Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nustatytas 45 procentų neįgalumas, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas:

jis 2023 m. birželio 24 d., apie 14.25 val., Dangaus ir Piligrimų gatvių sankryžoje, Slengių k., Sendvario sen., Klaipėdos r., vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo XC60“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,01 promilių neblaivumas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. D. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, dėl savo tokio poelgio labai gailisi, ketina keisti savo elgesį ir parodė, kad alkoholį vartoja tik esant progai. Įvykio išvakarėse vartojo alkoholį, ryte jautėsi normaliai, kadangi birželio 24 d. buvo jo gimtadienis, važiavo iki parduotuvės apsipirkti. Tai antras kartas jo gyvenime kada vairavo neblaivus, pirmą kartą buvo baustas už vairavimą neblaiviam prieš 7 metus; šįkart nemanė, jog yra toks neblaivus, jog negali vairuoti automobilio. Dabar labai kritiškai vertina savo elgesį, ruošiasi jį iš esmės keisti. Automobilis priklauso jam, jį įsigijo, kai pardavė turėtą žemės sklypą; daugiau jokios nuosavybės neturi. Automobilis yra būtinybė, nes turi dažnai vykti į gydymo įstaigas, todėl prašo jo nekonfiskuoti; automobilį vairuotų mama, kuri ir šiuo metu jį vežioja pas gydytojus. Kadangi turi neįgalumą, pragyvena iš neįgalumo 400 Eur pašalpos, jokių santaupų neturi, baudą būtų sunku sumokėti, jam tai būtų didelė našta. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laiduotoja paskiriant jo mamą. Gyvena kartu su tėvais, santykiai su mama visada buvo ir yra geri, jos patarimų visada klauso.

Kadangi kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. D. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Iš 2023 m. birželio 24 d. Klaipėdos apskrities VPK specialistės S. B. tarnybinio pranešimo ir BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2023 m. birželio 24 d. 14.26 val. Klaipėdos r., Slengių k., Dangaus ir Piligrimų gatvių sankryžoje patikrinimui sustabdytas automobilis „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui A. D. 14.28 val. nustatytas 2,01 promilių girtumas; antro tikrinimo metu 14.44 val. nustatytas 2,14 promilių girtumas. A. D. teigė, kad vartojo alkoholį vakar, apie 21 val. baigė vartoti, o sustabdymo dieną nieko nevalgė, gėrė tik puodelį kavos. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 1-3, 6-10).

Iš 2023 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Dangaus ir Piligrimų g. sankryža, Slengių k., Sendvario sen., Klaipėdos r.. (b. l. 11-18).

Iš 2023 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose matoma, kaip policijos pareigūnė rankoje laikydama nuotolinio neblaivumo tikrinimo alkotesterį sustabdo iš Gindulių kaimo išvažiuojantį lengvąjį automobilį „Volvo“, prisistato ir tikrina vairuotojo, kaip nustatyta A. D., neblaivumą. Stebėdama alkotesterio rodmenis, kurie įraše nesimato, pareigūnė teiraujasi vairuotojo, ar asmuo vartojo alkoholį vakar ar šiandien, į ką vairuotojas atsako, kad vakar gėrė alaus, šiandieną gėrė tik kavą. Po ko pareigūnė paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir nurodo, kad reikės iš naujo pasitikrinti neblaivumą bei nurodo vairuotojui pavažiuoti prie kitoje kelio pusėje šalikelėje stovinčių policijos tarnybinių automobilių. Vairuotojui patikrinus neblaivumą alkotesteriu, parodomas rezultatas 2,01 promilių neblaivumas; antrojo patikrinimo metu nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Vairuotojas A. D. paaiškina, kad alkoholį vartojo vakar iki kokių 9 val. vakaro, šiandieną dar nieko nevalgė, miegoti nuėjo apie 22 val. (b. l. 26-29).

Iš 2023 m. birželio 24 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo ir neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad A. D. pirmu pūtimu nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, antruoju – 2,14 promilių neblaivumas (b. l. 19-21).

Iš 2023 m. birželio 24 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad iš Slengių k. Dangaus ir Piligrimų gatvių sankryžos nuvežtas automobilis „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). 2023 m. birželio 27 d. nutarimu automobilis grąžintas A. D. (b. l. 43-45).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilis „Volvo XC60“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso A. D. (b. l. 23-24).

Iš VšĮ „Emprekis“ informacijos nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Volvo XC60“, 2013 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 14 400 Eur (b. l. 25).

Siūloma laiduotoja G. D. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo prašymą dėl laidavimo, yra tikra, kad galės daryti sūnui teigiamą įtaką, kad jis daugiau nenusikalstų. Anksčiau nebūdavo taip, jog sūnus išgėrinėtų nesant progai, jis kritiškai vertina savo elgesį, labai pergyvena. Sūnų apibūdina kaip gerą, tvarkingą, buityje padedantį asmenį, su kuriuo daug ir nuoširdžiai bendrauja, konfliktų neturi, pasitiki, kad galės jam padėti pasitaisyti visuomenės akyse. Jiedu su vyru turi ir kitą automobilį, seną Volkswagen Polo, bet daugiausia važinėja sūnaus Volvo, nes jis techniškai tvarkingesnis ir patogesnis neįgaliajam.

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. D. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. D. nedirba, jam nustatytas 45 procentų neįgalumas, pragyvena iš neįgalumo pašalpos. Anksčiau jis neteistas, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą už nešiurkštų administracinį nusižengimą, paskirtą baudą sumokėjęs. Iš pažymos apie asmens finansinę būseną ir paties kaltinamojo parodymų nustatyta, kad prieš septynis metus jam buvo taikyta administracinė nuobauda už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas didesnis nei galimas neblaivumo laipsnis; buvo skirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nuobauda yra įvykdyta ir nebegaliojanti. Daugiau neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą ir kaltinamojo nuoširdžius parodymus apie visas bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, jog A. D. vertas teismo pasitikėjimo ir yra BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visuma, leidžianti jo atžvilgiu taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Tai, kad A. D. jau buvo baustas už vairavimą neblaiviam, teismo vertinimu, neužkerta tam kelio, nes administracinė nuobauda kaltinamajam už tai paskirta ir įvykdyta seniai, yra nebegaliojanti, o pats kaltinamasis po to ilgą laiko tarpą nepadarė jokių nusižengimų. Atsižvelgdamas į šią svarbią aplinkybę ir siekdamas baudžiamosios atsakomybės tikslų pasiekimo bei humaniškumo principo balanso, teismas nustato A. D. maksimalų laidavimo terminą, per kurį jis turės progą įrodyti, kad nėra linkęs daryti naujų nusikalstamų veikų, arba bus patrauktas atsakomybėn taip pat ir už šią nusikalstamą veiką.

A. D. laiduotoja skirtina G. D., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už A. D. asmuo (b. l. 122, 123, 125, 127). Laidavimas nustatomas be užstato, nes laiduotojos turtinė padėtis vertinama kaip kukli; tikėtina, kad ji, būdama kaltinamojo mama, kritiškai vertinanti netinkamą sūnaus elgesį, gyvendama kartu su sūnumi, jiems vienas kitu besirūpinantiems, ir be užstato paskyrimo imsis visų jai įmanomų priemonių užtikrinti, kad sūnus apmąstytų savo netinkamą elgesį ir nebenusikalstų.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas atleistam asmeniui nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, anksčiau jam jau buvo taikyta administracinė nuobauda už analogiškus veiksmus, tačiau teisiamas pirmą kartą. Įvertinus šias aplinkybes, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas bei pajusti netinkamo elgesio pasekmes, A. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant dvejų metų terminą.

Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn; 5 dalyje nurodyta, jog, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paties automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė ir neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas automobilį „Volvo XC60”, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso jam. Automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, todėl kaip tokia galėtų būti konfiskuota natūra. Vis dėl to, atsižvelgiant į didelę šio automobilio vertę ( 14 400 Eur) ir visas byloje nustatytas aplinkybes, tarp jų ir kaltinamojo neįgalumą bei kuklią turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad šio automobilio konfiskavimas natūra neatitiktų teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijų. Kaltinamajam tai būtų neproporcingai sunki baudžiamojo poveikio priemonė, kadangi jis yra neįgalus, pragyvena iš 400 Eur pašalpos, jam dažnai tenka vykti į gydymo įstaigas, o tam iki šiol ir buvo naudojama ši transporto priemonė, kurią vairuoja ir kartu gyvenanti kaltinamojo mama. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma mažintina iki 2 000 Eur, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti išieškojus iš kaltinamojo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. D. laiduotoja paskirti G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti A. D., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padaro tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo XC60“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertės dalį – 2 000 Eur.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Lūžienės 2023 m. birželio 26 d. nutarimu paskirtą laikiną A. D. nuosavybės teisės į automobilį „Volvo XC60“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio rinkos vertės dalies – 2000 Eur - konfiskavimo, o po to – panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tada panaikinti.

A. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Jurgita Grigonienė