Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. atstovo advokato Ričardo Varno apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3.1.Laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvieną laivą ar plūdriųjų medžiagų junginį, išskyrus stumiamos vilkstinės laivus, be stūmiko, turi valdyti asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją. Šis asmuo toliau vadinamas „laivavedžiu“. Laivybos taisyklių 1.09 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad plaukiojimo metu prie vairalazdės ar vairo rato turi būti bent vienas kvalifikuotas, ne jaunesnis kaip 16 metų asmuo. Šioje nuostatoje nėra nurodyta, kad vairuojantis laivą privalo turėti kokį nors jo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Taip pat Laivybos taisyklėse nenurodyta, kad tik laivavedys (kapitonas) privalo pats asmeniškai vairuoti laivą.

3.2.Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse (toliau – VVTK), Laivybos taisyklėse ir 2017 m. lapkričio 21 d. Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento įsakymu Nr. 74 patvirtintose Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklėse (toliau – Diplomavimo taisyklės) vartojamas sąvokos – laivo „valdymas“ ir „vairavimas“ nėra tapačios. Laivybos taisyklių 1.02 straipsnyje yra rašoma apie valdymą kaip vadovavimą, t. y. valdymą per atitinkamų nurodymų davimą, o ne tiesiogiai atitinkamos vairavimo įrangos pagalba, o 1.09 straipsnyje rašoma ne apie valdymą aukščiau aprašyta prasme, o apie vairavimą, t. y. veiksmo atlikimą, kuriuo tiesiogiai atitinkamos įrangos pagalba kontroliuojama laivo judėjimo kryptis ir/ar greitis. Dėl to, nors J. P. ir neturėjo Lietuvoje galiojančio burinės jachtos laivavedžio pažymėjimo ar diplomo, S. M. turėjo teisę jam perduoti vairuoti burinę jachtą, pati likdama burinės jachtos laivavede, t. y. toliau valdydama laivą ir likdama atsakinga už jį ir jo įgulą.

5.Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. S. M. atstovo advokato R. Varno skundas atmestinas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

7. ANK 406 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti arba neturint teisės vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas, kai jas vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, perdavimas vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neturinčiam teisės jas vairuoti asmeniui užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų Eur.

8. S. M. atstovas apeliaciniame skunde neginčija, kad administracinėn atsakomybėn patraukta S. M. perdavė 2023 m. liepos 9 d. burinės jachtos (duomenys neskelbtini) vairavimą jachtoje buvusiam J. P., tačiau nesutinka su Institucijos teisiniu vertinimu, kad J. P. valdė (vairavo) burinę jachtą (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės.

9.VVTK 14 straipsnyje išaiškinta, kad vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai, plūduriuojančios priemonės ir kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai), kurie eksploatuojami šio kodekso 24¹ straipsnyje nustatytuose vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonuose (vienas iš jų - Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų – teismo pastaba).

10. Laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kiekvieną laivą ar plūdriųjų medžiagų junginį, išskyrus stumiamos vilkstinės laivus, be stūmiko, turi valdyti asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją. Šis asmuo toliau vadinamas „laivavedžiu“. Tų pačių taisyklių 1.09 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad plaukiojimo metu prie vairalazdės ar vairo rato turi būti bent vienas kvalifikuotas, ne jaunesnis kaip 16 metų asmuo. Kvalifikacinius reikalavimus Lietuvoje, kas ir kokias vidaus vandenų transporto priemones gali valdyti, nustato VVTK ir Diplomavimo taisyklės.

11. Burinių jachtų Diplomavimo taisyklių 3.3 papunktyje sąvoka „Burinė jachta“ apibrėžiama kaip pramoginis burinis laivas. Pagal taisyklių 7 straipsnį, burinės jachtos laivavedžio diplomas ir liudijimas yra privalomas, kai burinė jachta atitinka bet kurį iš šių reikalavimų: 7.1. maksimalus bendras korpuso ilgis didesnis nei 6 metrai; 7.2. kurių mechaninio variklio galingumas daugiau kaip 10 AG ( 7,4 Kw); 7.3. plaukioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, kuriuose nustatyti vidaus vandenų keliai. Taisyklėse nurodyta, kad diplomas – tarptautinis dokumentas, patvirtinantis, kad jo teisėtam savininkui suteikta teisė valdyti burinę jachtą atitinkamuose plaukiojimo rajonuose, kvalifikacijos liudijimas – pramoginio laivo laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimas, išduodamas vadovaujantis Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Vidaus Transporto Komiteto Vidaus Vandens Transporto Darbo Grupės 1998 m. spalio 16 d. rezoliucijos Nr. 40 (toliau – Rezoliucija) nuostatomis. VVTK 19 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato burinių jachtų laivavedžių Diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Transporto saugos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga. Oficialiame Lietuvos buriuotojų sąjungos tinklalapyje https://www.lbs.lt nurodyta, kad diplomas yra pagrindinis kvalifikaciją įrodantis dokumentas, išduodamas visoms 4 plaukiojimo akvatorijoms (vidaus, pakrančių, atviros jūros, vandenynų), o liudijimas yra naudojamas kaip papildomas kvalifikacinis dokumentas, plaukiant prie Rezoliucijos prisijungusių šalių ir pakrančių vandenimis. Liudijimą galima užsisakyti kartu su diplomu arba vietoje jo, jeigu jis apima turimos kvalifikacijos plaukimo akvatoriją.

12. Lietuvos transporto saugos administracijos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų registre esantys duomenys liudija, kad kylinė jachta (duomenys neskelbtini) yra pramoginis laivas, kurio ilgis 14,10 metrų, plotis 4,10 metrų, su 69,85 kW galingumo pakabinamu varikliu „Rekin SW400/M2 (t. 1, b. l. 30), o S. M. – pramoginės burinės jachtos laivavedys. Apygardos teismui nekyla abejonių, kad J. P. valdė burinę jachtą, kurios bendras korpuso ilgis yra didesnis nei 6 metrai, mechaninio variklio galingumas daugiau kaip 10 AG, jachta plaukė Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, kuriuose nustatyti vidaus vandenų keliai, todėl, kaip reglamentuota Diplomavimo taisyklėse, jis privalėjo turėti burinės jachtos laivavedžio diplomą arba kvalifikacijos liudijimą.

13.J. P. patikrinimo metu pateikė Jungtinės Karalystės RAY (Royal Yachting Association) mokymo centro išduoto „Sailing Day Skipper“ (Dieninio plaukiojimo kapitonas (škiperis)) liudijimo nuotrauką. Jungtinės Karalystės RYA tinklapyje nurodyta, kad baigus šiuos kursus („Sailing Day Skipper“) išduodamas sertifikatas, patvirtinantis teisę dienos kapitonui plaukioti nedidele jachta pažįstamuose vandenyse. Jungtinėje Karalystėje išduotas dokumentas nėra laivavedžio pažymėjimas, jame tik nurodyta, kad asmuo pabaigė praktinį kursą, padedantį pagilinti navigacijos įgūdžius bei praktines žinias, bet tai nėra International Certificate for Operators of Pleasure Craft (the ICC). Minėtas sertifikatas nėra parvirtinas, vadovaujantis Rezoliucijos nuostatomis, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo nuomonei, kad J. P. neturėjo privalomojo galiojančio burinio laivo laivavedžio diplomo ar liudijimo, patvirtinančio ir įrodančio jo teisę legaliai vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemonę. Tokiu būdu, S. M., perdavusi jachtos vairavimą kartu jachtoje plaukusiam J. P., kuris neturėjo galiojančio burinio laivo laivavedžio diplomo ar liudijimo, pažeidė Laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 punktą. Aktualu pažymėti ir tai, kad J. P. už vidaus vandenų transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį, 2023 m. liepos 13 d. protokolu su administraciniu nurodymu nubaustas 70 Eur bauda. J. P. su padarytu administraciniu nusižengimu sutiko, paskirtą baudą sumokėjo iki nurodyto termino.

14.Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. atstovas advokatas R. Varno, konstruodamas savo gynybinę poziciją lingvistiniu teisės aiškinimu, teigia, kad sąvokos „valdyti“ laivą ir „vairuoti“ yra netapačios ir tapatinti burinės jachtos laivavedžio su ją vairuojančiu asmeniu nėra jokio teisinio pagrindo. Su šia advokato pozicija apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.

15.Laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „kiekvieną laivą ar plūdriųjų medžiagų junginį, išskyrus stumiamos vilkstinės laivus, be stūmiko, turi valdyti asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją. Šis asmuo toliau vadinamas laivavedžiu“. Tų pačių taisyklių 4 straipsnis teigia, kad „laivavedys atsako už šių taisyklių nuostatų laikymąsi savo laive, vilkstinėje ar plūdriųjų medžiagų junginyje. Velkamų vilkstinės laivų laivavedžiai privalo vykdyti vilkstinės laivavedžio įsakymus, bet ir be šių įsakymų jie privalo imtis visų priemonių, kurių reikia pagal aplinkybes, kad tinkamai vairuotų savo laivus; tuos pačius nurodymus privalo vykdyti kiekvieno sujungtos grupės laivo laivavedys, kuris nėra grupės laivavedys. Taisyklių 6 straipsnis teigia, kad „valdydamas laivą laivavedys neturi būti pavargęs ar apsvaigęs”. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta, kad „laivavedys tai – laivo įgulos narys, turintis laivui vesti tinkamą kvalifikaciją ir vedantis laivą“. To paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „už laivo valdymą atsako vedamo laivo kapitonas. Jeigu laivo kapitonas palieka vairinę, jis privalo pranešti locmanui, kas, kai jo nėra vairinėje, bus atsakingas už laivo valdymą“. VVTK 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „motorinio pramoginio laivo laivavedys – motorinio pramoginio laivo ar kitos motorinės plaukiojimo priemonės vairuotojas, turintis motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Diplomavimo taisyklių 51 straipsnyje numatyta, kad „diplomas ir (arba) liudijimas iš laivavedžio gali būti paimtas, jeigu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytais pagrindais atimama teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę (burinę jachtą). 52 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Buriuotojų Sąjunga grąžina diplomą ir (arba) liudijimą pasibaigus teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę atėmimo terminui“. Paminėtina, kad įstatymų leidėjas ANK 406, 407, 683 straipsniuose, reglamentuojančiuose administracinę atsakomybę už laivybos taisyklių pažeidimą, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimo vykdymo tvarką, taip pat naudoja sąvokas „laivavedys“ ir „vairavimas“. Taigi sisteminė Lietuvos Respublikoje galiojančių ir laivavedybą reglamentuojančių teisės aktų analizė leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas laivo „valdymą“ ir „vairavimą“ laiko tapačiomis sąvokomis, jų neatsieja ir neišskiria. Apygardos teismas negali pritarti S. M. atstovo advokato R. Varno pozicijai, kad administracinėn atsakomybėn patraukta S. M. nepažeidė Laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 punkto, nes net ir nevairuodama burinės jachtos, ją valdė šio straipsnio prasme.

16.Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl jungtinių tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“ 2010 m. liepos 19 d. Nr. 3-451 1.02 straipsnio 1 punktą, jos kaltė, padarius ANK 406 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

17.Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. atstovo advokato Ričardo Varno skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.