Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. R., atstovaujamos pagal įstatymą A. L., ir jos atstovo advokato Raimondo Kivyliaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 27 d. nutarties nuteistosios I. U. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, nustatydami žalos, susijusios su gyvybės atėmimu, atlyginimo nepilnamečiui vaikui netekus maitintojo dydį, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192, 3.208, 6.284 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Minėti teismų padaryti pažeidimai yra esminiai, nes lėmė neteisingą neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimą, taip pat pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir jo interesus.

CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Taigi įstatyme įtvirtinti du alternatyvūs žalos atlyginimo kriterijai. Tačiau teismai vertinto tik tai, kokias pajamas gavo mirusysis ir atitinkamai nurodė, jog pusę mirusiojo gautų pajamų būtent ir yra tai, ko neteko nepilnametė M. R., mirus maitintojui jos tėvui, ir nevertino, kokio dydžio išlaikymą ji turėjo gauti iš savo mirusio tėvo, su kuriuo gyveno, šiam esant gyvam. Pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalies nuostatas, priteisiant žalos atlyginimą iš asmens, dėl kurio kaltės vaikas neteko maitintojo, nėra reikšminga, ar miręs asmuo realiai vykdė savo turtinius įsipareigojimus nepilnamečiam vaikui. Teismų praktikoje pažymėta, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo prievolė šiame įstatyme nustatyta asmeninė, dėl to ji turi būti vykdoma visa apimtimi tokią prievolę turinčio asmens ir negali būti perleidžiama kitiems asmenims ir daloma tam tikromis dalimis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką M. R. iš skyriumi gyvenančio tėvo (mirusiojo) turėjo teisę gauti būtiniesiems poreikiams patenkinti ne mažesnį kaip pusė minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Atitinkamai, iš nustatytos sumos, ją indeksuojant (CK 3.208 straipsnis), atėmus našlaičio gaunamą pašalpos dydį, likęs skirtumas turėjo būti pripažintas nepilnamečio vaiko negautomis pajamomis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nors kasaciniame skunde kasatoriai nurodo CK straipsnius, kuriuos, jų nuomone, pažeidė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės nesutinkama su teismų nustatytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu nepilnametei nukentėjusiajai M. R. nustatytas priteistinos turtinės žalos (negautų pajamų netekus maitintojo) atlyginimo dydis. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas – ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas dėl iš esmės analogiškų apeliacinio skundo argumentų pasisakė, pateikdamas išsamius ir aiškius motyvus (nutarties 23-29 punktai). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai nurodant, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami kasaciniame skunde keliamus klausimus, nesivadovavo teismų praktika, netinkamai aiškino ir taikė CK normas bei pažeidė nepilnametės nukentėjusiosios teises bei interesus, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. R., atstovaujamos pagal įstatymą A. L., ir jos atstovo advokato Raimondo Kivyliaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.