Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-204-834/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
1-204-834/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31063-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
A. D.
Kaltinamasis
M. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-204-834/2021Proceso Nr. 1-01-1-31063-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.2; (S)
VILNIAUS REGIO NO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja V. S.,sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, Simonai Lošytei,dalyvaujant prokurorams Indrei Petkevičiūtei, Jonui Selilioniui,K. M. D.,

Nukentėjusiajam A. D.

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. 2020-08-04 apie 15.00 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimą giminaitį - brolį A. D., gim. (duomenys neskelbtini) o būtent, būdamas blaivus, pastūmė savo brolį, dėl ko pastarasis nugriuvo ant šakų krūvos, po ko užgulė nukentėjusį A. D. savo kūnu bei dešinės rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip vieną smūgį į veido dešinę pusę, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. D. poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje t. y. sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. D. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad visą dieną dirbo kieme. Nuėjo miegoti. Iš ryto pamatė brolį A. D., jis vandalizmu užsiėmė, tada jį parvertė ant žemės ir laikė. Smūgių nebuvo. Jie gyvena tame pačiame name, tačiau atskiruose aukštuose ir atskiruose butuose. A. D. kasdien girtas. Jie pykstasi dėl palikimo. Kėlė ir metė A. D. ant šakų ir prispaudė kojomis. Nepripažįsta sudavimo jam į veidą. Nubrozdinimas dilbyje galėjo būti, nes vertė ant šakų. Vertė ant šakų, nes visą dieną dirbo ūkyje su šakomis ir padarė, o A. D. fiziškai ėmė trukdyti, todėl jį pargriovė ir laikė su kojomis. Susivaldydavo anksčiau visada, bet dabar nesusivaldė. Norėjo jį nuraminti ir tai pasiekė. Galvojo, kad neatsitrenktų ant medelių. Dėl kraujosruvų, t.y. hematomos dešinėje akyje nieko nežino, jis A. D. netrenkė. Po įvykio jį matė po 4-5 dienų. Jis jau pusantrų metų jam kenkia, per dieną išgeria vieną, du litrus alkoholio. Jis pripažįsta, kad brolis galėjo pajusti fizinį skausmą. Nedirba, nes pažadėjo sutvarkyti ūkį ir dėl to, kad vyksta teismai. Įvykdė tai, ką tėvui pažadėjo. Užimtumo tarnyboje registruotas nuo praeitų metų vasaros. Tada išėjo ūkio tvarkyti. Jis dirbo, bet jam nedavė atostogų. Turėjo paveldėjimą tvarkyti, ūkį. Nuo tėvo mirties jų su broliu A. D. santykiai pablogėjo, o iki mirties viskas buvo gerai.

Nukentėjusysis A. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jam reikėjo serbentų lapų agurkams raugti, o jo brolis M. D. visus serbentus išpjovė. Jis augina agurkus, pomidorus. Tėvas sodindavo, o jis kartu su tėvu. Kiemas tarpusavyje yra nepadalintas tik žodiškai, bet ne teisiškai. Brolis serbentus nupjovė ir jo ir savo pusėje, tačiau vieną paliko ir dėl to jo atsiprašinėjo. Jis tarp lapų ieškojo serbentų lapų, buvo išgėręs, paklausė kur jis juo padėjo, o tada brolis atbėgo ir pradėjo mušti. Brolis M. D. jį parvertė ant šakų ant žemės, jis griuvo ant žemės ant šono, tada būdamas ant viršaus brolis jį mušė. Jam pradėjo skaudėt akį, atrodė, kad buvo kraujo, bet kraujo nebuvo. Paskambino į policiją. Policija atvažiavo po 5-10 minučių. Atvažiavę pareigūnai jo raudonos akies nematė. Sekančią dieną dėl akies nuvažiavo į polikliniką. Mėlynė buvo prie akies, ji praėjo. Gydytojas išrašė tik pažymą. Po kelių savaičių, nuėjo abdukcijai, nes anksčiau pasakė, kad nepriims. Skaudėjo akį kokius 2-3 mėnesius. Nepajuto rankos skausmo įvykio metu. Nebuvo ranka sumušta iki įvykio. Po įvykio buvo namie. Brolis yra tinginys ir melagis, nori valdžią paimti, užsikodavęs, jie beveik nebendrauja. Daugiau giminių neturi. Nori, kad kaltinamasis atsiprašytų, o teismo išlaidas tegul sumoka. Nenori, kad atsodintų serbentus. Nori, kad kaltinamąjį gydytų. Jam užeina tokie išsišokimai. Po šito įvykio buvo taip. Buvo taip, bet niekur nesikreipė. Jeigu dabar atleis, tai jis jį (A. D.) su lazda sumuš.

Iš A. D. pareiškimo matyti, kad brolis M. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., pastūmė jį rankomis. Kai jis nukrito ant žemės, brolis užgulė jį visu savo kūnu bei smogė ranka į žandikaulio sritį, dėl to jis pajuto didelį fizinį skausmą. Dėl brolio veiksmų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (b.l.8);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad tarp nukentėjusiojo A. D. ir įtariamojo M. D. pašalinti prieštaravimų tarp jų parodymų nepavyko, kiekvienas liko prie parodymų, duotų apklausų metu. (b.l.31);

Iš byloje esančio nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju matyti, kad A. D. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir jam išaiškintos šio proceso dalyvio teisės ir pareigos. (b.l.13-14)

Iš byloje esančio 2020-08-04 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), t.y. namo kiemas. Jis aptvertas medine tvora, patekti į vidinį kiemą galima iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Kiemas apsodintas žole, krūmais bei medeliais. Viduryje kiemo stovi medinė pavėsinė žalsvu stogeliu. Šalia jos kairėje guli nupjautos medelių bei krūmų šakos, ant kurių, kaip buvo nustatyta, buvo pargriautas A. D.. Jokių svarbių pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui nerasta. (b.l.7-12);

Iš byloje esančio 2020-08-10 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2020-08-04 įvykio vietoje daryti vaizdo išrašai policijos pareigūnų BODY kamera, padaryta jų suvestinė. Vaizdo įrašo, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ trukmė – 05:06 min. Įrašo data: 2020-08-04, laikas: 19:06 val. Vaizdo įrašo, pavadinimu „2020_0804_191134_002“ trukmė – 04:07 min. Įrašo data: 2020-08-04, laikas: 19:11 val. Vaizdo įrašuose matomas vyriškis (nustatyta, kad tai A. D.), kuris teigia, kad brolis mušasi. Jis ieškojo serbentų lapų, kad užraugtų agurkus, o brolis pradėjo muštis. Parvertė. Policijos pareigūnui paklausus, ar mušė į veidą, M. D. atsako, kad ne, tik numetė nuo šakų ir viskas. Policijos pareigūnas teigia, kad mato nubrozdinimą. Pareigūnas taip pat sako, kad A. D. nei lūpos ištinusios, nei kakta. A. D. teigia, kad skauda veidą, bet pareigūnas sako, kad ant jo veido jokių sužalojimų nemato. Policijos pareigūnas teigia, kad mato, kad ranka nubrozdinta, bet ant veido nieko nėra visiškai. A. D. teigia, kad brolis sukėlė fizinį skausmą ir dabar dar jam skauda. (b.l.19-20);

Iš byloje esančio 2020-09-16 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro patektas garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, trukmė 1:39 min. Įrašo data: 2020-08-04, laikas: 18:54 val. Garso įraše girdimas pokalbis. Įraše girdima, kaip skambina asmuo, prisistatęs A. D., ir praneša, kad brolis mušasi. Prašo atvykti policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini). Kraujas dar nebėga, bet skauda, nes gerai trenkė.“ (b.l. 23-24);

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. A. D. nustatytas vienas sužalojimas. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Individualūs žalojančio daikto požymiai, sužalojime neužsifiksavo. Sužalojimas yra pasiekiamas nukentėjusiojo ranka. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas nustatytas A. D. galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2020-08-04. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo justi fizinį skausmą. (b.l.34);

Iš byloje esančio 2020-11-05 specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertė E. U., atsakydama į klausimą, ar nukentėjusiajam A. D. nustatytas sužalojimas (poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke) galėjo išryškėti tik sekančią dieną, t. y. 2020-08-05? Ar galėjo minėtas sužalojimas iškart po įvykio 2020-08-04 nebūti pastebimas, atsakė, kad neatmetama galimybė, kad 2020-08-05 (duomenys neskelbtini) poliklinikoje A. D. nustatyta poodinė kraujosruva, galėjo išryškėti tik sekančią dieną po įvykio (2020-08-04), kadangi poodinei kraujosruvai susiformuoti yra reikalingas laikas. 2020-08-04 įvykio metu padarytas sužalojimas galėjo būti akimi nematomas iškarto po jo padarymo. A. D. nustatytas sužalojimas padarytas prieš 5-7 paras iki apžiūros VTMT Vilniaus skyriuje 2020-08-11. Šis sužalojimas, nustatytas A. D., galėjo būti padarytas tiek pačiam nukentėjusiajam griūnant ir kontaktuojant ankščiau minėta sritimi su kietais bukais daiktais, tiek suduodant smūgį į ankščiau minėtą sritį. ( b.l.40-41);

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. padarytas odos nubrozdinimas kairiame dilbyje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku, briauną turinčiu daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam griūnant ir aukščiau minėta sritimi kontaktuojant su kietu buku, briauną turinčiu, daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l.44-45);

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020-08-04 21.06 val. nustatyta, kad M. D. yra blaivus. (b.l.47);

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2020-08-04 A. D. nustatytas 0,28 promilių girtumas (b.l. 46).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo M. D. kaltė, jog jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. D. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą visiškai įrodyta.

Nors M. D. pripažįsta tik pargriovęs nukentėjusįjį ir kad dėl to jam galėjo skaudėti ir galėjo būti nubrozdintas dilbis, tačiau neigia trenkęs A. D., nurodydamas, kad A. D. jam fiziškai ėmė trukdyti, todėl jį pargriovė ant šakų ir laikė su kojomis, bet netrenkė jam. Tačiau teismas tokius jo paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi jie prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, jog jis tarp lapų ieškojo serbentų lapų, paklausė kur jis juos padėjo, o tada M. D. atbėgo ir pradėjo mušti, o būtent parvertė ant šakų ant žemės, jis griuvo ant žemės ant šono, tada būdamas ant viršaus kaltinamasis jį mušė. Jam pradėjo skaudėt, atrodė, kad buvo kraujo, bet kraujo nebuvo. Sekančią dieną kreipėsi į polikliniką dėl mėlynės po akimi. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi juos objektyviai patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje esančio policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad A. D. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams aiškina, kad skauda veidą, bet pareigūnas sako, kad ant jo veido jokių sužalojimų nemato. Policijos pareigūnas teigia, kad mato, kad ranka nubrozdinta, bet ant veido nieko nėra visiškai. A. D. teigia, kad brolis sukėlė fizinį skausmą ir dabar dar jam skauda. Tai kad pareigūnas atvykęs į įvykio vietą iš karto nematė ant A. D. mėlynės paaiškinama tuo, jog poodinei kraujosruvai susiformuoti yra reikalingas laikas. Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Be to nukentėjusysis nurodo jutęs skausmą po įvykio dar du tris mėnesius. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu specialisto paaiškinimo protokole užfiksuotų duomenų, 2020-08-05 (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, į kurią kaip paaiškino ir pats A. D. jis kreipėsi sekančią dieną po įvykio, nustatyta poodinė kraujosruva, galėjo išryškėti tik sekančią dieną po įvykio, kadangi poodinei kraujosruvai susiformuoti yra reikalingas laikas. Taigi 2020-08-04 įvykio metu padarytas sužalojimas galėjo būti akimi nematomas iškarto po jo padarymo. Dėl to į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai akies sužalojimo tuo metu užfiksuoti negalėjo. Specialisto išvadoje nustatytas A. D. padarytas odos nubrozdinimas dilbyje galėjo būti padarytas nukentėjusiajam griūnant ir aukščiau minėta sritimi kontaktuojant su kietu buku, briauną turinčiu daiktu ar paviršiumi. Ta pripažįsta ir pats kaltinamasis, teismo posėdžio metu paaiškinęs, kad nubrozdinimas dilbyje galėjo būti, nes vertė brolį šakų. Taip pat specialisto išvadoje A. D. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke galėjo būti padaryta įvykio dieną, t.y. 2020-08-04. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei M. D. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad smurto A. D. atžvilgiu neigimas yra kaltinamojo M. D. pasirinktas gynybos būdas, kadangi jo pateikta versija prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, kurių visuma patvirtina, kad M. D. 2020-08-04 apie 15.00 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimą giminaitį - brolį A. D., gim. (duomenys neskelbtini)., o būtent, būdamas blaivus, pastūmė savo brolį, dėl ko pastarasis nugriuvo ant šakų krūvos, po ko užgulė nukentėjusį A. D. savo kūnu bei dešinės rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip vieną smūgį į veido dešinę pusę, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. D. poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje t. y. sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą. .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ antroji dalis numato atsakomybę už tai, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje, kuriuo remiantis, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; šeimos nariai – kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio. Nagrinėjamu atveju tarp kaltinamojo ir nukentėjusios įvykio metu buvo giminystės santykiai, kadangi jie yra broliai, tai yra artimi giminaičiai. Todėl kaltinamojo M. D. veiksmai patenka į BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

M. D. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). M. D. administracine tvarka baustas (b. l. 70), neteistas (b. l. 69), nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajam M. D. gali būti skiriama LR BK 140 str. 2 d. straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant jam įpareigojimus bei draudimus.

Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai kad kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, jo supratimas apie konfliktus ir jų sprendimo būdus yra ydingas, nes kaip pats paaiškino, smurtą pavartojo, nes nukentėjusysis kitaip nesupranta, todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. D. buvo sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. 19.15 val. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. 11.00 val. ( b.l. 51,53) LR BPK 140 str. tvarka.

M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b.l. 65).

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su BPC garso įrašu bei įvykio vietoje policijos pareigūnų darytu vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti, o nesuradus darbo tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje bei bausmės metu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju A. D..

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 ( šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d. į M. D. bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. 19.15 val. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. 11.00 val.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su BPC garso įrašu bei įvykio vietoje policijos pareigūnų darytu vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja V. S.