvirtina, jog šalys susitarė, kad subnuomininkas apmokės visas faktines eksploatacines išlaidas, įskaitant išlaidas už apsaugą, nuomininkas garantavo, kad nustatytos patalpų eksploatacinės išlaidos neviršys 8 Lt plius PVM už vieną kvadratinį metrą subnuomojamų patalpų per mėnesį. Teismas nurodė, kad šalys sutarties pakeitimu nuo 2008 m. sausio 1d. susitarė ieškovo nuomojamos patalpos padidinti iki 600 kv.m., nuo 2008 m. kovo 1 d. patalpų plotas buvo patikslintas iki 568 kv. m. bendro ploto. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, kad nesutarimai su atsakovu prasidėjo 2008 m. vasario mėnesį gavus atsakovo eksploatacinių paslaugų mokėjimo už 2008 m. sausio mėnesį dokumentus. Teismo teigimu, atsakovo ieškovui pateiktos PVM sąskaitos faktūros už 2007 m. spalio-gruodžio mėnesius ir 2008 m. vasario 14 d. pateikta eksploatacinių paslaugų sąskaita patvirtina, kad nuo 2008 m. sausio mėnesio išnuomotų patalpų eksploatacinių paslaugų išlaidų suma mėnesiui padidėjo 4 052,12 Lt. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, nurodė, kad atsakovas, įsipareigojęs, kad faktinės eksploatavimo išlaidos, į kurias įėjo ir išlaidos už apsaugą, neviršys šalių sutartos 8 Lt už vieną kvadratinį metrą subnuomojamų patalpų per mėnesį sumos, nuo 2008 m. sausio mėnesio vienasmeniškai šių išlaidų sumą padidino už 2008 m. sausio mėnesį 4 052,12 Lt, už 2008 m. vasario mėnesį 4 974,88 Lt. Teismas pažymėjo, kad dar 2007 m. sausio mėnesį patalpų subnuomos sutarties sudarymo metu atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas naudosis viršutiniu prekybos centro „Flagman” aukštu, kad atskiro įėjimo į ieškovui išnuomotas patalpas nėra, pakliūti į jas bus galima tik perėjus visus prekybos centro aukštus, kad išnuomotose patalpose bus dirbama žymiai ilgiau nei kituose aukštuose esančiose prekybos centro patalpose, kad ieškovo lankytojai rinksis į patalpą vėlyvu paros metu, kad subnuomojamose patalpose bus prekiaujama alkoholiu. Teismas konstatavo, kad patalpų saugos išlaidos buvo aptartos sutartyje, ieškovas nebuvo įsipareigojęs dengti didesnes nei sutartyje numatytas eksploatacines (apsaugos) išlaidas.

Teismas nurodė, kad 2008 m. kovo 26 d. lydraštis dėl prekybos centro „Flagman” vidaus tvarkos taisyklių patalpų subnuomininkams patvirtina, jog šios taisyklės yra skirtos suderinti prekybos centro nuomininko bei subnuomininkų interesus, siekiant maksimaliai tenkinti prekybos centro lankytojų poreikius. Teismas pažymėjo, kad nors taisyklių 3.2 punkte buvo nustatyta, jog prekybos centre leidžiama pradėti darbą ne vėliau kaip 10 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, o sekmadieniais ne vėliau kaip 11 val., baigti darbą ne anksčiau kaip 20 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, o sekmadieniais ne anksčiau 18 val., tačiau lankytojams patalpos buvo uždaromos 20.00 val., sekmadieniais – 18.00 val.

Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, konstatavo, jog aplinkybė, kad atsakovas, naudodamasis jam suteikta teise vienasmeniškai keisti naudojimosi patalpomis vidaus tvarkos taisykles, privalėjo veikti taip, kad nedarytų kitiems žalos. Teismo teigimu, darbo laiko sutrumpinimas ieškovui, gaunančiam pagrindines veiklos pajamas po 20 val., pripažintinas esminiu sutarties pažeidimu, įvykdytu atsakovo, nes atsakovui vienašališkai nustačius ieškovui trumpesnį naudojimąsi patalpomis laiką ieškovas nebegalėjo gauti to, ko tikėjosi gauti iš šios verslo sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad, pripažinus, jog atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai, ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo atlyginimo, o taip pat netesybų (CK 6.221 str. 2d). Teismas pažymėjo, kad vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie nutraukimą nurodytos dienos. Teismas konstatavo, kad ribojimu naudotis subnuomojamomis patalpomis ieškovas nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d. patyrė 104 288,79Lt nuostolių negautų pajamų (pelno) pavidalu (CK 6.249 str.), neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio. Teismo nuomone, uždraudus ieškovui dirbti jam pelningiausiu laiku, lankytojų kiekio pakitimai darė tiesioginę įtaką ieškovo veiklos apyvartai. Teismas pažymėjo, kad žala nepreziumuojama, jos dydį, kaip realius nuostolius, būtina įrodyti. Atsižvelgdamas į bendrą rinkos situaciją, sukėlusią sunkius padarinius įvairiems verslo santykiams, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo likusioje nuostolių ir verslo nuvertėjimo dalyje ieškinį pripažinti pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta skolininko (atsakovo) pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Mano tikslas“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo motyvuojamąją dalį dėl atsakovo teisių reikalauti ieškovą sumokėti už asmeninę apsaugą bei vienašališkai keisti taisykles ir priimti naują sprendimą toje dalyje, nurodant, kad atsakovas, remiantis CK 6.138 straipsnio 1 dalimi bei šalių sudarytos sutarties 8.2. punkte neturėjo teisės vienašališkai keisti taisykles; atsakovas nepagrįstai reikalavo ieškovą sumokėti už UAB „Mano tikslas“ asmeninę apsaugą; atsakovas, vienašališkai pakeitęs taisykles, susikūrė neteisėtą pagrindą riboti ieškovo darbuotojų bei klientų patekimą į subnuomojamas patalpas; neteisėtai atsakovo apribotas naudojimasis patalpomis lėmė ieškovo nuostolingą veiklą bei nebegalėjimą atsiskaityti pagal atsakovo PVM sąskaitas faktūras; atsakovas pirmas iš esmės pažeidė šalių sudarytą sutartį ir ją nuolat pažeidinėjo iki jos nutraukimo, dėl ko ieškovas laikytinas neatsakingu atsakovui dėl įsiskolinimo pagal sutartį, o sutartis laikytina nutraukta neteisėtai ir be pagrindo; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl 1 168 000 Lt nuostolių dėl neteisėto negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimo ir 5 900 Lt protingų išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, atlyginimo, viso – 1 173 900 Lt priteisimo ir priimti naują sprendimą toje dalyje – priteisti iš atsakovo 1 168 000 Lt nuostolių dėl neteisėto negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimo, 5 900 Lt protingų išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, atlyginimo, viso – 1 173 900 Lt bei įstatymo nustatytas 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas turėjo teisę vienašališkai keisti naudojimosi patalpomis vidaus tvarkos taisykles ir šalių sutartį.

2. Teismas nevertino civilinėje byloje esančių įrodymų, priėmė sprendimą, nepagrįstą byloje esančiais įrodymais, taip pat nenurodė bei nevertino įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados. Teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovas, įsipareigojęs, jog faktinės eksploatavimo išlaidos, į kurias įėjo ir išlaidos už apsaugą, neviršys šalių sutartos 8 Lt už vieną kvadratinį metrą subnuomojamų patalpų per mėnesį sumos, nuo 2008 m. sausio mėnesio vienasmeniškai šių išlaidų sumą padidino, neatsižvelgė į byloje esantį įrodymą – sutartį, pagal kurios 6.2 punktą apsaugos paslaugos priskiriamos prie eksploatacinių paslaugų. Atsakovas sąskaitas už papildomą apsaugą pradėjo pateikinėti tik nuo 2008 m. vasario mėnesio, nors sutartis sudaryta dar 2007 m. sausio mėnesį.

3. Teismas nenurodė argumentų, dėl kurių buvę atmesti įrodymai. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir verslo nuvertėjimo, nurodė, kad, atsižvelgiant į bendrą rinkos situaciją, sukėlusią sunkius padarinius įvairiems verslo santykiams, teismas neturi pagrindo likusioje nuostolių ir verslo nuvertėjimo dalyje ieškinį pripažinti pagrįstu, tačiau įrodymai, kuriais grindžiama tokia išvada, nebuvo vertinami bei nebuvo nurodomi, pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant į nekonkretizuotą bendrą rinkos situaciją, kurios pagrindu teismas ieškinio dalies dėl ieškovo verslo nuvertėjimo netenkino. Toks sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

4. Teismas nenurodė įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais vadovavosi.

5. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Armitana“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovo BUAB „Mano tikslas“ reikalavimai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir 104 288,79 Lt nuostolių iš atsakovo priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir padarė nepagrįstą išvadą dėl sutarties laisvės principo ir išskirtinių ieškovo darbo valandų prekybos centre „Flagman”. Byloje esminę reikšmę turi aplinkybės, ar atsakovas turėjo teisę vienašališkai pakeisti sutartį, 2007 m. sausio 24 d. prekybos centro „Flagman” vidaus tvarkos taisykles patalpų nuomininkams ir ar tokia savo teise pasinaudojo sąžiningai ir protingai. UAB „Armitana“, priimdama naują 2007 m. sausio 24 d. taisyklių redakciją, kurioje, be kitų nuostatų, suvienodindamas darbo laikas visiems prekybos centro „Flagman” subnuomininkams, ir prieš 3 savaites pranešdama apie būsimą taisyklių įsigaliojimą, nepadarė esminio sutarties pažeidimo, todėl ši teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta.

2. Teismo išvada dėl išlaidų už apsaugos paslaugas yra nepagrįsta. Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir išaiškino sutartinių teisinių santykių pobūdį. Sutartimi jos šalys susitarė, kad eksploatacinės išlaidos ieškovui neviršys 8 Lt už kvadratinį subnuomojamų patalpų metrą per mėnesį ir šios nuostatos visą sutarties galiojimo laiką atsakovas laikėsi. Ta pačia šalių pasirašyta sutartimi buvo susitarta, kad asmeninės apsaugos išlaidos bus apmokamos pagal nuomininko pateiktas sąskaitas proporcingai užimamų patalpų plotui ir tokia nuostata galiojo visą sutarties galiojimo laikotarpį. Aplinkybė, kad nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio BUAB „Mano tikslas“ už asmeninę apsaugą nemokėjo ir UAB „Armitana“ rašytinių pretenzijų dėl to neteikė, nereiškia, jog UAB „Armitana“ tokių išlaidų apskritai nepatyrė ar kad neturėjo teisės reikalauti jų atlyginimo.

3. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas, naudodamasis jam suteikta teise vienasmeniškai keisti naudojimosi patalpomis vidaus taisykles, privalėjo elgtis taip, kad nedarytų kitiems žalos, o darbo laiko sutrumpinimas ieškovui, gaunančiam pagrindines veiklos pajamas po 20 val., laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. UAB „Armitana“ teise vienasmeniškai keisti naudojimosi patalpomis vidaus taisykles naudojosi teisėtai, sąžiningai ir protingai – teisę vienašališkai keisti 2007 m. sausio 24 d. taisykles atsakovas turėjo, 2008 m. pradžioje atsirado būtinumas jas keisti, be to, apie naujos redakcijos taisyklių įsigaliojimą buvo pranešta iš anksto, suteikiant protingą terminą pastaboms pareikšti bei kreiptis dėl atitinkamų nuostatų išimčių taikymo. UAB „Armitana“ veiksmuose nėra neteisėtumo elemento, todėl negali būti daroma prielaidų dėl tariamai tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ribojimu naudotis patalpomis ieškovas nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d. patyrė 104 288,79 Lt nuostolių negautų pajamų (pelno) pavidalu, neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio, ir kad atsakovas turi pareigą šiuos nuostolius atlyginti. Sutarties 6.4 punkte nustatytais terminais atsakovas iki 2008 m. birželio 10 d. iš viso buvo neapmokėjęs dviejų paskutinių UAB „Armitana“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, o tai yra teisinis pagrindas, numatytas sutarties 8.4 punkte, nuomininkui vienašališkai nutraukti sutartį, apie sutarties nutraukimą informuojant prieš dvi savaites. Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo reikalauti iš jo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo BUAB „Mano tikslas” apeliacinį skundą atsakovas UAB „Armitana” nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atsakovo UAB „Armitana” į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Mano tikslas“ prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo UAB „Armitana“ apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas pažymi, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių. Ieškovo nuomone, atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir jame nurodytais argumentais nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Ieškovo BUAB „Mano tikslas” apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo UAB „Armitana” apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimas pakeistinas.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. sausio 24 d. patalpų subnuomos sutarties Nr. FLG 3.478 pagrindu ieškovas BUAB „Mano tikslas” subnuomojo iš UAB „Armitana” komercinės paskirties patalpas prekybos centre „Flagman”, esančias adresu Gedimino pr. 16/ Vilniaus g., 10, Vilniuje. Sutarties priedas Nr. 4 yra šalių pasirašytos 2007 m. sausio 24 d. prekybos centro „Flagman” vidaus tvarkos taisyklės patalpų nuomininkams (toliau - 2007 m. sausio 24 d. taisyklės). Sutarties 5.4 punkte nurodyta, kad šios taisyklės pridedamos kaip priedas Nr. 4 yra neatskiriama sutarties dalis.

2008 m. kovo 26 d. UAB „Armitana” prezidentas, vadovaudamasis 2007 m. sausio 24 d. taisyklių 6.2 punktu, įsakymu Nr. 10 patvirtino naujos redakcijos prekybos centro „Flagman” vidaus tvarkos taisykles patalpų subnuomininkams (toliau - 2008 m. kovo 26 d. taisyklės). Taisyklės išdėstytos visiškai nauja redakcija, papildytos naujomis nuostatomis, jomis buvo siekiama suvienodinti ir prekybos centro „Flagman“ bei jame veikiančių subnuomininkų darbo laiką, kadangi nevienodas prekybos centro „Flagman“ patalpų subnuomininkų darbo laikas kėlė papildomas išlaidas UAB „Armitana“. Šių išlaidų kai kurie subnuomininkai, įskaitant ir ieškovą, nesutiko geranoriškai kompensuoti. Vienos tokių papildomų išlaidų buvo UAB „Armitana“ patiriamos papildomos išlaidos prekybos centro „Flagman“ apsaugai. Prekybos centras „Flagman“ darbo dienomis ir šeštadienį veikė iki 20 val., sekmadieniais - iki 18 val., tuo tarpu UAB „Mano tikslas“ veiklą vykdydavo iki 24 val. pirmadieniais - trečiadieniais, iki 4 val. ketvirtadieniais - šeštadieniais ir iki 18 val. sekmadieniais.

Atsakovas 2008 m. kovo 26 d. raštu prekybos centro „Flagman“ subnuomininkams nustatė terminą pasiruošti naujos redakcijos 2008 m. kovo 26 d. taisyklių vykdymui nuo jų įsigaliojimo 2008 m. balandžio 14 d. ir galimybę nuo 2008 m. kovo 26 d. iki 2008 m. balandžio 14 d. (3 savaites) kreiptis į UAB „Armitana“ dėl 2008 m. kovo 26 d. taisyklių taikymo išimčių jų atžvilgiu nustatymo.

UAB „Armitana“, remdamasi sutarties 8.4 punktu, vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2008 m. birželio 25 d., apie sutarties nutraukimą informuodama UAB „Mano tikslas“ 2008 m. birželio 11 d.

Byloje nustatyta, kad UAB „Mano tikslas“ išsikėlė iš nuomojamų patalpų 2008 m. liepos 29 d.

UAB „Mano tikslas“ 2008 m. gegužės 8 d. kreipėsi ir į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą pareikšdama ieškinį UAB „Armitana“ dėl įpareigojimo vykdyti sutarties sąlygas ir 17 171,64 Lt nuostolių atlyginimo bei palūkanų priteisimo. UAB „Mano tikslas“ 2008 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo vykdyti sutarties sąlygas ir teismas nutartimi tokį atsisakymą priėmė ir šioje dalyje bylą nutraukė. 2008 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo reikalaujamų priteisti nuostolių atlyginimo dydis padidintas iki 122 692,70 Lt, dėl ko pasikeitė rūšinis bylos teismingumas ir byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 2009 m. rugsėjo10 d. pareiškimu UAB „Mano tikslas“ atsisakė nuo 18 403,90 Lt dalies reikalavimo ir palaikė reikalavimą dėl 104 288,79 Lt nuostolių atlyginimo bei palūkanų iš atsakovo priteisimo.

UAB „Mano tikslas“ 2009 m. kovo 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su kitu ieškiniu UAB „Armitana“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. 2009 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas padidino savo ieškinio reikalavimus ir paprašė priteisti iš UAB „Armitana“ 1 175 080 Lt nuostolių, patirtų dėl neteisėto sutarties nutraukimo, atlyginimo. Dėl šios priežasties pasikeitė bylos rūšinis teismingumas, t. y. ji tapo teisminga ir buvo perduota Vilniaus apygardos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi abi bylos buvo sujungtos.

UAB „Mano tikslas“ 2009 m. gruodžio 3 d. pareiškimais atsisakė nuo 1180 Lt dydžio reikalavimo dalies ir palaikė ieškinio reikalavimą dėl 1 173 900 Lt nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi kitoje byloje iškelta bankroto byla UAB „Mano tikslas“. Juridinių asmenų registre 2009 m. lapkričio 3 d. įregistruotas UAB „Mano tikslas“ teisinis statusas kaip bankrutavusios.

Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais ieškovo BUAB „Mano tikslas“ apeliacinio skundo argumentus.

Dėl atsakovo teisės vienašališkai keisti naudojimo patalpomis vidaus tvarkos taisykles ir šalių sutartį

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo teisę vienašališkai keisti naudojimosi patalpomis vidaus tvarkos taisykles. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies 2 bei 4 punktai numato, jog motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009 išaiškino, kad „bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagristi procesiniame įstatyme suformuluotu įrodymu vertinimo taisyklių tvarka. CPK 185 straipsnio nuostatose nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyje yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius dokumentus“.

Šalių sudarytos subnuomos sutarties 8.2 punktas nustatė, kad visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Analogišką nuostatą įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.183 straipsnio 1 dalis, nurodanti, jog rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Sutartyje šalys išreiškė savo valią, kad sutarties ir jos sudėtinių dalių pakeitimai galimi tik raštu abiem šalims pasirašant. Sutarties 5.4 punkte šalys susitarė, kad atsakovas supažindina ieškovą su vidaus tvarkos taisyklėmis, šios taisyklės pridedamos kaip priedas Nr. 4 ir yra neatsiejama šios sutarties dalis. Taigi, taisyklės yra sudėtinė ir neatsiejama sutarties dalis, kurios teisinė galia lygiavertė pačiai sutarčiai.

2007 m. sausio 24 d. taisyklių 6.2 punktas nustatė, jog, esant reikalui, šios vidaus tvarkos taisyklės gali būti papildytos atskiru nuomotojo įsakymu. Tuo tarpu 2008 m. kovo 26 d. taisyklių 18.5 punkte nustatyta, kad šios taisyklės keičia visas anksčiau subnuomininkų gautas iš nuomininko prekybos centro „Flagman“, esančio adresu Gedimino per. 16, Vilniuje, vidaus tvarkos taisykles, kurios šioms taisyklėms įsigaliojus, netenka galios.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė atsakovą turėjus teisę vienašališkai keisti minėtas taisykles, nes sprendime dėl nurodytų teisės normų ir sutarties bei taisyklių sąlygų nepasisakyta. Teisės aktai, motyvai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadą dėl atsakovo teisės vienašališkai keisti taisykles, sprendime nenurodyti.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, reglamentuojančiame sutarčių sudarymo bendrąsias nuostatas, sąvokų „papildyti“ bei „pakeisti“ reikšmės yra nevienodos. Lietuvių kalbos instituto parengtas Lietuvių kalbos žodynas (http://www.lkz/startas.htm :ietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas/redaktorių kolegija G. N. (vyr. redaktorė),J. P. , R. P. , Vytautas Vitkauskas, J. Z. – Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2005.-www.lkz.lt) pateiktos šios termino „pakeisti“ reikšmės: 1) vietoj vieno paimti kitą, pamainyti kitu, nauju; 2) pasimainyti vienam su kitu kuo nors; 3) užimti kieno vietą, ateiti į kito vietą; 4) pavaduoti, atstoti; 5) padaryti kitokį, permainyti. Nurodytame žodyne pateiktos tokios termino „papildyti“ reikšmės: 1) papildomai pripilti (skysčio); 2) prie esamo ar turimo pridėti, padaryti pilnesnį, išsamesnį, padauginti; 3) pridėti pilną, pripilti; 4) užimti (visą vietą), apgyventi; 5) apimti; 6) pašventinti; 7) atlikti, įvykdyti; 8) padaryti (nuodėmę).

Terminai bei sąvokos „pakeisti“ ir „papildyti“ nėra vienareikšmiai. Jeigu jie būtų vienareikšmiai, teisės aktų leidėjai aiškumo dėlei teisės aktuose vartotų vieną iš šių terminų, o ne abu kartu. Pavyzdžiui, CK 6.183 straipsnio 1 dalis nustato, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu.

Pažymėtina, jog naujomis atsakovo vienašališkai pakeistomis taisyklėmis buvo suderinti ne prekybos centro nuomininko bei subnuomininkų interesai, bet pakeistas prekybos centro darbo laikas – esminis kriterijus, dėl kurio ieškovas buvo sudaręs sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas apeliaciniais skundais skundžiamo sprendimo motyvacinėje dalyje padarė išvadą, kad atsakovas, įsipareigojęs, kad faktinės eksploatavimo išlaidos, į kurias įėjo ir išlaidos už apsaugą, neviršys šalių sutartos 8 litų už vieną kvadratinį metrą subnuomojamų patalpų per mėnesį sumos, nuo 2008 m. sausio mėnesio vienašališkai šių išlaidų sumą padidino. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal sutartį į faktines eksploatavimo išlaidas įėjo išlaidos už apsaugą, tačiau nenurodė, kad pagal sutarties 6.2 punktą apsaugos išlaidos (išskyrus ieškovo asmeninę apsaugą) priskiriamos prie eksploatacinių išlaidų, t. y. ieškovo asmeninės apsaugos išlaidos neįeina į eksploatavimo išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad asmeninės apsaugos jam niekada nereikėjo ir niekada neprašė, jog atsakovas ja pasirūpintų. Civilinėje byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių asmeninę ieškovo apsaugą buvus reikalingą – policijos pareigūnų iškvietimų dėl ieškovo darbuotojų ar klientų nebūta, ieškovo lankytojai rinkdavosi pažaisti biliardo, pulo. Byloje nustatyta, kad sąskaitas už papildomą apsaugą atsakovas pradėjo pateikinėti tik nuo 2008 m. vasario mėnesio, nors sutartis sudaryta 2007 m. sausio mėnesį Pirmosios instancijos teismas sprendime į tai atkreipė dėmesį, pabrėždamas, jog atsakovas sutarties sudarymo metu žinojo apie ieškovo veiklos darbo laiką bei specifiką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003 nurodė, jog „nėra ribojimo dėl teismo sprendimo dalies ar motyvų skundimo (CPK 303 str.). Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra teismo sprendimo dalis (CPK 270 str.), kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą sprendimą ar jo dalį ir priimti naują, sprendimą, arba pakeisti teismo sprendimą. Iš šių nuostatų daroma išvada, kad gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis”.

Teisėjų kolegijos nuomone, dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis dėl atsakovo teisių reikalauti ieškovą mokėti už asmeninę apsauga bei vienašališkai keisti taisykles keistina konstatuojant, kad atsakovas, remiantis CK 6.138 straipsnio 1 dalies bei šalių sudarytos sutarties 8.2 punktu, neturėjo teisės vienašališkai keisti taisykles bei sutartį.

Dėl ieškovo verslo nuvertėjimo ir nuostolių atlyginimo

Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė ieškinio dėl 1 168 000 Lt nuostolių dėl neteisėto negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimo ir 5 900 Lt protingų išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, viso – 1 173 900 Lt, atlyginimo dalį.

Byloje nustatyta, kad atsakovas šalių sudarytą sutartį nutraukė 2008 m. birželio 25 d. Atsakovo neteisėti veiksmai turėjo įtakos ieškovo verslo vertei. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad ieškinyje turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Vadovaujantis CPK 138 straipsniu, jeigu ieškinys neatitinka aukščiau minėtų, CPK 135 straipsnyje įtvirtintų, reikalavimų, ieškinio trūkumai yra šalinami. Atitinkamai, ieškovas, norėdamas, kad pareikštas ieškinys būtų priimtas, ieškinyje privalėjo suformuluoti reikalavimą dėl verslui padarytos žalos atlyginimo, o kad suformuluotų konkretų reikalavimą - nustatyti verslui padarytos žalos dydį. Byloje nustatyta, kad ieškovas iki ieškinio pareiškimo teisme kreipėsi į ekspertę (verslo ir turto vertintoją) dėl padarytos žalos įvertinimo ir dokumentų, patvirtinančių padarytos žalos dydį, parengimo. CK 6.249 straipsnio 5 dalis nustato, jog žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Verslo vertinimo ataskaita parengta 2008 m. liepos 31 d. Įrodymų, paneigiančių verslo vertinimo ataskaitos duomenis ar patvirtinančių, kad žala išvis nepadaryta, nepateikta į bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad atsižvelgiant į bendrą rinkos situaciją, sukėlusią sunkius padarinius įvairiems verslo santykiams teismas neturi pagrindo likusioje nuostolių ir verslo nuvertėjimo dalyje ieškinį pripažinti pagrįstu. Įrodymai, kuriais grindžiama tokia išvada, sprendime ne tik nevertinami, bet ir nenurodomi, netinkamai taikant CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nekonkretizuoja rinkos, jos bendros situacijos ar sunkių padarinių, tariamai kilusių neįvardintiems verslo santykiams. Tokios civilinėje byloje esančiais įrodymais nepagrįstos prielaidos negali būti laikomos teismo pripažintomis visiems žinomomis ir neįrodinėtinomis aplinkybėmis (CPK 182 str. 1 p.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas, suabejojęs ieškovo pateiktos verslo vertinimo ataskaitos pagrįstumu, nepareikalavo iš ieškovo pareigos įrodinėti verslui padarytos žalos dydį (CPK 225 str. 1 p.), nuostolių dydžio nenustatinėjo, nesiėmė kitokių veiksmų bylai reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti. Teismo sprendimas dalyje dėl nuostolių, patirtų nuvertėjus ieškovo verslui, atlyginimo, suponuoja išvadą, kad atsakovo veiksmai – neteisėtas sutarties pakeitimas bei nutraukimas – įtakos ieškovo verslo vertei neturėjo dėl bendros rinkos situacijos, sukėlusios sunkius padarinius įvairiems verslo santykiams. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas daro, nepaisydamas aplinkybės, jog pats pripažino sutarties nutraukimą neteisėtu. Pažymėtina, kad ieškovo verslo vertinimas atliktas atsižvelgiant į faktą, jog šalių sudaryta sutartis turėjo galioti iki 2013 m., o sutarties 3.2 punktas numatė ieškovo pirmumo teisę, lyginant su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį papildomam penkerių metų laikotarpiui. Vertinant ieškovo verslą atsižvelgta į sutarties ilgalaikiškumą. Civilinėje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių vadinamosios krizės trukmę. Ekonominė krizė ir sunkmetis nereiškia, jog ieškovas būtų bankrutavęs. Tai patvirtina ir verslo vertinimo ataskaitoje pateikti duomenys – ieškovas 2008 metų pirmąjį ketvirtį dirbo pelningai ir apskaitė beveik 25 000 Lt pelną. Anksčiau minėta, kad atsakovas krizės laikotarpiu dirbo pelningai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 104 288,79 Lt nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, pripažino, jog ir sunkmečio sąlygomis buvo galima dirbti pelningai. Taip pat pažymėtina tai, kad, apskaičiuojant ieškovo verslui padarytą žalą, buvo nustatyti verslo optimistinis ir pesimistinis išsipildymo scenarijai, remtasi jų vidurkiu.

Verslo vertę rinkoje savininkų (akcininkų) požiūriu išreiškia įmonės, kaip ūkio vieneto, sudaryto iš jos materialiųjų ir nematerialiųjų aktyvų bei atitinkamų įsipareigojimų visumos, generuojami pinigų srautai (verslo vertinimo ataskaitos 27 puslapio 5 pastraipa). Civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovo veiklos bei verslo apyvarta bei pelnas nuo 2008 m. tolydžio augo iki atsakovas ėmėsi neteisėtų veiksmų – vienašališkai pakeitė subnuomojamų patalpų naudojimo taisykles bei sutartį ir nutraukė subnuomos sutartį. Likusioje dalyje ieškinį atmesdamas, teismas sprendė, kad sekančią dieną po 2008 m. liepos 28 d. (paskutinė ieškovo faktiškai vykdytos veiklos subnuomotose patalpose diena), t. y. 2008 m. liepos 29 d., ieškovas dėl vadinamosios ekonominės finansinės krizės būtų visiškai negavęs pajamų, jo verslas nuvertėjęs būtų visiškai, nepriklausomai nuo civilinėje byloje nustatyto fakto, kad iki tol ieškovo subnuomotose patalpose vykdyta veikla visą laiką davė pajamų. Toks scenarijus nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo negautas pajamas už laikotarpį, per kurį buvo trukdoma naudotis patalpomis. Civilinėje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ekonominio sunkmečio pradžią prasidėjus konkrečiai 2008 m. liepos 29 d. Teismo sprendime nenustatytas priežastinis ryšys – kaip sunkmetis, o ne atsakovo neteisėtas sutarties nutraukimas, įtakojo ekspertės (verslo ir turto vertintojos) nustatytą faktą dėl ieškovo verslo vertės 2008 m. balandžio 14 d. ir verslo nuvertėjimo 2008 m. liepos 29 d. Į civilinę bylą taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent vadinamasis sunkmetis galėjo sąlygoti visišką ieškovo verslo nuvertėjimą 2008 m. liepos 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant į nekonkretizuotą bendrą rinkos situaciją. Pagal bylos duomenis, ieškovo verslo vertė 2008 m. liepos 28 dieną buvo būtent tokia, kokia numatyta verslo vertinimo ataskaitoje.

CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą atlyginti verslo vertei padarytą žalą, pateikė 2008 m. liepos 31 dienos verslo vertinimo ataskaitą ir verslo vertės nustatymo pažymą Nr. EUR 80602. Ieškovas į bylą taip pat pateikė duomenis apie ekspertę (UAB „Euristika“ kvalifikacijos atestatą, vertinimą atlikusios E. M. turto verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą dėl E. M. įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą), patvirtinančius, kad ieškovo verslo vertę nustatė ekspertė, turinti pakankamai specialių žinių tam padaryti. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių kitokį ieškovo verslui padarytos žalos dydį, teismas turėjo pasisakyti kodėl verslo vertinimo ataskaita buvo atmesta.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovo UAB „Armitana” apeliacinio skundo argumentų.

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad atsakovas pateikė UAB „Edlora” 207 m. sausio 31 d. – 2008 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio PVM sąskaitas faktūras už suteiktas apsaugos paslaugas. Pažymėtina, kad tik trijuose iš pateiktų apskaitos dokumentų yra duomenų, tariamai leidžiančių manyti, kad ieškovui buvo užsakyta asmeninė apsauga: 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 507 ranka padarytas įrašas „biliardas”, 2008 m. vasario 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000682 yra įrašas „UAB „Mano tikslas” (biliardas)”, 2008 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000742 yra įrašas „UAB „Mano tikslas” (biliardas)”. Atsakovas nurodo, kad kai kurie subnuomininkai, įskaitant ir ieškovą, nesutiko geranoriškai kompensuoti atsakovo papildomų išlaidų, patiriamų dėl nevienodo prekybos centro „Flagman” patalpų subnuomininkų darbo laiko. Todėl negalima teigti, jog minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto dydžio išlaidas atsakovas patyrė tik dėl ieškovo asmeninės apsaugos. Į bylą pateiktais įrodymais nepaneigtas ieškovo argumentas, jog atsakovui buvo pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytos sumos ir už kitų prekybos centro subnuomininkų asmeninę apsaugą. Į bylą atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas reikalavo ieškovą atlyginti dėl asmeninės apsaugos patirtas išlaidas, kad atsakovas pateikė ieškovui UAB „Eldora” PVM sąskaitas faktūras už asmeninę apsaugą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo asmeninę apsaugą samdęs, nes įvertino ieškovo vykdomos veiklos specifiką (biliardo klubas ir baras) aplinkybes, kad ieškovo lankytojai rinkdavosi vėlyvu paros metu, subnuomojamose patalpose buvo prekiaujama alkoholiu. Atsakovas šias aplinkybes turėjo įvertinti vėliausiai iki 2007 m. sausio 27 d. , kai pats patvirtino prekybos centro „Flagman” vidaus tvarkos taisykles patalpų subnuomininkams bei su ieškovu pasirašė sutartį, kuriomis susitarė, kad patalpos bus naudojamos biliardo klubui su baru, kad prekybos centro darbo valandos nuo 10.00 val. Iki 20.00 val., kad su UAB „Mano tikslas” darbo valandos ir patekimas į prekybos centrą yra nustatomos sekančiai - UAB „Mano tikslas” darbo valandos yra nuo 11 val. iki 24 val., ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais darbo valandos yra nuo 11 val. Iki 04 val. (2007 m. sausio 27 d. taisyklių 2.2 p.). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog papildomos asmeninės apsaugos būtinybė galėjo iškilti po 2007 m. sausio 27 d. iš esmės pasikeitus konkrečioms aplinkybėms ir kilus grėsmei ieškovui, tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių tokių pasikeitimų buvus, į civilinę bylą nėra pateikta.

Atsakovas nurodo visiems prekybos centro subnuomininkams suteikęs protingą terminą pasiruošti naujos redakcijos 2008 m. kovo 26 d. taisyklių vykdymui, galimybę kreiptis dėl 2008 m. kovo 26 d. taisyklių išimčių nustatymo. Pažymėtina, jog ieškovas iki taisyklių pakeitimo ir taip turėjo išimtines darbo valandas, tad taisyklių keitimas tam, kad vėl nustatinėti išimtis, laikytinas bereikalingu. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepasinaudojo suteikta galimybe geranoriškai susitarti. Ieškovas nesikreipė į atsakovą ir nesinaudojo galimybe geranoriškai susitarti, nes atsakovo veiksmai, kuriais buvo pakeistos taisyklės, buvo neteisėti dėl šių priežasčių. Sutarties 8.2 punktas numatė, kad visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. CK 6.138 straipsnis numato, jog rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Sutarties 5.4 punktas nustatė, jog taisyklės pridedamos kaip priedas Nr. 4 ir yra neatskiriama sutarties dalis. Šalys išreiškė valią, kad sutarties ir jos sudėtinių dalių, įskaitant taisyklių, pakeitimai galimi tik raštu abiem šalims pasirašant. Taisyklių 6.2 punktas nustatė, kad esant reikalui taisyklės gali būti papildytos atskiru atsakovo įsakymu. Atsakovo 2008 m. kovo 26 d. lydraštyje nurodoma, kad naujos taisyklės keičia visas anksčiau prekybos centro „Flagman“ subnuomininkų gautas iš atsakovo taisykles. Naujų taisyklių 18.5 punktas teigia, kad naujos taisyklės keičia visas anksčiau subnuomininkų gautas iš atsakovo taisykles. Tai reiškia, kad taisyklės buvo pakeistos, bet ne papildytos.

Atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti taisykles. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, reglamentuojančiame ir sutarčių sudarymo bendrąsias nuostatas, sąvokų „papildyti“ bei „pakeisti“ reikšmės yra nevienodos. Sąvokos bei terminai „pakeisti“ ir „papildyti“ nėra vienareikšmiai. Jeigu jie būtų vienareikšmiai, teisės normų leidėjai aiškumo dėlei teisės aktuose vartotų vieną iš šių terminų, o ne abu kartu. Pavyzdžiui, CK 6.183 straipsnio 1 dalis nustato, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo ieškovą netinkamai vykdžius pareigas mokėti nuomos mokestį bei faktines eksploatacines išlaidas, o galiausiai išvis nustojus jas vykdyti. Dėl to, atsakovo teigimu, ieškovo įsiskolinimas 2008 m. birželio 10 dienai viršijo dviejų mėnesių mokėjimus pagal sutartį. Atsakovas, remdamasis sutarties 8.4. punktu, vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2008m. birželio 25 d. Byloje nustatyta, kad ieškovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai iki atsakovas neteisėtai pakeitė taisykles. Atsakovui uždraudus ieškovo lankytojams patekti į subnuomojamas patalpas, ieškovas ne tik neturėjo galimybės dirbti pačiu pelningiausiu paros metu, bet ir neteko lankytojų – paskutiniais mėnesiais, kai ieškovas dar vykdė veiklą subuomotose patalpose prekybos centre „Flagman“, veiklos apyvarta sumažėjo beveik aštuonis kartus. Neteisėti atsakovo veiksmai sąlygojo, kad ieškovas nebegavo pelno ir pradėjo dirbti nuostolingai. Dirbdamas nuostolingai, ieškovas nebeišgalėjo atsiskaityti pagal atsakovo pateikiamas PVM sąskaitas faktūras.

Dėl sutarties laisvės principo ir išskirtinių ieškovo darbo valandų prekybos centre „Flagman”

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad civilinėje byloje esminėmis laikytinos ir nustatinėtinos aplinkybės, ar atsakovas turėjo teisę vienašališkai pakeisti 2007 m. sausio 24 d. taisykles bei sutartį ar tokia savo teise atsakovas pasinaudojo sąžiningai ir protingai. Atsakovas neigia, jog ieškovui esminė sutarties sąlyga buvo susitarimas dėl išskirtinių darbo valandų. Tokią poziciją atsakovas grindžia aplinkybe, jog šalys pasirašė taisyklių paskutinįjį lapą, kuriame išdėstyta taisyklių norma, reglamentuojanti atsakovo teisę pildyti taisykles. Apeliaciniame skunde atsakovas neteisingai vartoja terminus bei sąvokas „pildyti“ bei „keisti“. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad „šalių parašais patvirtintas taisyklių lapas, kuriame numatoma nuomotojo diskrecija atskiru įsakymu 2007 m. sausio 24 d. taisykles pildyti, kad su tokia 2007 m. sausio 24 d. taisyklių pildymo ar keitimo tvarka ieškovas sutiko, kad taisyklių 6.2 punkte numatytą teisę atskiru įsakymu keisti 2007 m. sausio 24 d. taisykles UAB „Armitana“ įgyvendino sąžiningai ir protingai“, tačiau nei sutartyje, nei taisyklėse atsakovo teisė vienašališkai keisti taisykles nenumatyta. Ieškovas sutiko su atsakovo teise taisykles vienašališkai papildyti, nes žinojo, kad esminė ieškovui sąlyga - išskirtinės darbo valandos - nebus keičiama.

Aplinkybę, jog išskirtinės darbo valandos ieškovui buvo esminė sutarties sąlyga, patvirtina civilinėje byloje nustatytas faktas, jog atsakovui uždraudus ieškovui naudotis subnuomojamomis patalpomis šalių sutartomis sąlygomis, įskaitant laiką (darbo valandas), ieškovo pajamos aiškiai sumažėjo. Ieškovo veiklos 2008 m. sausio mėnesį buvo 80 432,71 Lt, vasario mėnesį – 79 762,62 Lt, kovo mėnesį – 80 058,21 Lt. Nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki liepos mėnesio ieškovo veiklos apyvarta sistemingai mažėjo: 39 382,20 Lt (balandis), 18 184,52 Lt (gegužė), 10 507,60 Lt (birželis) ir 8 994,25 Lt (liepa). Byloje nustatyta, jog paskutiniais mėnesiais, kai ieškovas dar vykdė veiklą subnuomojamose patalpose prekybos centre „Flagman“, ieškovo veikla tapo nuostolinga – ieškovo apyvarta sumažėjo beveik aštuonis kartus.

Teisėjų kolegijos nuomone, konstatuojant, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti taisykles bei sutartį, negalima teigti, kad atsakovo veiksmai vienašališkai pakeičiant taisykles buvo sąžiningi ir protingi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, neteisėtai vienašališkai pakeisdamas taisykles bei sutartį ir uždrausdamas ieškovui naudotis subnomojamomis patalpomis pelningiausiomis paros valandomis, padarė esminį sutarties pažeidimą.

Dėl išlaidų už apsaugos paslaugas

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovas nevykdė ar netinkamai vykdė šiuos įsipareigojimus: tinkamai naudoti patalpas pagal tiesioginę paskirtį; laikytis vidaus tvarkos, priešgaisrinės apsaugos, sanitarijos taisyklių, saugos bei techninių reikalavimų; dėti visas įmanomas pastangas, kad apsaugotų patalpose esantį turtą ir dokumentus. Atsakovas teigia, kad atsakovas, atsižvelgdamas į tariamai netinkamą minėtų pareigų vykdymą, samdė ieškovui asmeninę apsaugą. Pagal sutarties 2.1 punkto sąvoką „patalpos“ tai 478 kv.m. bendro ploto komercinės paskirties patalpos, esančios Gedimino pr. 16, Vilniuje. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo vykdomos veiklos specifika kėlė grėsmę nurodytoms minėtoms patalpoms, jose esančiam turtui ar dokumentams. Asmenine apsauga (subnuomojamų patalpų, klientų, įrangos, dokumentų) esant būtinybei turėjo pasirūpinti pats ieškovas arba kreiptis į atsakovą dėl asmeninės apsaugos paslaugų užsakymo.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad ieškovo veiklos specifika kėlė grėsmę ne tik ieškovo subnuomojamonis patalpoms, bet ir prekybos centrui. Įrodymų, patvirtinančių tokių grėsmių buvus, atsakovas nenurodė ir nepateikė. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad prekybos centro apsaugos išlaidos yra priskiriamos prie netiesioginių eksploatacinių išlaidų. Tai reiškia, kad ieškovui tokias išlaidas apmokėti nepriklausytų. Nepaisant to, atsakovas taip pat teigia, jog išlaidas už asmeninę ieškovo apsaugą turėtų mokėti ieškovas, nors faktiškai buvo saugomas ne ieškovas ar jo subnuomojamos patalpos ir jose esantis dokumentai, bet prekybos centras.

Atsiliepimas

Atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad asmeninės apsaugos paslaugos buvo teikiamos išimtinai ieškovo interesais, prieštarauja anksčiau nurodytiems apeliacinio skundo argumentams, jog asmeninės apsaugos paslaugos buvo užsakomos ir kitiems subnuomininkams, o grėsmė kilo prekybos centrui, t. y. ne ieškovui ar jo subnuomojamoms patalpoms. Todėl negalima konstatuoti, jog už papildomos apsaugos paslaugas turėtų mokėti ieškovas, kadangi atsakovo užsakytomis apsaugos paslaugomis buvo tenkinami atsakovo ir kitų subnuomininkų interesai.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog ieškovas, vadovaujantis sutarties 2.5 punktu, išlaidas asmeninei apsaugai privalėjo apmokėti proporcingai užimamų patalpų plotui. Atsakovas nepaaiškina, kodėl tariamai už asmeninę ieškovo apsaugą UAB „Edlora“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodomi valandų kiekiai, o saugomų patalpų plotas (478 kv.m. ploto ieškovo subnuomojamos patalpos) nenurodomas. Pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina atsakovo argumentų, kad ieškovas žodžiu buvo prašytas atlyginti išlaidas už asmeninę apsaugą. Šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, užsiimantys ūkine komercine veikla. Juridiniai asmenys privalo tvarkingai vesti apskaitą, todėl prievoliniai santykiai paprastai sprendžiami pareiškiant rašytines pretenzijas, išrašant sąskaitas už konkrečias prekes ar paslaugas, o ne vedant derybas žodžiu. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui buvo reikalinga asmeninė (ieškovo subnuomojamų patalpų) apsauga, taip pat į tai, kad atsakovas užsakė papildomas apsaugos paslaugas siekdamas saugoti prekybos centrą, o ne ieškovo subnuomojamas patalpas, kad iš UAB „Edlora“ pateiktų apskaitos dokumentų negalima spręsti, jog buvo saugojamos ieškovo subnuomojamos patalpos, kad atsakovas pats nurodė, jog asmeninės apsaugos paslaugos buvo užsakomos ir kitiems subnuomininkams, konstatuotina, ieškovas neprivalėjo atlyginti atsakovo išlaidų asmeninei apsaugai.

Dėl turinčių bylai reikšmės aplinkybių

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti atsakovo UAB „Armitana” atsiliepimo į ieškovo BUAB „Mano tikslas” apeliacinį skundą argumentai, kad pateikta į bylą verslo vertinimo ataskaita negali būti pripažinta tinkamu įrodymu byloje, kadangi parengta nesilaikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų reikalavimų – verslo vertintoja keliose verslo vertinimo ataskaitos dalyse nurodžiusi, kad UAB „Armitana” savavališkai pažeidė subnuomos sutarties sąlygas dėl darbo laiko nustatymo (verslo vertinimo ataskaitos 2.3 skyrius, 2.5.1 poskyris, 2.7 skyrius), aprioriškai išdėstė asmeninę (ar ieškovo) nuomonę dėl UAB „Armitana” veiksmų neteisėtumo, kai tokią išvadą gali daryti tik teismas, nagrinėjantis bylą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad verslo vertintoja verslo vertinimo ataskaitoje aplinkybes dėl UAB „Armitana” savavališko pažeidimo subnuomos sutarties sąlygų, nurodė pagal UAB „Mano tikslas“ pateiktus duomenis verslo vertinimo ataskaitos aprašomojoje dalyje, bet ne verslo vertės nustatymo pažymoje ir išvadose dėl verslo vertės, todėl minėta aplinkybė neturėjo įtakos išvadoms dėl verslo vertės ir nėra Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimų pažeidimas. Be to, turto vertinimo ataskaitos 1.5 skyriuje nurodyti informacijos šaltiniai, įskaitant turto naudotojo pateiktą informaciją.

Nepagrįstas atsakovo atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą teiginys, kad verslo vertinimo ataskaitoje pasaulinės ekonominės finansinės krizės grėsmės nurodytos ir vertintos nebuvo, kadangi ataskaita parengta iki minėtos krizės kilimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad verslo vertinimo ataskaitoje nustatyta verslo vertė ir pagal pesimistinį išsipildymo scenarijų, pagal kurį ieškovo veiklos apimtis ir pelnas 2009 - 2013 metais palyginus su 2008 m. nedidėtų, bet mažėtų. Viešai skelbiami Finansų ministerijos ir Statistikos departamento duomenys apie Lietuvos ekonominius rodiklius ir jų pokyčius, įskaitant bendrąjį vidaus produktą (http://www.finmin.lt/ web/finmin/aktualusduomenys/makroekonomika;http://www.stat.gov.lt/lt/news ir kiti) nepaneigia ieškovo verslo vertės, nustatytos pagal verslo vertinimo ataskaitos pesimistinį scenarijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pagal verslo vertės nustatymo pažymą bei verslo vertinimo ataskaitą galėjo parduoti verslą ar verslo dalį iki ekonominės finansinės krizės kilimo ir prarado verslo vertinimo ataskaitoje bei verslo vertės nustatymo pažymoje nurodytą verslą iki minėtos krizės kilimo. Tai reiškia, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų negalėjo disponuoti verslu iki minėtos krizės kilimo.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti įrašytos į teismo ekspertų sąrašą ekspertės E. M. kvalifikacija dėl verslo vertės nustatymo taip pat abejoti ekspertės atlikta verslo vertinimo ataskaita bei pateikta verslo vertės nustatymo pažyma. Teisėjų kolegija pažymi, kad verslo ar verslo dalies vertei nustatyti reikalingos specialios žinios ir verslas ar verslo dalis įvertinama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą bei kitas teisės normas. Šalys neprašė teismo paskirti byloje ekspertizę dėl ieškovo verslo vertės ir verslo nuvertėjimo nustatymo. Į teisėjų kolegijos paklausimą dėl tokios ekspertizės skyrimo šalių atstovai atsakė, kad nepateiks prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad įrašytos į teismo ekspertų sąrašą ekspertės E. M. atlikta verslo vertinimo ataskaita, pateikta verslo vertės nustatymo pažyma yra tinkamas įrodymas, pateiktas į bylą ir nepaneigtas pateiktais į bylą kitais įrodymais.

Verslo vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Mano tikslas” verslas vertinamas naudojant naudojimo pajamų (piniginių srautų diskonto) vertės metodą, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Metodo pagrindą sudaro būsimųjų grynųjų pinigų srautų prognozės ir jų dabartinė vertė. Šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai atspindės turto vertę rinkoje. Diskontuotų piniginių srautų metodas leidžia įvertinti įmonę ir jos akcijas kaip verslą. Šio metodo pagrindinis privalumas – tikslesnis įvertinimas, kadangi vertinant atsižvelgiama į konkrečios įmonės dabartinę padėtį, veiklos perspektyvas, pelningumo galimybes, rizikas, kapitalo struktūrą bei investicijų poreikį.

Ataskaitoje nurodyta, kad taip pat vertintojai pažymi, kad įmonės verslo vertė turi būti suvokiama kaip įmonės nedalomos materialaus, nematerialaus turto ir verslo visumos vertė, kuri nėra priskirta įmonės materialaus turto daliai, todėl tokiu būdu nustatyta UAB „Mano tikslas” vertė išlieka tik tuo atveju, jei įmonė (jos turtas, rinkos ryšiai) nėra skaidomi ir realūs įmonės veiklos rezultatai atitinka prognozuojamuosius.

Ataskaitoje pažymėta, kad įmonę, kaip ūkinį vienetą, sudaro jos materialiųjų ir nematerialiųjų aktyvų bei atitinkamų įsipareigojimų visuma. Tačiau vertinant veikiančią įmonę tik kaip nematerialaus ir materialaus turto sumą nebūtų atsižvelgta į tai, kad veikianti įmonė generuoja pinigų srautus, kurie ir išreiškia jos vertę rinkoje savininkų (akcininkų) požiūriu. Naudojimo pajamų metodas leidžia nustatyti veikiančios įmonės kaip nedalomos visumos vertę, kurią suformuoja UAB „Mano tikslas” verslo generuojamų laisvųjų pinigų srautų teikiama nauda. Tokiais srautais paprastai laikoma iš įmonės pagrindinės veiklos pelno ir nusidėvėjimo sukuriami grynųjų pinigų srautai, išlaisvinti nuo apyvartinio kapitalo aptarnavimo, ir kurių panaudojimas yra verslo savininkų valioje, t. y. minėtų srautų naudingumas gali būti išreiškiamas per jų panaudojimą verslo plėtojimo investicijoms, einamųjų savininkų poreikių tenkinimui ir pan. Taigi faktiniai ir potencialūs laisvieji pinigų srautai esamiems ir potencialiems savininkams suformuoja jiems priklausančių įmonės aktyvų vertę, kuri gali neatitikti įmonės turto atskirų dalių verčių sumos, kadangi efektyviai naudojant turtą, įmonės verslo vertė viršija materialaus ir nematerialaus turto dalių verčių sumą ir atvirkščiai, nesant pakankamo turto panaudojimo ir valdymo efektyvumui, įmonės vykdomo verslo sukuriama vertė yra mažesnė už jos materialaus turto dalių verčių sumą.

Ataskaitoje nurodyta, kad skaičiavimai atliekami pagal nustatytas konkrečias formules.

Ataskaitoje pažymėta, kad laisvų pinigų srautų prognozuojamuoju laikotarpiu tęstinumo vertė netenka savo prasmės, nes verslas planuojamas apibrėžtam 6 metų laikotarpiui. Šiuo atveju tikslinga skaičiuoti paskutiniųjų metų pabaigai verslo likvidacinę vertę. Verslo likvidacinė vertė traktuojama kaip paskutiniųjų verslo veiklos metų balansinė savininkų nuosavybės vertė sumažinta galimais verslo likvidavimo kaštais, kurie gali siekti net iki 20 proc. visos vertės. Visa verslo vertė lygi visų būsimųjų laikotarpių pinigų srautų susumuotai dabartinei vertei plius apskaičiuotai verslo likvidacinei vertei.

Teisėjų kolegija pagal minėtų šalių sutarties ir taisyklių turinį bei sąlygas sprendžia, kad atsakovas vienašališkai neturėjo teisės keisti taisyklių bei sutarties sąlygas, reikalauti iš ieškovo už asmeninę apsaugą. Byloje nustatyta, kad naudojimosi subnuomojamomis patalpomis laikas yra esminė sutarties sąlyga ir ieškovas nebūtų sudaręs sutarties, jeigu atsakovas turėtų teisę vienašališkai keisti šią sutarties sąlygą. Dėl pasikeitusių aplinkybių atsiradus sunkumams vykdyti sutartį, atsakovas galėjo kreiptis dėl sutarties pakeitimo teismine tvarka ir tai atitiktų CK 6.208 straipsnyje nustatytus sutarties vykdymo principus, pašalintų nuostolių atsiradimą arba sumažintų nuostolių dydį. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad atsakovas vienašališkai neteisėtai ir nepagrįstai pakeitė minėtų taisyklių bei sutarties sąlygas, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas negalėjo tinkamai vykdyti veiklą bei verstis verslu, negalėjo tinkamai vykdyti sutarties ir dėl veiklos sutrikdymo mokėti subnuomos mokestį, kad atsakovas neteisėtai nutraukė šalių sutartį ir kad dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų bei kaltės ieškovui buvo padaryti nuostoliai.

CK 6.249 straipsnis reglamentuoja žalą ir nuostolius. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme pateiktos turto bei verslo sąvokos ir šis įstatymas reglamentuoja turto ir verslo vertinimo pagrindus. Verslo ar verslo dalies netekimas ar vertės sumažinimas yra žala, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai.

Pateiktose į bylą 2008 m. liepos 31 d. verslo vertės ataskaitos ir verslo vertės nustatymo pažymos Nr. EUR 80602 išvadose dėl verslo vertės nurodyta, kad UAB „Mano tikslas” verslo dalies – pulo klubo „Kuba“, įsikūrusio prekybos centre „Flagman“, – rinkos vertė, nustatyta naudojimo pajamų (piniginių srautų diskonto) metodu 2008 m. balandžio 14 d. vertinimo datai, yra 1 238 000 Lt (pagal pesimistinį išsipildymo scenarijų – 1091 000 Lt), kad UAB „Mano tikslas” verslo dalies – pulo klubo „Kuba” įsikūrimo prekybos centre „Flagman“, – rinkos vertė, nustatyta naudojimo pajamų (piniginių srautų diskonto) metodu 2008 m. liepos 28 d. veiksmo datai, yra 628 000 Lt (pagal pesimistinį išsipildymo scenarijų – 573 000 Lt); kad laike – 2008 m. balandžio 14 d. – 2008 m. liepos 28 d. laikotarpiu, vykusių ginčų išdavoje bendrovės UAB „Mano tikslas” verslo vertės patirti nuostoliai dėl veiklos vystymo ir plėtimosi galimybių apribojimo bei rinkos dalies praradimo galėjo sudaryti apie 610 000 Lt (pagal pesimistinį išsipildymo scenarijų – 518 000 Lt/1091 000 – 573 000 = 518 000 Lt/).

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės ieškovas neteko verslo dalies – pulo klubo „Kuba“, įsikūrusio prekybos centre „Flagman“, rinkos vertės. Todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui netektos verslo dalies rinkos vertės dydžio nuostolius. Netektos verslo dalies rinkos vertė nustatyta iki pasaulinės ekonominės finansinės krizės atsiradimo. Viešai skelbiami Finansų ministerijos ir Statistikos departamento duomenys apie Lietuvos ekonominius rodiklius ir jų pokyčius, įskaitant bendrąjį vidaus produktą, nepaneigia minėtos ieškovo verslo dalies rinkos vertės, nustatytos pagal verslo vertinimo ataskaitos pesimistinį išsipildymo scenarijų, pagal kurį minėtos verslo dalies apimtis ir pelnas 2009 – 2013 metais, palyginus su 2008 m. nedidėtų, bet mažėtų. Pažymėtina minėtos ieškovo verslo dalies specifika (pulo klubas). Taip pat pažymėtina, kad ieškovas pagal verslo vertinimo ataskaitos duomenis galėjo parduoti minėtą verslo dalį iki ekonominės finansinės krizės atsiradimo. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės ieškovas turėjo išsikelti iš subnuomojamų patalpų 2008 m. liepos 29 d. ir prarado minėtą verslo dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal prievolės esmę ir CK 6.245 straipsnio 5 dalies reikalavimus taikytinos kainos, buvusios žalos padarymo momentu. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti ieškovui 1 091 000 Lt nuostolių, nustatytų pagal pateiktas į bylą verslo vertinimo ataskaitos pesimistinį išsipildymo scenarijų, dėl ieškovo verslo dalies rinkos vertės netekimo ir kad šių nuostolių dydį mažinti viešai skelbiamais Finansų ministerijos bei Statistikos departamento duomenų apie Lietuvos ekonomiką ir jos pokyčius rodikliais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas atsisakė ginčyti įrašytos į teismo ekspertų sąrašą ekspertės E. M. atliktas verslo vertinimo ataskaitą ir verslo vertės nustatymo pažymą teismo skiriamos byloje ekspertizės būdu.

Byloje nustatyta, kad ieškovas pardavė atsakovo pasiūlytam pirkėjui už 70 000 Lt dalį inventoriaus, kurio neturėjo galimybės panaudoti dėl minėtos verslo dalies praradimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atlygintina ieškovui 1091 000 Lt nuostolių suma mažintina iki 1021 000 Lt (1091 000 – 70000 = 1021 000). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui 5900 Lt išlaidas, turėtas dėl verslo vertinimo ataskaitos atlikimo ir nuostolių dydžio nustatymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui viso 1026 900 Lt (1021000 + 5900 = 1026900) Lt nuostolių.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimas pakeistinas suformuluojant sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio dalies priėmimo bei ieškovui žyminio mokesčio grąžinimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, priteisimo iš atsakovo ieškovui 1026900 Lt nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų, 3 118 Lt žyminio mokesčio, kitos ieškinio dalies atmetimo, priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą žyminio mokesčio, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas už ieškinio reikalavimus žyminį mokestį mokėjo tik iki bankroto bylos UAB „Mano tikslas” iškėlimo. Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo viso 3 797,19 Lt žyminio mokesčio, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovui grąžintas 92 Lt žyminis mokestis ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovui grąžintas 587,50 Lt žyminis mokestis. Ieškovas už apeliacinės instancijos teismo pakeičiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinamus ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 14 397 Lt žyminį mokestį, tačiau sumokėjo tik dalį, kadangi dėl bankroto bylos iškėlimo įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 3 118 Lt žyminio mokesčio ir priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 11 297 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimai buvo padidinti ieškovo 2009 m. rugpjūčio 24 d., pareiškimu paduotu teismui 2009 m. rugpjūčio 24 d. (t. 8, b. l. 1, 4-6), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinos iš atsakovo ieškovui procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovui UAB „Mano tikslas” iškėlus bankroto bylą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus ieškovas ir atsakovas neturi mokėti žyminio mokesčio už apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsniu sprendžia, kad atsakovui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti duomenys apie ieškovo išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais , sprendžia, kad priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 9,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teismo išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 150 straipsniu, sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi taikytų ieškovo reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turto arešto mastas sumažintinas nuo 1 173 900 Lt iki 1 026 900 Lt (turto arešto akto numeris: 0110000940) ir sprendimo nuorašas išsiųstinas turto arešto akto registro tvarkytojui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį suformuluoti taip:

Ieškovo BUAB „Mano tikslas” atsisakymą nuo 18 403,90 Lt ir 1 180 Lt reikalavimo dalies atsakovui UAB „Armitana“ priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti. Ieškovui BUAB „Mano tikslas” grąžinti 587,50 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio, sumokėto pagal AB „Swedbank“ 2008 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo kvitą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu 2007 m. sausio 24 d. patalpų subnuomos sutarties Nr. FL6 3.478, sudarytos tarp UAB „Armitana“ ir UAB „Mano tikslas“, nutraukimą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Armitana“ ieškovui BUAB „Mano tikslas” 1 026 900 Lt (vieną milijoną dvidešimt šešis tūkstančius devynis šimtus litų) nuostolių atlyginimo, 3 118 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniolika litų) žyminio mokesčio išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Armitana“ į valstybės biudžetą 11 297 Lt (vienuolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo UAB „Armitana“ į valstybės biudžetą 45 Lt (keturiasdešimt penkis litus) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teismo išlaidų atlyginimo.“

Priteisti iš atsakovo UAB „Armitana“ į valstybės biudžetą 9,85 Lt (devynis litus aštuoniasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Grąžinti atsakovui UAB „Armitana“ 3 216,56 Lt (tris tūkstančius du šimtus šešiolika litų penkiasdešimt šešis centus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal AB „Swedbank“ 2010 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1315.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 19 d. nutartimi taikytų ieškovo BUAB „Mano tikslas“ reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „Armitana“ turto arešto mastą sumažinti nuo 1 173 900 Lt iki 1 026 900 Lt (vieno milijono dvidešimt šešių tūkstančių devynių šimtų litų) (turto arešto akto numeris: 0110000940) ir sprendimo nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis