- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-976-302/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo 496-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 496-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo bei atsakovo R. B. priešieškinį dėl visuotinio 496-osios DNSB narių ir namo Vytauto g. 6/4 patalpų savininkų susirinkimo, vykusio 2009-09-21, priimto sprendimo dalyje dėl vandens skaitiklių parodymų deklaravimo pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 496-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. B. 1 456,68 Lt įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: Vytauto g. 6/ Liubarto g. 4, LT-08118 Vilniuje, savininkai įsteigė 496-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją, kurios veiklos uždaviniai - namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, priskirto žemės sklypo tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisių bei interesų gynimas. Vienas iš bendrijos narių yra atsakovas R. B., turintis nuosavybės teise negyvenamas patalpas - kūrybines dirbtuves adresu Vytauto g. 6-33/ Liubarto g. 4-33, Vilnius. Pažymėjo, kad nuo 2009 m. gegužės mėn. 31 d. iki 2011 m. rugsėjo mėn. 30 d. atsakovas įsiskolino 1 456,68 Lt bendrijai už komunalines paslaugas. Nurodė, kad atsakovui buvo įteikti raginimai pasirašytinai ir buvo siųsta registruotu laišku, kuriais ragino apmokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau taikiai susitarti nepavyko.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad visuotinio 496-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos narių, namo Vytauto g. 6/ Liubarto g. 4 patalpų savininkų susirinkimo, vykusio 2009-09-21, priimtas sprendimas dalyje dėl vandens skaitiklių parodymų deklaravimo pripažinimo, nustatantis, kad, jei gyventojas nepraneša, kad išvyksta ir negalės deklaruoti, išnaudotą vandenį, jam skaičiuoti pagal Vilniaus vandenys ir Vilniaus energija nustatytas normas: 4,2 kubai šalto vandens per mėnesį, 2,85 kubai - karšto vandens per mėnesį, yra negaliojantis nuo šio sprendimo priėmimo momento, ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 496-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija pateiktame ieškinyje reikalauja iš atsakovo R. B. priteisti neva atsiradusį 1 456,68 Lt įsiskolinimą bendrijai už komunalines paslaugas, visiškai niekuo nepagrįsdama savo reikalavimo teisėtumo. Pasak atsakovo, ieškovas nepateikė paskaičiavimams pagrįsti reikalingo faktinio pagrindo, t.y. nenurodė dėl kokio konkretaus mokesčio ( ar už šilumą, ar už šiukšlių išvežimą, ar už geriamo vandens suvartojimą ir pan., tik abstrakčiai įvardinant komunalines paslaugas) nesumokėjimo yra susidariusi skola. Pažymėjo, kad ieškovas tariamą atsakovo įsiskolinimą kildina iš bendrijos noro skaičiuoti mokestį atsakovui už jo suvartotą geriamą vandenį ne pagal faktinį jo suvartojimo kiekį, o pagal bendrijos narių, namo Vytauto g. 6/Liubarto g. 4 patalpų savininkų susirinkimo, vykusio 2009 09 21, priimto sprendimo pagrindu, skaičiuojant, kad atsakovas suvartojo 4,2 kubo šalto vandens per kiekvieną mėnesį. Nurodė, kad vandens butų savininkams pardavėjas (tiekėjas), kuriam už patiektą vandenį sumoka butų savininkai, yra AB "Vilniaus vandenys", o ne daugiabučio namo savininkų bendrija, todėl ginčijamos sutartys teisine prasme vertintinos kaip vartojimo sutartys ir joms turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims. Atsakovas yra fizinis asmuo ir jam nuosavybės teise priklausančių patalpų niekam nėra išnuomojęs ar kaip kitaip perleidęs, ar suteikęs teisę valdyti, naudotis jomis, pats jokia ūkine-komercine veikla neužsiima ir tuo labiau šių patalpų ūkinei - komercinei veiklai nenaudoja, o naudoja tik savo ir savo šeimos buitinių interesų tenkinimui, todėl geriamo vandens tiekimas atsakovui atliekamas vartojimo sutarties pagrindais, įskaitant ir sutartį sudarytą konkliudentiniais veiksmais, o šios sutarties vykdymą, jos pakeitimo sąlygas reglamentuoja ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, o be pastarojo ir kiti norminio pobūdžio bendrieji teisės aktai. Pasak atsakovo, 2009-09-21 496-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo priimtą ir priešieškiniu ginčijamą sprendimo dalį dėl galimybės taikyti suvartoto šalto vandens kiekį „pagal normą" iš vartotojų teisių apsaugos pozicijos, grubiai ir iš esmės pažeidžia jo vartotojo pagrindines teises. Pažymėjo, kad ieškovas priimdamas tokį ginčytiną sprendimą, neturėdamas konkrečios šalies - t.y. atsakovo sutikimo, iš esmės pablogino atsakovo, kaip vartotojo padėtį. Turint bute ar kitoje atskiroje daugiabučio namo patalpoje teisėtai įrengtus, patikrintus ir veikiančius vandens apskaitos prietaisus bei vadovaujantis 496-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos sprendimo dalimi, būtų sudarytos neteisėtos, nesąžiningos bei neprotingos sąlygos naudotis vartotojams tiekėjo tiekiamu vandeniu.
Atsiliepimas
Ieškovas 496-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame prašė priešieškinio netenkinti taikant ieškinio senatį, o ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovas pateikdamas priešieškinį, nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas elgėsi sąžiningai, kaip patalpų savininkas, laiku mokėjo už jam priklausančio turto, proporcingai savo daliai, išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėjo mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, reguliariai darė atskaitymus, skiriamus namo atnaujinimui. Taip pat nepateikė įrodymų, kad vartotojas būtų sudaręs sutartis tiesiogiai su tiekėjais ir pagal jas atsiskaitė, t.y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimų pagrįstumo, ir todėl įstatymo nustatytos pareigos atsakovas neįvykdė, todėl priešieškiniu pareikšto reikalavimo faktiškai neįrodė. Pažymėjo, kad atsakovas galėjo reikšti reikalavimą pripažinti 496-osios DNSB narių susirinkimo, įvykusio 2009-09-21, priimto sprendimo dalį, dėl vandens skaitiklių parodymų deklaravimo, negaliojančiu per įstatymo nustatytą terminą, t.y. iki 2009-12-22. Pasak ieškovo, atsižvelgiant į tai, kad geriamojo vandens tiekimo sutartis sudaryta tarp AB "Vilniaus vandenys" ir 496-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, todėl už visų bendrijos narių suvartotą geriamąjį vandenį moka bendrija, o ne kiekvienas bendrijos narys atskirai. Kiekvienas bendrijos narys, kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio pabaigos, privalo deklaruoti duomenis bendrijai apie jo suvartotą šaltą ir karštą vandenį pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Nurodė, kad AB „Vilniaus vandenys" ir UAB „Vilniaus energija", bendrijos visuotiniame susirinkime buvo priimtas sprendimas, kad tais atvejais, kai gyventojas nedeklaruoja duomenų apie suvartotą šaltą ir karštą vandenį ar išvyksta nepranešdamas bendrijai, kad negalės deklaruoti apskaitos prietaisų rodmenų, bus taikomos normos šaltam vandeniui - 4,2 kub. metro, o karštam vandeniui - 2,85 kub. metro per mėnesį. Minėtos normos nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2006 m. liepos 13 d. Nr. X-764, Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu patvirtinto aprašo Nr. 127 „Atsiskaitymo už pateiktą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo", 2010 m. spalio 25 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse", Vandens vartojimo normų RSN 26-90, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76), pagrindu. Atsakovas savo priešieškinyje nepagrįstai tvirtina, kad, būtent jis, kaip geriamojo vandens vartotojas, mokantis tiesiogiai vandens tiekėjui, yra vandens tiekimo sutarties šalis, nors teismui su priešieškiniu įrodymų, t.y., vandens tiekimo sutarties, nepateikė. Vandens tiekimo sutartis sudaryta tarp UAB „Vilniaus vandenys", kaip geriamojo vandens tiekėjo ir 496-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos, kaip abonento. Už atsakovo suvartotą ir nedeklaruotą bei neapmokėtą vandenį, vandens tiekėjui moka ieškovė kitų bendrijos narių ir sukauptų lėšų sąskaita, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priklausančio apmokėjimo už suvartotą vandenį iš bendrijos nario, nevykdančio savo įsipareigojimų. Pažymėjo, kad atsakovas nepaaiškina, kodėl jis nedeklaruoja bendrijai suvartoto vandens apskaitos prietaiso rodmenų, jeigu neturi ką slėpti nuo bendrijos arba, kodėl nesudaro su vandens tiekėju tiesioginės sutarties, kaip vartotojas, ir neprisiima tiesiogiai įsipareigojimo apmokėti už vandenį, kurį suvartoja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Konstatavo, kad vandens vartotojai yra ne bendrija, o butų savininkai, kurie moka už tiekiamą vandenį, atitinkamai vandens butų savininkams tiekėjas (pardavėjas), kuriam už patiektą vandenį sumoka butų savininkai, yra AB „Vilniaus vandenys“, o ne daugiabučio namo savininkų bendrija. Nustatė, kad šaltas vanduo iki galutinio vartotojo, t.y. iki savininkų butų tiekiamas vandens tiekimo sistema, kuri nuosavybės teise priklauso skirtingiems asmenims, dėl to, jeigu vandens nuostoliai atsiranda tiekiant vandenį vartotojams priklausančiais teikimo tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai, t.y. butų savininkai. Pažymėjo, kad bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, todėl jis pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Taip pat, jog su AB „Vilniaus vandenys“ atsiskaito ieškovas 496 Daugiabučio namo bendrija pagal namo įvadinio skaitiklio rodmenis, o atsiskaitant, ieškovui susidaro skirtumas tarp namo butų savininkų pateiktų skaitiklių rodmenų ir įvadinio skaitiklio rodmens, t.y. įvadinio skaitiklio rodmenys būna didesni, todėl ieškovas turi sumokėti už daugiau kubų vandens nei deklaruoja butų savininkai. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad buto savininkui, nedeklaravus savo šalto ir karšto vandens skaitiklio parodymų, jis turi mokėti pagal Vyriausybės nutarimu nustatytas normas ir pabrėžė, kad esant didesniems įvadinio skaitiklio rodmenims, pareiga sumokėti už daugiau kubų vandens bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu atsiranda visiems namo butų savininkams, o ne vienam, nors ir tinkamai nedeklaravusiam rodmenų. Tokia butų savininkų pareiga neatsirastų tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog šalto vandens nuostoliai susidaro ne dėl butų savininkų kaltės ir ne jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose tinkluose, dėl to teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė atsakovo kaltės dėl susidarančių vandens nuostolių bei skolos dydžio ir nurodė, kad ieškovo valdybos nario J. D. užfiksuoti R. B. vandens skaitiklių duomenys atitinka jo deklaruotus rodmenis mokėjimo knygelėje. Taip pat teismas pažymėjo, jog skolos dydžiui pagrįsti, ieškovas negalėjo remtis daugiabučio namo savininkų susirinkimo įvykusio 2009-09-21 nutarimu, nes jo sprendimai turėtų būti taikomi mokesčiams nuo sprendimo priėmimo datos, t.y. nuo 2009-09-21, tuo tarpu ieškovas skolą remiantis šiuo pagrindu, atsakovui pradėjo skaičiuoti nuo 2009 m. gegužės mėn. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas galėjo apginti savo pažeistas teises pareikšdamas priešieškinį dėl juridinio asmens 496 daugiabučio namo savininkų bendrijos 2009-09-21 priimto sprendimo nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2011 rugsėjo mėn. pabaigos, dėl to taikė ieškinio senatį ir atsakovo priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas 496-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija pateikė apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje netenkintas ieškovo ieškinys ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo, kuris nagrinėjo atsakovo atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties nustatytas aplinkybes, jog toks ginčas nelaikytinas ginču, kylančiu iš vartojimo teisinių santykių. Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad vanduo nebuvo naudojamas ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, taip pat, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovo valdybos narys J. D. neturėjo įgaliojimų tikrinti atsakovo skaitiklių parodymų, kadangi pagal bendrijos įstatus skaitiklius turi teisę patikrinti tik komisija, sudaryta valdybos sprendimu. Tokio sprendimo valdyba nebuvo priėmusi ir atsakovas tokio sprendimo, kaip įrodymo, teismui nebuvo pateikęs, todėl pasak apelianto, teismas priimdamas sprendimą, negalėjo remtis J. D. savavališkai surašytu aktu. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas R. B. naudoja vandenį vartojimo sutarties pagrindu ir pažymi, jog pagal sutartį vandenį perka bendrija, o per bendriją atsakovas, kaip subabonentas, tačiau ne savo asmeninių ar šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui, bet savo ūkinei - komercinei veiklaiv- nuomojamoms kūrybinėms patalpoms. Pasak apelianto, atsakovas R. B., kaip kūrybinių patalpų nuomotojas, naudojantis vandenį ne savo asmeninių ar šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui, negali būti pripažįstamas vartotoju. Nurodo, kad teismas pateisino butų savininkų neteisėtą elgesį, nedeklaruojant skaitiklių parodymų ir nevykdant bendrijos narių visuotinio susirinkimo priimtų sprendimų ir nesutinka su teismo išvadomis, kad esant didesniems įvadinio skaitiklio rodmenims, pareiga sumokėti už didesnį sunaudoto vandens kiekį bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu atsiranda visiems namo butų savininkams, o ne tiems, kurie nedeklaruoja rodmenų. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas negali remtis 2009-09-21 priimtu nutarimu, nustatydamas atsakovo skolos dydį, vien dėl to kad atsakovo skolos yra paskaičiuotos nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. Apeliantas pažymi, kad tokiu atveju teismas turėjo sumažinti priteistino įsiskolinimo dydį, o ne atmesti ieškinį visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad niekada nebuvo ir nėra 496-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos nariu, kas ir yra konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Pažymi, kad nesutinka su apelianto argumentais, kad šis ginčas nelaikytinas, kylančių iš vartojimų teisinių santykių ir nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, kuria buvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, sutiko, jog vertinant priešieškinio turinį bei jame keliamus reikalavimus plačiąja prasme, šioje byloje atsakovas laikytinas vartotoju. Atsakovas patikslina, kad nuo jam nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos raktų jokiems tretiesiems asmenims nebuvo perdavęs ir nei jokiu būdu šia patalpa niekam, išskyrus savo šeimos nariams, neleido naudotis ar ją valdyti, o taip pat ir į ją patekti, ką liudija ir atitinkami apskaitos prietaisų parodymai, bylojantys apie beveik nulinį tiek šalto, tiek karšto vandens suvartojimą. Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis CK 6.384 str. 1 d., kuri nurodo, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų ir pažymi, kad minėtoje nuostatoje yra nurodytas atsakovo, kaip atitinkamo vandens vartotojo ir vandens tiekėjo sutarties sudarymo faktas ir šis leidžia konstatuoti visų apelianto argumentų nepagrįstumą bei netinkamą, klaidingą atitinkamų sutartinių teisinių santykių vertinimą ir šių santykių tikrųjų šalių netinkamą nustatymą. Atsakovo teigimu, visi kiti ieškovo apeliaciniame skunde pateikti motyvai yra sietini su apelianto netinkamu sutartinių teisinių santykių vertinimu, o taip pat su elementariu nesugebėjimu skirti asmeninę teisinę sutartinę šalies (vartotojo) civilinę atsakomybę ar reikalavimu įvykdyti sutartinę prievolę natūra nuo deliktinės atsakomybės, kylančios asmeniui iš absoliutinių daiktinių teisinių santykių, pastarajam valdant, naudojantis ir disponuojant bendrosios nuosavybės teise, kartu su kitais namo bendraturčiais šio namo bendrąsias atitinkamas dalis ar/ir kitus bendruosius objektus. Pažymi, kad ieškovo reikalavimas į atsakovą įvykdyti prievolę natūra, laikytinas neleistinu, neteisėtu ir grubiai pažeidžiantis atsakovo, kaip vartotojo esmines teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą – kūrybines dirbtuves, esančią Vytauto g. 6-33/Liubarto g. 4-33, Vilniuje (b.l. 31). Daugiabučio namo, kuriame yra atsakovui priklausančios kūrybinės dirbtuvės, savininkai įkūrė ir 1996-04-30 įregistravo bendriją - 496-oji Daugiabučio namo savininkų bendriją (b.l. 10-21, 37). Atsakovas nėra šios bendrijos narys.
Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo mokestį už šalto vandens sunaudojimą, kurį atsakovas sunaudojo ar turėjo sunaudoti tenkindamas savo poreikius jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, nurodydamas, kad atsakovas nedeklaruoja tokio vandens sunaudojimo skaitiklio rodmenų, tokiu būdu jam ieškovas mokestį paskaičiavo pagal Vyriausybės nutarimu nustatytas normas, kaip yra nusprendusi bendrija savo 2009-09-21 visuotiniame bendrijos narių ir namo patalpų savininkų susirinkime. Mokestį prašė priteisti už laikotarpį nuo 2009-05-31 iki 2011-09-30. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas nei jo skaičiavimais, nei teisiniais argumentais.
Sutinkamai su Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 1 d. bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. 469-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatų 1 p., kad bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų numatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Analizuojant tiek įstatymo nuostatą, tiek įstatų nurodytą punktą, darytina išvada, kad bendrija yra organizacija įgyvendinanti namo patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, jog Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Ieškovas reikalaudamas iš atsakovo mokesčių už pastarojo bute naudojamą šaltą vandenį savo reikalavimo negali grįsti nei minėto įstatymo nuostatomis, nei bendrijos įstatų nuostatomis, nes mokesčiai už šaltą vandenį suvartotą atsakovo bute, nepatenka į minėtu įstatymu ir įstatų reguliavimo ribas, nes nėra bendrojo naudojimo objektas. Šie mokesčiai nepriskiriami prie bendrojo naudojimo patalpų, jie mokami paslaugos tiekėjams, šiuo atveju UAB „Vilniaus vandenys“.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog jis yra vandens tiekėjas atsakovui. Tokių paslaugų ieškovas negali teikti (parduoti) nei pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, nei pagal savo įstatus. Kaip jau minėta, kad įstatų 1 p. nurodyta, jog bendrija yra ne pelno siekianti organizacija.
Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, jog Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Bendrijos įstatų 13.5 ir 13.6 punktai numato, kad kiekvienas bendrijos narys privalo laiku atsiskaityti už tiekiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas ir rinkliavas, o įstatų 12.2 punkte nustatyta, jog bendrijos nariai privalo vykdyti bendrijos valdymo institucijų nutarimus (t. 1, b. l. 10-16). Tokia butų savininkų pareiga nustatyta ir CK 4.82 straipsnio 3 dalyje. Bendrija, kuri įgyvendina namo bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, paskaičiuoja ir surenka mokesčius bei už bendraturčius atsiskaito su trečiaisiais asmenimis. Vienas iš tokių atvejų yra mokesčių paskaičiavimas už vandenį, kurį tiekėjai patiekė
Pagal Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 1 d. abonentai (vartotojai) už vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų ties tiekimo ir vartojimo riba, rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita. Nuo įvadinio skaitiklio eksploatavimo ribos iki butų vanduo tiekiamas butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais. Jeigu vandens nuostoliai atsiranda tiekiant vandenį vartotojams priklausančiais teikimo tinklais, t.y. jeigu susidaro skirtumas vandens pagal įvadinio skaitiklio ir patalpų savininkų deklaruoto sunaudoto vandens jų patalpose, tai šiuos nuostolius privalo padengti namo patalpų savininkai. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad tokia butų ir kitų patalpų savininkų pareiga atsiranda ne Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 pagrindu, o CK 4.76 ir 4.82 straipsnių bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pagrindu. Kokias tokių nuostolių sumas tenka padengti kiekvienam iš patalpų savininkų suskaičiuoja bendrija arba jos įgaliotas asmuo. 496-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkimas, įvykęs 2009-09-21, nusprendė, kad jeigu gyventojas (savininkas) nepraneša, kad išvyksta ir negalės deklaruoti išnaudotą vandenį, jam skaičiuoti pagal nustatytas normas 4,2 m³ šalto vandens per mėn., 2,85 m³ karšto vandens per mėnesį, susirinkimas taip pat nustatė laiką, kada butuose ir kitose namo patalpose yra tikrinami vandens skaitiklių rodmenys. Šie susirinkimo sprendimai yra galiojantys, nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra privalomi visiems bendrijos nariams ir kitiems namo patalpų savininkas, nežiūrint į ta, kad jie nėra bendrijos nariai, tokia pareiga kyla iš CK 4.76 ir 4.82 straipsnių nuostatų. Pažymėtina tai, kad bendrija turi pagrindo jais vadovautis paskaičiuojant bendras gyvenamojo namo išlaidas, ką savo sprendime konstatavo pirmos instancijos teismas. Kadangi šiuo pagrindu ieškovas reikalavimo nereiškė, todėl jo ieškinį tenkinti teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Teismas nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad jo atžvilgiu šie sprendimai negali būti taikomi. Kaip jau minėta visuotinio namo bendrijos susirinkimo sprendimai taikomi visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai ar jie yra bendrijos nariai ar ne. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad jie prieštarauja imperatyvui. Susirinkimas nustatė tvarką, kuria remiantis skaičiuojamas sunaudoto vandens kiekis, kai susidaro skirtumas tarp namo įvadinio ir gyventojų patalpose esančių skaitiklių deklaruotų rodmenų, siekiant nustatyti kiekvienam iš patalpų savininkų papildomai mokant už namo reikmėms sunaudotą vandenį. Toks paskaičiavimo būdas yra pakankamai logiškas, atsižvelgiant į tai, jog savininkams nedeklaruojant rodmenų ir jų nepranešant bendrijai, kuri atsakinga už bendrų namo išlaidų paskirstymą ir surinkimą iš savininkų, bendrija neturi kitų būdų nustatyti, sunaudoto vandens kiekį tokiose patalpose. Būti neteisinga visą išlaidų naštą užkrauti kitiems butų ar patalpų savininkams, kurie sąžiningai deklaruoja skaitiklių rodmenis ir juos praneša bendrijai. Nenustatyta, jog tokie susirinkimo sprendimai prieštarautų kokioms nors įstatymų nuostatoms. Pažymėtina ir tai, jog tiek atsakovas, tiek kiti asmenys nedeklaruojantys rodmenų tokį deklaravimą gali labai paprastai atlikti jiems priimtinu būdu, kurį gali suderinti su bendrija.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto priteistinos atsakovo bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad už advokato pagalbą jis sumokėjo 600 Lt (t 2, b.l. 24-25), ši suma priteistina iš apelianto (CPK 93 str. 3 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo 496-oios Daugiabučio namo savininkų bendrijos 600 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. B..