Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Armitana“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-833-258/2009 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Armitana“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, konstatavo, jog aplinkybė, kad atsakovas, naudodamasis jam suteikta teise vienasmeniškai keisti naudojimosi patalpomis vidaus tvarkos taisykles, privalėjo veikti taip, kad nedarytų kitiems žalos. Teismo teigimu, darbo laiko sutrumpinimas ieškovui, gaunančiam pagrindines veiklos pajamas po 20 val., pripažintinas esminiu sutarties pažeidimu, įvykdytu atsakovo, nes atsakovui vienašališkai nustačius ieškovui trumpesnį naudojimąsi patalpomis laiką ieškovas nebegalėjo gauti to, ko tikėjosi gauti iš šios verslo sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad, pripažinus, jog atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai, ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo atlyginimo, o taip pat netesybų (CK 6.221 str. 2d). Teismas pažymėjo, kad vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie nutraukimą nurodytos dienos. Teismas konstatavo, kad ribojimu naudotis subnuomojamomis patalpomis ieškovas nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d. patyrė 104 288,79Lt nuostolių negautų pajamų (pelno) pavidalu (CK 6.249 str.), neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio. Teismo nuomone, uždraudus ieškovui dirbti jam pelningiausiu laiku, lankytojų kiekio pakitimai darė tiesioginę įtaką ieškovo veiklos apyvartai. Teismas pažymėjo, kad žala nepreziumuojama, jos dydį, kaip realius nuostolius, būtina įrodyti. Atsižvelgdamas į bendrą rinkos situaciją, sukėlusią sunkius padarinius įvairiems verslo santykiams, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo likusioje nuostolių ir verslo nuvertėjimo dalyje ieškinį pripažinti pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta skolininko (atsakovo) pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo BUAB „Mano tikslas” apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo UAB „Armitana” apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimas pakeistinas.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. sausio 24 d. patalpų subnuomos sutarties Nr. FLG 3.478 pagrindu ieškovas BUAB „Mano tikslas” subnuomojo iš UAB „Armitana” komercinės paskirties patalpas prekybos centre „Flagman”, esančias adresu Gedimino pr. 16/ Vilniaus g., 10, Vilniuje. Sutarties priedas Nr. 4 yra šalių pasirašytos 2007 m. sausio 24 d. prekybos centro „Flagman” vidaus tvarkos taisyklės patalpų nuomininkams (toliau - 2007 m. sausio 24 d. taisyklės). Sutarties 5.4 punkte nurodyta, kad šios taisyklės pridedamos kaip priedas Nr. 4 yra neatskiriama sutarties dalis.

2008 m. kovo 26 d. UAB „Armitana” prezidentas, vadovaudamasis 2007 m. sausio 24 d. taisyklių 6.2 punktu, įsakymu Nr. 10 patvirtino naujos redakcijos prekybos centro „Flagman” vidaus tvarkos taisykles patalpų subnuomininkams (toliau - 2008 m. kovo 26 d. taisyklės). Taisyklės išdėstytos visiškai nauja redakcija, papildytos naujomis nuostatomis, jomis buvo siekiama suvienodinti ir prekybos centro „Flagman“ bei jame veikiančių subnuomininkų darbo laiką, kadangi nevienodas prekybos centro „Flagman“ patalpų subnuomininkų darbo laikas kėlė papildomas išlaidas UAB „Armitana“. Šių išlaidų kai kurie subnuomininkai, įskaitant ir ieškovą, nesutiko geranoriškai kompensuoti. Vienos tokių papildomų išlaidų buvo UAB „Armitana“ patiriamos papildomos išlaidos prekybos centro „Flagman“ apsaugai. Prekybos centras „Flagman“ darbo dienomis ir šeštadienį veikė iki 20 val., sekmadieniais - iki 18 val., tuo tarpu UAB „Mano tikslas“ veiklą vykdydavo iki 24 val. pirmadieniais - trečiadieniais, iki 4 val. ketvirtadieniais - šeštadieniais ir iki 18 val. sekmadieniais.

Atsakovas 2008 m. kovo 26 d. raštu prekybos centro „Flagman“ subnuomininkams nustatė terminą pasiruošti naujos redakcijos 2008 m. kovo 26 d. taisyklių vykdymui nuo jų įsigaliojimo 2008 m. balandžio 14 d. ir galimybę nuo 2008 m. kovo 26 d. iki 2008 m. balandžio 14 d. (3 savaites) kreiptis į UAB „Armitana“ dėl 2008 m. kovo 26 d. taisyklių taikymo išimčių jų atžvilgiu nustatymo.

UAB „Armitana“, remdamasi sutarties 8.4 punktu, vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2008 m. birželio 25 d., apie sutarties nutraukimą informuodama UAB „Mano tikslas“ 2008 m. birželio 11 d.

Byloje nustatyta, kad UAB „Mano tikslas“ išsikėlė iš nuomojamų patalpų 2008 m. liepos 29 d.

UAB „Mano tikslas“ 2008 m. gegužės 8 d. kreipėsi ir į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą pareikšdama ieškinį UAB „Armitana“ dėl įpareigojimo vykdyti sutarties sąlygas ir 17 171,64 Lt nuostolių atlyginimo bei palūkanų priteisimo. UAB „Mano tikslas“ 2008 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo vykdyti sutarties sąlygas ir teismas nutartimi tokį atsisakymą priėmė ir šioje dalyje bylą nutraukė. 2008 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo reikalaujamų priteisti nuostolių atlyginimo dydis padidintas iki 122 692,70 Lt, dėl ko pasikeitė rūšinis bylos teismingumas ir byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 2009 m. rugsėjo10 d. pareiškimu UAB „Mano tikslas“ atsisakė nuo 18 403,90 Lt dalies reikalavimo ir palaikė reikalavimą dėl 104 288,79 Lt nuostolių atlyginimo bei palūkanų iš atsakovo priteisimo.

UAB „Mano tikslas“ 2009 m. kovo 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su kitu ieškiniu UAB „Armitana“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. 2009 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas padidino savo ieškinio reikalavimus ir paprašė priteisti iš UAB „Armitana“ 1 175 080 Lt nuostolių, patirtų dėl neteisėto sutarties nutraukimo, atlyginimo. Dėl šios priežasties pasikeitė bylos rūšinis teismingumas, t. y. ji tapo teisminga ir buvo perduota Vilniaus apygardos teismui.

UAB „Mano tikslas“ 2009 m. gruodžio 3 d. pareiškimais atsisakė nuo 1180 Lt dydžio reikalavimo dalies ir palaikė ieškinio reikalavimą dėl 1 173 900 Lt nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais ieškovo BUAB „Mano tikslas“ apeliacinio skundo argumentus.

Dėl atsakovo teisės vienašališkai keisti naudojimo patalpomis vidaus tvarkos taisykles ir šalių sutartį

Šalių sudarytos subnuomos sutarties 8.2 punktas nustatė, kad visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Analogišką nuostatą įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.183 straipsnio 1 dalis, nurodanti, jog rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Sutartyje šalys išreiškė savo valią, kad sutarties ir jos sudėtinių dalių pakeitimai galimi tik raštu abiem šalims pasirašant. Sutarties 5.4 punkte šalys susitarė, kad atsakovas supažindina ieškovą su vidaus tvarkos taisyklėmis, šios taisyklės pridedamos kaip priedas Nr. 4 ir yra neatsiejama šios sutarties dalis. Taigi, taisyklės yra sudėtinė ir neatsiejama sutarties dalis, kurios teisinė galia lygiavertė pačiai sutarčiai.

2007 m. sausio 24 d. taisyklių 6.2 punktas nustatė, jog, esant reikalui, šios vidaus tvarkos taisyklės gali būti papildytos atskiru nuomotojo įsakymu. Tuo tarpu 2008 m. kovo 26 d. taisyklių 18.5 punkte nustatyta, kad šios taisyklės keičia visas anksčiau subnuomininkų gautas iš nuomininko prekybos centro „Flagman“, esančio adresu Gedimino per. 16, Vilniuje, vidaus tvarkos taisykles, kurios šioms taisyklėms įsigaliojus, netenka galios.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, reglamentuojančiame sutarčių sudarymo bendrąsias nuostatas, sąvokų „papildyti“ bei „pakeisti“ reikšmės yra nevienodos. Lietuvių kalbos instituto parengtas Lietuvių kalbos žodynas (http://www.lkz/startas.htm :ietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas/redaktorių kolegija G. N. (vyr. redaktorė),J. P. , R. P. , Vytautas Vitkauskas, J. Z. – Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2005.-www.lkz.lt) pateiktos šios termino „pakeisti“ reikšmės: 1) vietoj vieno paimti kitą, pamainyti kitu, nauju; 2) pasimainyti vienam su kitu kuo nors; 3) užimti kieno vietą, ateiti į kito vietą; 4) pavaduoti, atstoti; 5) padaryti kitokį, permainyti. Nurodytame žodyne pateiktos tokios termino „papildyti“ reikšmės: 1) papildomai pripilti (skysčio); 2) prie esamo ar turimo pridėti, padaryti pilnesnį, išsamesnį, padauginti; 3) pridėti pilną, pripilti; 4) užimti (visą vietą), apgyventi; 5) apimti; 6) pašventinti; 7) atlikti, įvykdyti; 8) padaryti (nuodėmę).

Terminai bei sąvokos „pakeisti“ ir „papildyti“ nėra vienareikšmiai. Jeigu jie būtų vienareikšmiai, teisės aktų leidėjai aiškumo dėlei teisės aktuose vartotų vieną iš šių terminų, o ne abu kartu. Pavyzdžiui, CK 6.183 straipsnio 1 dalis nustato, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu.

Pažymėtina, jog naujomis atsakovo vienašališkai pakeistomis taisyklėmis buvo suderinti ne prekybos centro nuomininko bei subnuomininkų interesai, bet pakeistas prekybos centro darbo laikas – esminis kriterijus, dėl kurio ieškovas buvo sudaręs sutartį.

Teisėjų kolegijos nuomone, dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis dėl atsakovo teisių reikalauti ieškovą mokėti už asmeninę apsauga bei vienašališkai keisti taisykles keistina konstatuojant, kad atsakovas, remiantis CK 6.138 straipsnio 1 dalies bei šalių sudarytos sutarties 8.2 punktu, neturėjo teisės vienašališkai keisti taisykles bei sutartį.

Dėl ieškovo verslo nuvertėjimo ir nuostolių atlyginimo

Byloje nustatyta, kad atsakovas šalių sudarytą sutartį nutraukė 2008 m. birželio 25 d. Atsakovo neteisėti veiksmai turėjo įtakos ieškovo verslo vertei. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad ieškinyje turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Vadovaujantis CPK 138 straipsniu, jeigu ieškinys neatitinka aukščiau minėtų, CPK 135 straipsnyje įtvirtintų, reikalavimų, ieškinio trūkumai yra šalinami. Atitinkamai, ieškovas, norėdamas, kad pareikštas ieškinys būtų priimtas, ieškinyje privalėjo suformuluoti reikalavimą dėl verslui padarytos žalos atlyginimo, o kad suformuluotų konkretų reikalavimą - nustatyti verslui padarytos žalos dydį. Byloje nustatyta, kad ieškovas iki ieškinio pareiškimo teisme kreipėsi į ekspertę (verslo ir turto vertintoją) dėl padarytos žalos įvertinimo ir dokumentų, patvirtinančių padarytos žalos dydį, parengimo. CK 6.249 straipsnio 5 dalis nustato, jog žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Verslo vertinimo ataskaita parengta 2008 m. liepos 31 d. Įrodymų, paneigiančių verslo vertinimo ataskaitos duomenis ar patvirtinančių, kad žala išvis nepadaryta, nepateikta į bylą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas, suabejojęs ieškovo pateiktos verslo vertinimo ataskaitos pagrįstumu, nepareikalavo iš ieškovo pareigos įrodinėti verslui padarytos žalos dydį (CPK 225 str. 1 p.), nuostolių dydžio nenustatinėjo, nesiėmė kitokių veiksmų bylai reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti. Teismo sprendimas dalyje dėl nuostolių, patirtų nuvertėjus ieškovo verslui, atlyginimo, suponuoja išvadą, kad atsakovo veiksmai – neteisėtas sutarties pakeitimas bei nutraukimas – įtakos ieškovo verslo vertei neturėjo dėl bendros rinkos situacijos, sukėlusios sunkius padarinius įvairiems verslo santykiams. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas daro, nepaisydamas aplinkybės, jog pats pripažino sutarties nutraukimą neteisėtu. Pažymėtina, kad ieškovo verslo vertinimas atliktas atsižvelgiant į faktą, jog šalių sudaryta sutartis turėjo galioti iki 2013 m., o sutarties 3.2 punktas numatė ieškovo pirmumo teisę, lyginant su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį papildomam penkerių metų laikotarpiui. Vertinant ieškovo verslą atsižvelgta į sutarties ilgalaikiškumą. Civilinėje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių vadinamosios krizės trukmę. Ekonominė krizė ir sunkmetis nereiškia, jog ieškovas būtų bankrutavęs. Tai patvirtina ir verslo vertinimo ataskaitoje pateikti duomenys – ieškovas 2008 metų pirmąjį ketvirtį dirbo pelningai ir apskaitė beveik 25 000 Lt pelną. Anksčiau minėta, kad atsakovas krizės laikotarpiu dirbo pelningai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 104 288,79 Lt nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, pripažino, jog ir sunkmečio sąlygomis buvo galima dirbti pelningai. Taip pat pažymėtina tai, kad, apskaičiuojant ieškovo verslui padarytą žalą, buvo nustatyti verslo optimistinis ir pesimistinis išsipildymo scenarijai, remtasi jų vidurkiu.

Verslo vertę rinkoje savininkų (akcininkų) požiūriu išreiškia įmonės, kaip ūkio vieneto, sudaryto iš jos materialiųjų ir nematerialiųjų aktyvų bei atitinkamų įsipareigojimų visumos, generuojami pinigų srautai (verslo vertinimo ataskaitos 27 puslapio 5 pastraipa). Civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovo veiklos bei verslo apyvarta bei pelnas nuo 2008 m. tolydžio augo iki atsakovas ėmėsi neteisėtų veiksmų – vienašališkai pakeitė subnuomojamų patalpų naudojimo taisykles bei sutartį ir nutraukė subnuomos sutartį. Likusioje dalyje ieškinį atmesdamas, teismas sprendė, kad sekančią dieną po 2008 m. liepos 28 d. (paskutinė ieškovo faktiškai vykdytos veiklos subnuomotose patalpose diena), t. y. 2008 m. liepos 29 d., ieškovas dėl vadinamosios ekonominės finansinės krizės būtų visiškai negavęs pajamų, jo verslas nuvertėjęs būtų visiškai, nepriklausomai nuo civilinėje byloje nustatyto fakto, kad iki tol ieškovo subnuomotose patalpose vykdyta veikla visą laiką davė pajamų. Toks scenarijus nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo negautas pajamas už laikotarpį, per kurį buvo trukdoma naudotis patalpomis. Civilinėje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ekonominio sunkmečio pradžią prasidėjus konkrečiai 2008 m. liepos 29 d. Teismo sprendime nenustatytas priežastinis ryšys – kaip sunkmetis, o ne atsakovo neteisėtas sutarties nutraukimas, įtakojo ekspertės (verslo ir turto vertintojos) nustatytą faktą dėl ieškovo verslo vertės 2008 m. balandžio 14 d. ir verslo nuvertėjimo 2008 m. liepos 29 d. Į civilinę bylą taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent vadinamasis sunkmetis galėjo sąlygoti visišką ieškovo verslo nuvertėjimą 2008 m. liepos 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant į nekonkretizuotą bendrą rinkos situaciją. Pagal bylos duomenis, ieškovo verslo vertė 2008 m. liepos 28 dieną buvo būtent tokia, kokia numatyta verslo vertinimo ataskaitoje.

CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą atlyginti verslo vertei padarytą žalą, pateikė 2008 m. liepos 31 dienos verslo vertinimo ataskaitą ir verslo vertės nustatymo pažymą Nr. EUR 80602. Ieškovas į bylą taip pat pateikė duomenis apie ekspertę (UAB „Euristika“ kvalifikacijos atestatą, vertinimą atlikusios E. M. turto verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą dėl E. M. įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą), patvirtinančius, kad ieškovo verslo vertę nustatė ekspertė, turinti pakankamai specialių žinių tam padaryti. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių kitokį ieškovo verslui padarytos žalos dydį, teismas turėjo pasisakyti kodėl verslo vertinimo ataskaita buvo atmesta.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovo UAB „Armitana” apeliacinio skundo argumentų.

Dėl faktinių aplinkybių

Atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti taisykles. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, reglamentuojančiame ir sutarčių sudarymo bendrąsias nuostatas, sąvokų „papildyti“ bei „pakeisti“ reikšmės yra nevienodos. Sąvokos bei terminai „pakeisti“ ir „papildyti“ nėra vienareikšmiai. Jeigu jie būtų vienareikšmiai, teisės normų leidėjai aiškumo dėlei teisės aktuose vartotų vieną iš šių terminų, o ne abu kartu. Pavyzdžiui, CK 6.183 straipsnio 1 dalis nustato, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu.

Dėl sutarties laisvės principo ir išskirtinių ieškovo darbo valandų prekybos centre „Flagman”

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad civilinėje byloje esminėmis laikytinos ir nustatinėtinos aplinkybės, ar atsakovas turėjo teisę vienašališkai pakeisti 2007 m. sausio 24 d. taisykles bei sutartį ar tokia savo teise atsakovas pasinaudojo sąžiningai ir protingai. Atsakovas neigia, jog ieškovui esminė sutarties sąlyga buvo susitarimas dėl išskirtinių darbo valandų. Tokią poziciją atsakovas grindžia aplinkybe, jog šalys pasirašė taisyklių paskutinįjį lapą, kuriame išdėstyta taisyklių norma, reglamentuojanti atsakovo teisę pildyti taisykles. Apeliaciniame skunde atsakovas neteisingai vartoja terminus bei sąvokas „pildyti“ bei „keisti“. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad „šalių parašais patvirtintas taisyklių lapas, kuriame numatoma nuomotojo diskrecija atskiru įsakymu 2007 m. sausio 24 d. taisykles pildyti, kad su tokia 2007 m. sausio 24 d. taisyklių pildymo ar keitimo tvarka ieškovas sutiko, kad taisyklių 6.2 punkte numatytą teisę atskiru įsakymu keisti 2007 m. sausio 24 d. taisykles UAB „Armitana“ įgyvendino sąžiningai ir protingai“, tačiau nei sutartyje, nei taisyklėse atsakovo teisė vienašališkai keisti taisykles nenumatyta. Ieškovas sutiko su atsakovo teise taisykles vienašališkai papildyti, nes žinojo, kad esminė ieškovui sąlyga - išskirtinės darbo valandos - nebus keičiama.

Aplinkybę, jog išskirtinės darbo valandos ieškovui buvo esminė sutarties sąlyga, patvirtina civilinėje byloje nustatytas faktas, jog atsakovui uždraudus ieškovui naudotis subnuomojamomis patalpomis šalių sutartomis sąlygomis, įskaitant laiką (darbo valandas), ieškovo pajamos aiškiai sumažėjo. Ieškovo veiklos 2008 m. sausio mėnesį buvo 80 432,71 Lt, vasario mėnesį – 79 762,62 Lt, kovo mėnesį – 80 058,21 Lt. Nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki liepos mėnesio ieškovo veiklos apyvarta sistemingai mažėjo: 39 382,20 Lt (balandis), 18 184,52 Lt (gegužė), 10 507,60 Lt (birželis) ir 8 994,25 Lt (liepa). Byloje nustatyta, jog paskutiniais mėnesiais, kai ieškovas dar vykdė veiklą subnuomojamose patalpose prekybos centre „Flagman“, ieškovo veikla tapo nuostolinga – ieškovo apyvarta sumažėjo beveik aštuonis kartus.

Teisėjų kolegijos nuomone, konstatuojant, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti taisykles bei sutartį, negalima teigti, kad atsakovo veiksmai vienašališkai pakeičiant taisykles buvo sąžiningi ir protingi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, neteisėtai vienašališkai pakeisdamas taisykles bei sutartį ir uždrausdamas ieškovui naudotis subnomojamomis patalpomis pelningiausiomis paros valandomis, padarė esminį sutarties pažeidimą.

Dėl išlaidų už apsaugos paslaugas

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog ieškovas, vadovaujantis sutarties 2.5 punktu, išlaidas asmeninei apsaugai privalėjo apmokėti proporcingai užimamų patalpų plotui. Atsakovas nepaaiškina, kodėl tariamai už asmeninę ieškovo apsaugą UAB „Edlora“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodomi valandų kiekiai, o saugomų patalpų plotas (478 kv.m. ploto ieškovo subnuomojamos patalpos) nenurodomas. Pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina atsakovo argumentų, kad ieškovas žodžiu buvo prašytas atlyginti išlaidas už asmeninę apsaugą. Šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, užsiimantys ūkine komercine veikla. Juridiniai asmenys privalo tvarkingai vesti apskaitą, todėl prievoliniai santykiai paprastai sprendžiami pareiškiant rašytines pretenzijas, išrašant sąskaitas už konkrečias prekes ar paslaugas, o ne vedant derybas žodžiu. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui buvo reikalinga asmeninė (ieškovo subnuomojamų patalpų) apsauga, taip pat į tai, kad atsakovas užsakė papildomas apsaugos paslaugas siekdamas saugoti prekybos centrą, o ne ieškovo subnuomojamas patalpas, kad iš UAB „Edlora“ pateiktų apskaitos dokumentų negalima spręsti, jog buvo saugojamos ieškovo subnuomojamos patalpos, kad atsakovas pats nurodė, jog asmeninės apsaugos paslaugos buvo užsakomos ir kitiems subnuomininkams, konstatuotina, ieškovas neprivalėjo atlyginti atsakovo išlaidų asmeninei apsaugai.

Dėl turinčių bylai reikšmės aplinkybių

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti atsakovo UAB „Armitana” atsiliepimo į ieškovo BUAB „Mano tikslas” apeliacinį skundą argumentai, kad pateikta į bylą verslo vertinimo ataskaita negali būti pripažinta tinkamu įrodymu byloje, kadangi parengta nesilaikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų reikalavimų – verslo vertintoja keliose verslo vertinimo ataskaitos dalyse nurodžiusi, kad UAB „Armitana” savavališkai pažeidė subnuomos sutarties sąlygas dėl darbo laiko nustatymo (verslo vertinimo ataskaitos 2.3 skyrius, 2.5.1 poskyris, 2.7 skyrius), aprioriškai išdėstė asmeninę (ar ieškovo) nuomonę dėl UAB „Armitana” veiksmų neteisėtumo, kai tokią išvadą gali daryti tik teismas, nagrinėjantis bylą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad verslo vertintoja verslo vertinimo ataskaitoje aplinkybes dėl UAB „Armitana” savavališko pažeidimo subnuomos sutarties sąlygų, nurodė pagal UAB „Mano tikslas“ pateiktus duomenis verslo vertinimo ataskaitos aprašomojoje dalyje, bet ne verslo vertės nustatymo pažymoje ir išvadose dėl verslo vertės, todėl minėta aplinkybė neturėjo įtakos išvadoms dėl verslo vertės ir nėra Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimų pažeidimas. Be to, turto vertinimo ataskaitos 1.5 skyriuje nurodyti informacijos šaltiniai, įskaitant turto naudotojo pateiktą informaciją.

Nepagrįstas atsakovo atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą teiginys, kad verslo vertinimo ataskaitoje pasaulinės ekonominės finansinės krizės grėsmės nurodytos ir vertintos nebuvo, kadangi ataskaita parengta iki minėtos krizės kilimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad verslo vertinimo ataskaitoje nustatyta verslo vertė ir pagal pesimistinį išsipildymo scenarijų, pagal kurį ieškovo veiklos apimtis ir pelnas 2009 - 2013 metais palyginus su 2008 m. nedidėtų, bet mažėtų. Viešai skelbiami Finansų ministerijos ir Statistikos departamento duomenys apie Lietuvos ekonominius rodiklius ir jų pokyčius, įskaitant bendrąjį vidaus produktą (http://www.finmin.lt/ web/finmin/aktualusduomenys/makroekonomika;http://www.stat.gov.lt/lt/news ir kiti) nepaneigia ieškovo verslo vertės, nustatytos pagal verslo vertinimo ataskaitos pesimistinį scenarijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pagal verslo vertės nustatymo pažymą bei verslo vertinimo ataskaitą galėjo parduoti verslą ar verslo dalį iki ekonominės finansinės krizės kilimo ir prarado verslo vertinimo ataskaitoje bei verslo vertės nustatymo pažymoje nurodytą verslą iki minėtos krizės kilimo. Tai reiškia, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų negalėjo disponuoti verslu iki minėtos krizės kilimo.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti įrašytos į teismo ekspertų sąrašą ekspertės E. M. kvalifikacija dėl verslo vertės nustatymo taip pat abejoti ekspertės atlikta verslo vertinimo ataskaita bei pateikta verslo vertės nustatymo pažyma. Teisėjų kolegija pažymi, kad verslo ar verslo dalies vertei nustatyti reikalingos specialios žinios ir verslas ar verslo dalis įvertinama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą bei kitas teisės normas. Šalys neprašė teismo paskirti byloje ekspertizę dėl ieškovo verslo vertės ir verslo nuvertėjimo nustatymo. Į teisėjų kolegijos paklausimą dėl tokios ekspertizės skyrimo šalių atstovai atsakė, kad nepateiks prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad įrašytos į teismo ekspertų sąrašą ekspertės E. M. atlikta verslo vertinimo ataskaita, pateikta verslo vertės nustatymo pažyma yra tinkamas įrodymas, pateiktas į bylą ir nepaneigtas pateiktais į bylą kitais įrodymais.

Verslo vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Mano tikslas” verslas vertinamas naudojant naudojimo pajamų (piniginių srautų diskonto) vertės metodą, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Metodo pagrindą sudaro būsimųjų grynųjų pinigų srautų prognozės ir jų dabartinė vertė. Šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai atspindės turto vertę rinkoje. Diskontuotų piniginių srautų metodas leidžia įvertinti įmonę ir jos akcijas kaip verslą. Šio metodo pagrindinis privalumas – tikslesnis įvertinimas, kadangi vertinant atsižvelgiama į konkrečios įmonės dabartinę padėtį, veiklos perspektyvas, pelningumo galimybes, rizikas, kapitalo struktūrą bei investicijų poreikį.

Ataskaitoje nurodyta, kad taip pat vertintojai pažymi, kad įmonės verslo vertė turi būti suvokiama kaip įmonės nedalomos materialaus, nematerialaus turto ir verslo visumos vertė, kuri nėra priskirta įmonės materialaus turto daliai, todėl tokiu būdu nustatyta UAB „Mano tikslas” vertė išlieka tik tuo atveju, jei įmonė (jos turtas, rinkos ryšiai) nėra skaidomi ir realūs įmonės veiklos rezultatai atitinka prognozuojamuosius.

Ataskaitoje pažymėta, kad įmonę, kaip ūkinį vienetą, sudaro jos materialiųjų ir nematerialiųjų aktyvų bei atitinkamų įsipareigojimų visuma. Tačiau vertinant veikiančią įmonę tik kaip nematerialaus ir materialaus turto sumą nebūtų atsižvelgta į tai, kad veikianti įmonė generuoja pinigų srautus, kurie ir išreiškia jos vertę rinkoje savininkų (akcininkų) požiūriu. Naudojimo pajamų metodas leidžia nustatyti veikiančios įmonės kaip nedalomos visumos vertę, kurią suformuoja UAB „Mano tikslas” verslo generuojamų laisvųjų pinigų srautų teikiama nauda. Tokiais srautais paprastai laikoma iš įmonės pagrindinės veiklos pelno ir nusidėvėjimo sukuriami grynųjų pinigų srautai, išlaisvinti nuo apyvartinio kapitalo aptarnavimo, ir kurių panaudojimas yra verslo savininkų valioje, t. y. minėtų srautų naudingumas gali būti išreiškiamas per jų panaudojimą verslo plėtojimo investicijoms, einamųjų savininkų poreikių tenkinimui ir pan. Taigi faktiniai ir potencialūs laisvieji pinigų srautai esamiems ir potencialiems savininkams suformuoja jiems priklausančių įmonės aktyvų vertę, kuri gali neatitikti įmonės turto atskirų dalių verčių sumos, kadangi efektyviai naudojant turtą, įmonės verslo vertė viršija materialaus ir nematerialaus turto dalių verčių sumą ir atvirkščiai, nesant pakankamo turto panaudojimo ir valdymo efektyvumui, įmonės vykdomo verslo sukuriama vertė yra mažesnė už jos materialaus turto dalių verčių sumą.

Ataskaitoje nurodyta, kad skaičiavimai atliekami pagal nustatytas konkrečias formules.

Ataskaitoje pažymėta, kad laisvų pinigų srautų prognozuojamuoju laikotarpiu tęstinumo vertė netenka savo prasmės, nes verslas planuojamas apibrėžtam 6 metų laikotarpiui. Šiuo atveju tikslinga skaičiuoti paskutiniųjų metų pabaigai verslo likvidacinę vertę. Verslo likvidacinė vertė traktuojama kaip paskutiniųjų verslo veiklos metų balansinė savininkų nuosavybės vertė sumažinta galimais verslo likvidavimo kaštais, kurie gali siekti net iki 20 proc. visos vertės. Visa verslo vertė lygi visų būsimųjų laikotarpių pinigų srautų susumuotai dabartinei vertei plius apskaičiuotai verslo likvidacinei vertei.

Teisėjų kolegija pagal minėtų šalių sutarties ir taisyklių turinį bei sąlygas sprendžia, kad atsakovas vienašališkai neturėjo teisės keisti taisyklių bei sutarties sąlygas, reikalauti iš ieškovo už asmeninę apsaugą. Byloje nustatyta, kad naudojimosi subnuomojamomis patalpomis laikas yra esminė sutarties sąlyga ir ieškovas nebūtų sudaręs sutarties, jeigu atsakovas turėtų teisę vienašališkai keisti šią sutarties sąlygą. Dėl pasikeitusių aplinkybių atsiradus sunkumams vykdyti sutartį, atsakovas galėjo kreiptis dėl sutarties pakeitimo teismine tvarka ir tai atitiktų CK 6.208 straipsnyje nustatytus sutarties vykdymo principus, pašalintų nuostolių atsiradimą arba sumažintų nuostolių dydį. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad atsakovas vienašališkai neteisėtai ir nepagrįstai pakeitė minėtų taisyklių bei sutarties sąlygas, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas negalėjo tinkamai vykdyti veiklą bei verstis verslu, negalėjo tinkamai vykdyti sutarties ir dėl veiklos sutrikdymo mokėti subnuomos mokestį, kad atsakovas neteisėtai nutraukė šalių sutartį ir kad dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų bei kaltės ieškovui buvo padaryti nuostoliai.

CK 6.249 straipsnis reglamentuoja žalą ir nuostolius. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme pateiktos turto bei verslo sąvokos ir šis įstatymas reglamentuoja turto ir verslo vertinimo pagrindus. Verslo ar verslo dalies netekimas ar vertės sumažinimas yra žala, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai.

Pateiktose į bylą 2008 m. liepos 31 d. verslo vertės ataskaitos ir verslo vertės nustatymo pažymos Nr. EUR 80602 išvadose dėl verslo vertės nurodyta, kad UAB „Mano tikslas” verslo dalies – pulo klubo „Kuba“, įsikūrusio prekybos centre „Flagman“, – rinkos vertė, nustatyta naudojimo pajamų (piniginių srautų diskonto) metodu 2008 m. balandžio 14 d. vertinimo datai, yra 1 238 000 Lt (pagal pesimistinį išsipildymo scenarijų – 1091 000 Lt), kad UAB „Mano tikslas” verslo dalies – pulo klubo „Kuba” įsikūrimo prekybos centre „Flagman“, – rinkos vertė, nustatyta naudojimo pajamų (piniginių srautų diskonto) metodu 2008 m. liepos 28 d. veiksmo datai, yra 628 000 Lt (pagal pesimistinį išsipildymo scenarijų – 573 000 Lt); kad laike – 2008 m. balandžio 14 d. – 2008 m. liepos 28 d. laikotarpiu, vykusių ginčų išdavoje bendrovės UAB „Mano tikslas” verslo vertės patirti nuostoliai dėl veiklos vystymo ir plėtimosi galimybių apribojimo bei rinkos dalies praradimo galėjo sudaryti apie 610 000 Lt (pagal pesimistinį išsipildymo scenarijų – 518 000 Lt/1091 000 – 573 000 = 518 000 Lt/).

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės ieškovas neteko verslo dalies – pulo klubo „Kuba“, įsikūrusio prekybos centre „Flagman“, rinkos vertės. Todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui netektos verslo dalies rinkos vertės dydžio nuostolius. Netektos verslo dalies rinkos vertė nustatyta iki pasaulinės ekonominės finansinės krizės atsiradimo. Viešai skelbiami Finansų ministerijos ir Statistikos departamento duomenys apie Lietuvos ekonominius rodiklius ir jų pokyčius, įskaitant bendrąjį vidaus produktą, nepaneigia minėtos ieškovo verslo dalies rinkos vertės, nustatytos pagal verslo vertinimo ataskaitos pesimistinį išsipildymo scenarijų, pagal kurį minėtos verslo dalies apimtis ir pelnas 2009 – 2013 metais, palyginus su 2008 m. nedidėtų, bet mažėtų. Pažymėtina minėtos ieškovo verslo dalies specifika (pulo klubas). Taip pat pažymėtina, kad ieškovas pagal verslo vertinimo ataskaitos duomenis galėjo parduoti minėtą verslo dalį iki ekonominės finansinės krizės atsiradimo. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės ieškovas turėjo išsikelti iš subnuomojamų patalpų 2008 m. liepos 29 d. ir prarado minėtą verslo dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal prievolės esmę ir CK 6.245 straipsnio 5 dalies reikalavimus taikytinos kainos, buvusios žalos padarymo momentu. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti ieškovui 1 091 000 Lt nuostolių, nustatytų pagal pateiktas į bylą verslo vertinimo ataskaitos pesimistinį išsipildymo scenarijų, dėl ieškovo verslo dalies rinkos vertės netekimo ir kad šių nuostolių dydį mažinti viešai skelbiamais Finansų ministerijos bei Statistikos departamento duomenų apie Lietuvos ekonomiką ir jos pokyčius rodikliais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas atsisakė ginčyti įrašytos į teismo ekspertų sąrašą ekspertės E. M. atliktas verslo vertinimo ataskaitą ir verslo vertės nustatymo pažymą teismo skiriamos byloje ekspertizės būdu.

Byloje nustatyta, kad ieškovas pardavė atsakovo pasiūlytam pirkėjui už 70 000 Lt dalį inventoriaus, kurio neturėjo galimybės panaudoti dėl minėtos verslo dalies praradimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atlygintina ieškovui 1091 000 Lt nuostolių suma mažintina iki 1021 000 Lt (1091 000 – 70000 = 1021 000). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui 5900 Lt išlaidas, turėtas dėl verslo vertinimo ataskaitos atlikimo ir nuostolių dydžio nustatymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui viso 1026 900 Lt (1021000 + 5900 = 1026900) Lt nuostolių.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimas pakeistinas suformuluojant sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio dalies priėmimo bei ieškovui žyminio mokesčio grąžinimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, priteisimo iš atsakovo ieškovui 1026900 Lt nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų, 3 118 Lt žyminio mokesčio, kitos ieškinio dalies atmetimo, priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą žyminio mokesčio, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas už ieškinio reikalavimus žyminį mokestį mokėjo tik iki bankroto bylos UAB „Mano tikslas” iškėlimo. Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo viso 3 797,19 Lt žyminio mokesčio, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovui grąžintas 92 Lt žyminis mokestis ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovui grąžintas 587,50 Lt žyminis mokestis. Ieškovas už apeliacinės instancijos teismo pakeičiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinamus ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 14 397 Lt žyminį mokestį, tačiau sumokėjo tik dalį, kadangi dėl bankroto bylos iškėlimo įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 3 118 Lt žyminio mokesčio ir priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 11 297 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimai buvo padidinti ieškovo 2009 m. rugpjūčio 24 d., pareiškimu paduotu teismui 2009 m. rugpjūčio 24 d. (t. 8, b. l. 1, 4-6), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinos iš atsakovo ieškovui procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovui UAB „Mano tikslas” iškėlus bankroto bylą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus ieškovas ir atsakovas neturi mokėti žyminio mokesčio už apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsniu sprendžia, kad atsakovui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti duomenys apie ieškovo išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais , sprendžia, kad priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 9,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teismo išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 150 straipsniu, sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi taikytų ieškovo reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turto arešto mastas sumažintinas nuo 1 173 900 Lt iki 1 026 900 Lt (turto arešto akto numeris: 0110000940) ir sprendimo nuorašas išsiųstinas turto arešto akto registro tvarkytojui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį suformuluoti taip:

Ieškovo BUAB „Mano tikslas” atsisakymą nuo 18 403,90 Lt ir 1 180 Lt reikalavimo dalies atsakovui UAB „Armitana“ priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti. Ieškovui BUAB „Mano tikslas” grąžinti 587,50 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio, sumokėto pagal AB „Swedbank“ 2008 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo kvitą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu 2007 m. sausio 24 d. patalpų subnuomos sutarties Nr. FL6 3.478, sudarytos tarp UAB „Armitana“ ir UAB „Mano tikslas“, nutraukimą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Armitana“ ieškovui BUAB „Mano tikslas” 1 026 900 Lt (vieną milijoną dvidešimt šešis tūkstančius devynis šimtus litų) nuostolių atlyginimo, 3 118 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniolika litų) žyminio mokesčio išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Armitana“ į valstybės biudžetą 11 297 Lt (vienuolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo UAB „Armitana“ į valstybės biudžetą 45 Lt (keturiasdešimt penkis litus) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teismo išlaidų atlyginimo.“

Priteisti iš atsakovo UAB „Armitana“ į valstybės biudžetą 9,85 Lt (devynis litus aštuoniasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Grąžinti atsakovui UAB „Armitana“ 3 216,56 Lt (tris tūkstančius du šimtus šešiolika litų penkiasdešimt šešis centus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal AB „Swedbank“ 2010 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1315.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 19 d. nutartimi taikytų ieškovo BUAB „Mano tikslas“ reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „Armitana“ turto arešto mastą sumažinti nuo 1 173 900 Lt iki 1 026 900 Lt (vieno milijono dvidešimt šešių tūkstančių devynių šimtų litų) (turto arešto akto numeris: 0110000940) ir sprendimo nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.