- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-587-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01627-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- P. K., Ž. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. K. ir P. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (kreditoriui) Luminor bank AS Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai Ž. K. ir P. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką tarp P. K. ir Ž. K., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto centrinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad santuokos nutraukimo metu pareiškėjų šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: (duomenys neskelbtini) gimusi dukra A. K. ir (duomenys neskelbtini) gimusi dukra E. K.. Pažymėjo, kad santuoka yra faktiškai iširusi dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą, susiklosčiusių problemų sprendimo. Teigė, kad nuolat nesutaria ne tik dėl esminių šeimos klausimų sprendimo, bet ir dėl smulkmenų. Kartu sutuoktiniai gyventi nebenori ir šiuo metu jau pradėjo gyventi atskirai skirtingose vietose. Tarpusavio santykių nepalaiko, nebetvarko kartu bendro ūkio, gyvena atskirą gyvenimą, nebesirūpina vienas kitu ir negyvena santuokinio gyvenimo. Pareiškėjai įsitikinę, kad šeimos atkurti nėra galimybės. Taikytis skirti termino neprašė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu nutraukė P. K. ir Ž. K. santuoką, panaikinant metrikų knygoje akto įrašą apie jos įregistravimą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); pareiškėjams po santuokos nutraukimo paliko šias pavardes: K. ir K.; patvirtino P. K. ir Ž. K. 2020 m. kovo 19 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas sprendė, kad pareiškėjų santuoka nutrauktina, nes iš pareiškėjų prašymo ir pateiktų įrodymų matyti, jog yra visos sąlygos santuokai nutraukti, numatytos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje. Pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas tvirtino, nes ji atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, yra išspręsti įsipareigojimai kreditoriams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas P. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymą teismui pareiškėjas P. K. pasirašė nesigilinęs į turinį, nebūdamas tikras dėl savo apsisprendimo nutraukti santuoką, praėjus mažai laiko nuo konflikto, po kurio buvo priverstas gyventi atskirai nuo šeimos. Pareiškėja Ž. K. tvirtino, kad jei pareiškėjas nepasirašys dokumentų, ji vis tiek su pareiškėju negyvens, pareiškėjas negalės bendrauti su dukromis, prisiteis didesnį nei sutartimi nustatytą išlaikymą nepilnametėms dukroms.
3.2. Susipažinęs su išnagrinėta civiline byla Nr. e2YT-4549-772/2020 pamatė, kad kartu su procesiniais dokumentais buvo pasirašęs ir teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį. Pareiškėjas P. K. sutartį pasirašė jos neskaitęs. Pareiškėjas nepavedė advokatui atlikti procesinių veiksmų jo vardu, su advokatu, pasirašiusiu Teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį, nebuvo susitikęs, nebendravo nei telefonu, nei kitomis ryšio priemonėmis.
3.3. Pareiškėjas buvo spaudžiamas sutuoktinės pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymą teismui, todėl sutartį pasirašė skubotai, nepasikonsultavęs su advokatu ar teisminiai dėl sutartyje reiškiamos tikrosios valios (CK 1.163 str.). Pareiškėjas P. K. neturėjo galimybės išsiaiškinti savo teisės santuokos nutraukimo procese, sudaromos sutarties sukeliamas pasekmes, tame tarpe ir dėl galimybės išsaugoti šeimą, pasinaudoti mediatoriaus paslaugomis, tuo tarpu pareiškėja naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis ir sutartis buvo sudaryta pareiškėjai Ž. K. naudingomis sąlygomis. Pasirašytuose dokumentuose išreikšta valia neatitinka pareiškėjo P. K. tikrosios valios.
3.4. Sutartyje numatytas 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį skirtas išlaikymas yra pernelyg didelė finansinė našta pareiškėjui P. K., neatitinka pareiškėjo valios, išlaikymo suma nustatyta nesigilinant į tikruosius dukrų A. (8 m.) ir E. (6 m.) poreikius ir tėvų turtines galimybes, kurios nebuvo tinkami ir visapusiškai įvertintos sudarant sutartį (CK 3.192 str.).
3.5. Sutartyje nustatytas abstraktus pareiškėjo bendravimas su vaikais pažeidžia vaikų ir jo interesus, yra palankus vien pareiškėjai.
Žemesnės instancijos teismas
3.6. Skundžiamu teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 3 p. sudarant santuokinio turto balansą, buvo neteisingai nurodytas ir nustatytas santuokoje įgytas turtas, todėl turtas netinkamai padalintas tarp sutuoktinių ir neteisingai apskaičiuota mokėtina kompensacija, taip pažeidžiant CK 3.127 str., 3.123 str., 3.118 str., 3.117 str. nuostatas. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 p. nurodyta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto nėra. Tokia nuostata ir sutarties 3.2 p. – 4 p. nurodytas turto padalijimas atitinka pareiškėjos Ž. K. interesus, paneigiant pareiškėjo P. K. teisę gauti kompensaciją už sutuoktinei tenkančią santuokinio turto dalį (CK 3.117 str.). Į Sutartį nebuvo įtrauktas santuokoje įgytas, tačiau neregistruotas nekilnojamasis turtas - pastatas - garažas, kuris buvo naujai pastatytas gyvenant santuokoje vietoj Nekilnojamojo turto registre registruoto fiziškai pažeisto pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teismui teikia pastato statybą patvirtinančią fotografiją.
3.7. 2018-09-04 su kreditoriumi AB Luminor bank buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjai gavo 30000 Eur dydžio paskolą. Iš gautos paskolos lėšų, pagal 2018-10-02 sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas automobilis (duomenys neskelbtini) už 10000 Eur sumą. Už likusias santuokoje gauto kredito lėšas (20000 Eur) buvo nugriautas garažas ir pastatytas naujas pastatas - garažas, (duomenys neskelbtini). Pastatas pastatytas 2018-2019 m., tačiau nebuvo atlikta jo teisinė registracija. Šios faktinės aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
3.8. Sutarties 3.5 p. numatytas kompensacijos dydis ir išmokėjimas pareiškėjui P. K. iki 2020-10-01 buvo numatytas išimtinai pareiškėjos Ž. K. naudai. Ilgas kompensacijos išmokėjimo terminas neatitinka pareiškėjo P. K. valios, teisėtų lūkesčių, protingumo principų.
3.9. Pagal patvirtintą sutartį, pareiškėjai Ž. K. atiteko bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas, transporto priemonė, sumokant pareiškėjui P. K. nepagrįstai mažą kompensaciją tik už automobilį. Šiame neteisingame turto paskirstyme pareiškėjas P. K. liko solidariai atsakingas pagal prievoles kreditoriui, kas nepagrįstai varžo sutuoktinio teisėtus interesus. CK 3.3 str. nustatyta, kad sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises.
Atsiliepimas
4. Pareiškėja Ž. K. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apie skyrybų neišvengiamumą buvo kalbama pastaruosius trejetą metų, todėl toks sprendimas apeliantui nebuvo netikėtas.
4.2. Iš į civilinę bylą pateiktų sutarčių yra aišku, jog tiek apeliantas P. K., tiek pareiškėja Ž. K. naudojosi advokato A. S. paslaugomis. Tokiu būdu apeliantas turėjo visas galimybes išsiaiškinti savo teises santuokos nutraukimo procese ir suprasti sudaromos sutarties sukeliamas pasekmes.
4.3. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog šalių bendra valia sutartas išlaikymo dydis nepilnametėms dukroms po 250 eurų kas mėnesį kiekvienai yra pernelyg didelė finansinė našta. Argumentas, jog dėl šalyje paskelbto karantino apeliantas neteko darbo ir gyvena tik iš nedarbo draudimo išmokos, nėra lemiamas svarstant prioritetinį nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą. 2020-03-19 pasirašydamas prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, apeliantas jau buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina paties apelianto teismui teikiama pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Vadinasi, nors ir netekęs darbo, pasirašydamas santuokos nutraukimo sutartį, apeliantas suvokė savo realią galimybę išlaikyti dukras, teikiant joms kas mėnesį po 250 Eur. Ši suma pagal susiklosčiusią teismų praktiką atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
4.4. Kai nėra ginčo, tai nėra ir reikalo konkrečiai detalizuoti skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką.
4.5. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog santuokoje įgyto turto padalijimas atitinka tik pareiškėjos Ž. K. interesus. Iš teismui papildomai teikiamos pažymos, gautos iš suinteresuoto asmens Luminor bank AS Lietuvos skyriaus, yra aišku, jog 2020-05-26 dienai paskolos likutis yra 26 298,61 Eur. Sutartimi pareiškėja Ž. K. įsipareigojo vienasmeniškai dengti paskolą. Tikėtina, jog statomo naujo garažo vertė nėra didesnė už paskolos likutį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
6. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naujus įrodymus: 1. Įsakymo dėl P. K. siuntimo į komandiruotę 2020-01-02 - 2020-03-11 kopiją; 2. 2020-03-15 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją; 3. Užimtumo tarnybos prie LR SADM pažymą apie bedarbio registravimo laikotarpius; 4. informaciją iš SODROS apie skirtos nedarbo išmokos dydį ir laikotarpius; 5. SODROS pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą; 6. fotografiją, apie vykdytą pastato - garažo statybą; 7. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažymą dėl pirkimo - pardavimo sutarties pateikimo, pirkimo - pardavimo sutarties kopiją.
9. Pareiškėja Ž. K. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė šiuos naujus įrodymus: 1. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pažymą, 2. darbuotojo darbo užmokesčio pažymą.
10. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, šalių argumentus, naujai pateikti įrodymai yra reikšmingi bylos nagrinėjimui, todėl teismas juos priima.
Dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXV skyrius) buvo nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsniu, sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.
13. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta be kita ko siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
14. Nagrinėjamoje byloje pareiškimą dėl santuokos nutraukimo padavė pareiškėjai Ž. K. ir P. K.. Iš bylos šalių pozicijos matyti, kad šalims susitaikyti galimybės nėra, kadangi tam nepritaria Ž. K., nurodydama, kad bylos šalių kaip sutuoktinių, santykiai yra nutrūkę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei pareiškėjos Ž. K. požiūrį skyrybų neišvengiamumą, sprendžia, jog apelianto teiginiai, kad jis negalėjo pasinaudoti galimybe išsaugoti šeimą, pasinaudoti mediatoriaus paslaugomis, yra formalaus pobūdžio.
15. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nepagristais laiko apelianto argumentus, kad jis neturėjo galimybės išsiaiškinti savo teises santuokos nutraukimo procese, sudaromos sutarties sukeliamas pasekmes. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek apeliantas P. K., tiek pareiškėja Ž. K. 2020 m. kovo 16 d. sudarė Teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį, kas įrodo, jog abu naudojosi advokato paslaugomis. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima matyti, kad advokatas jam nesuteikė reikiamų teisinių konsultacijų. Tai, jog asmuo pasirašo dokumentus į juos neįsigilinęs, reiškia, kad jis pats turi prisiimti tokio neapdairaus elgesio pasekmes. Apeliantas savo parašu patvirtino, kad sutarties pasekmės jam yra aiškios, suprantamos, atitinka jo norus ir valią, taip pat teisingumo ir protingumo principus (Sutarties 5.3 p.).
16. Nagrinėjamos bylos atveju, nepaisant to, kad abi šalis atstovavo advokatas, naujai pateikti įrodymai pagrindžia, kad apeliantas šiuo metu nedirba, nuo 2020 m. kovo 2 d. jis gauna nedarbo draudimo išmoką, kuri iki 3 mėnesių sudaro 414,11 Eur, po 3 mėnesių sudaro 359,52 Eur, po šešių mėnesių sudaro 304,94 Eur. Nedarbo išmoka mokama devynis mėnesius. Tuo tarpu iš pareiškėjos Ž. K. pateiktų duomenų matyti, kad ji dirba, jos atlyginimas sudaro apie 800 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).
17. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalių sutartyje nurodytas išlaikymo dydis nustatytas neįvertinus abiejų tėvų turtinės padėties. Atkreiptinas dėmesys, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
18. Nagrinėjamos bylos atveju, paaiškėjus pareiškėjų finansinėms aplinkybėms, būtina įvertinti realias apelianto galimybes mokėti vaikams išlaikymą, jo galimybes rasti kitą darbą. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Byloje nustačius, kad apeliantas nedirba, turi būti vertinami realūs vaikų poreikiai ir tėvų galimybės juos patenkinti proporcingai savo finansinėms galimybėms. Taip pat pažymėtina, kad vaikų interesus geriausiai atitinka konkrečios bendravimo tvarkos nustatytas, kadangi vaikams turi būti užtikrintas pastovumas. Tuo tarpu šalių patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka yra abstrakti, dėl ko ateityje tarp šalių gali kilti naujų ginčų, šias aplinkybes teismas taip pat turėjo įvertinti savo iniciatyva.
19. Apeliantas taip pat nurodo, kad į sutartį nebuvo įtrauktas santuokoje įgytas, tačiau neregistruotas nekilnojamasis turtas - pastatas - garažas, kuris buvo naujai pastatytas gyvenant santuokoje vietoj Nekilnojamojo turto registre registruoto fiziškai pažeisto pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teismui teikia pastato statybą patvirtinančią fotografiją. Pažymėtina, kad ši aplinkybė įrodo, kad šalys netinkamai išsprendė turtinius klausimus.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nors tai nėra pažeidimas (CPK numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka), tačiau šiuo metu matyti, kad sutarties turinys neatitinka tikrosios pareiškėjo valios.
22. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas išreiškė valią, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kartu į bylą pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jo nesutikimo motyvus. Nors sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių abi šalis atstovavo advokatas, apelianto nurodytos aplinkybės įrodo, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, neatsiejamai įtakojančius ir pareiškėjų vaiko interesus, yra pagrindas tenkinti apelianto apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą naikinti.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgus į nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir naujai suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Pareiškėjams nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, galima kreiptis į apylinkės teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimą pagal ieškinį reglamentuoja CPK IV dalies XIX skyriaus antrasis skirsnis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.