- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-1032-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10305-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- J. A. J., M. R.
- Atsakovas
- R. M., G. T.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė miškų tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų (apeliantų) R. M. ir G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. A. J. ir M. R. ieškinį atsakovams R. M. ir G. T. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys Valstybinė miškų tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami nustatyti kelio servitutą žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kad būtų galima privažiuoti prie ieškovų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pridėtą kelio servituto nustatymo planą, kuriame kelio servitutas pažymėtas taškais 9;10, 44;11, 43;12, 42;13, 41;14, 40;15, 39;16, 38;17, 37;18, 36;19, 35;20, 24;21, 33;22, 32;23, 31;24. Nurodė, jog taškų padėtį žemės sklype nurodo tų taškų koordinatės servituto nustatymo plane; taip pat prašė įpareigoti atsakovus sumokėti po 82,50 Eur ieškovams už pateiktą kelio servituto nustatymo plano sudarymą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimu patvirtinta, jog bendro naudojimo kelias, kertantis žemės sklypą, turėjo būti neįskaitytas į privatizuojamą šio žemės sklypo plotą. Atsakovai neteisėtai užblokavo naudojamo kelio atkarpą, kuri būtina privažiuoti ieškovams trumpiausiu keliu prie jų žemės sklypo ir geruoju nesutiko išspręsti privažiavimo klausimo.
2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,2600 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas 206). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019-01-08 sprendimu Nr. 48SK-37-(14.48.111.) buvęs tuometinis 1,8700 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas 339), buvo padalintas į kitus 2 (du) žemės sklypus, o būtent: 0,0363 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas 1085); 1,9344 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas 1085). Taigi buvęs ir ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas 339, kurio, kaip viešpataujančio daikto, tinkamam naudojimui užtikrinti ieškovai siekia nustatyti kelio servitutą atsakovams priklausančiam žemės sklypui 206, nuo 2019-01-23 ir šiuo metu neegzistuoja. Pažymėjo, kad ieškovai savo reikalavimuose nenurodo tikslios prašomo nustatyti žemės sklypui 206 kelio servituto alokacijos – posūkio taškų koordinačių LKS-94 sistemoje. Nurodė, kad pagal teismų praktiką nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes servituto nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Atsakovai jokių prieštaravimų ieškovams iki šiol nepareiškė ir nereiškia, todėl daro išvadą, kad šiuo metu nėra CK 4.126 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos – nėra savininkų nesutarimų. Tai reiškia, jog nustatyti servitutus atsakovams priklausančiame žemės sklype 206 nėra jokios objektyvios būtinybės. Be to ieškovai ieškiniu nenurodo servituto atlygintinumo klausimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu nusprendė: ieškovų J. A. J. ir M. R. ieškinį tenkinti visiškai ir nustatyti kelio servitutą žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kad būtų galima privažiuoti prie ieškovų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pridėtą kelio servituto nustatymo planą, kuriame kelio servitutas pažymėtas taškais 9;10, 44;11, 43;12, 42;13, 41;14, 40;15, 39;16, 38;17, 37;18, 36;19, 35;20, 24;21, 33;22, 32;23, 31;24. Taškų padėtį žemės sklype nurodo tų taškų koordinatės servituto nustatymo plane. Priteisti lygiomis dalimis ieškovų J. A. J. ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. T., gim. (duomenys neskelbtini), bendras 165 Eur išlaidas už pateiktą kelio servituto nustatymo plano sudarymą. Priteisti ieškovo J. A. J. naudai lygiomis dalimis iš atsakovų R. M. ir G. T. 965,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. M. ir G. T. 36 Eur pašto išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Su šiuo sklypu ribojasi atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuriame yra kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendime (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo galutinėje neskundžiama 2021 m. vasario 3 d. nutartimi paliko galioti) konstatavo aplinkybes, kurios svarbios šiai bylai. Konkrečiai, „kelias yra pažymėtas 2001 m. suderintame Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės J. J. (miręs) Žemės valdos sklypų Nr. 125 plane M 1:10000 (b. l. 26), 2007 m. suderintame žemės sklypo plane M:5000 (b. l. 116–117), nurodytas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų lentelėje (b. l. 112). Taip pat kelias egzistuoja faktiškai, pareiškėjui iki šiol niekas nedraudė naudotis keliu, kuris faktiškai egzistuoja.“ Be to, „teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas ir jų istorinę kaitą, faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad 2007 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu „Dėl privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo kadastro duomenis atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Nuostatų 22 punktą. Kelias, kertantis žemės sklypą, turėjo būti neįskaitytas į privatizuojamą plotą.“ Įsiteisėjusiame teismo sprendime aiškiai pasisakyta dėl kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo, t. y., kad matavimai atlikti neteisingai ir negalėjo būti patvirtinti. Bylą nagrinėjantis teismas padarė išvadą, kad aukščiau nurodyti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje, o juose nurodytais faktais remiamasi kaip aplinkybėmis, kurių papildomai įrodinėti nereikia.
6. Iš ieškovų ieškinio matyti, kad jie prašo nustatyti kelio servitutą ne tik dėl jų naudojimosi patogumo, šis kelias yra būtinas, tai yra, į ieškovų žemės sklypą patenkama nurodytu keliu. Atsakovų argumentai, jog ieškovai galėtų per mišką naudotis kitu keliu ir patekti į žemės sklypą paneigtų tiek aukščiau teismų konstatuotas aplinkybes, kad būtent šis kelias laikytinas privažiavimu prie ieškovų sklypo, tiek, protingumo bei sąžiningumo principus. Prie kiekvieno žemės sklypo privalo būti nustatytas privažiavimas ir toks kelias, kuriuo faktiškai ieškovai naudojasi ir turi teisę naudotis neteisėtais matininkų veiksmais buvo neįtrauktas.
Atsiliepimas
7. Atsakovų teigimu, ieškinys neturėjo būti nagrinėjamas, kadangi jie nereiškė prieštaravimo dėl kelio naudojimo. Tačiau teismo vertinimu vien jau atsiliepime atsakovai iš esmės prieštarauja servituto nustatymui ir ieškovų kelio naudojimui, paaiškindami, kad tai turėtų būti laikoma objektu dėl ieškovų patogumo, o į sklypą jie turi teisę patekti aplinkiniais keliais.
Žemesnės instancijos teismas
8. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančio daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Sprendžiant dėl atlygintumo teismas pažymėjo, jog svarbi aplinkybė yra tai, kad būtent atsakovų iniciatyva buvo atlikti ir įteisinti neteisėti kadastriniai matavimai, kuriais neįtrauktas kelias, todėl vargu ar būtų sąžininga ieškovų lėšomis juos versti dar papildomai sumokėti atsakovams už jų interesais atliktus neteisėtus veiksmus.
9. Teismas atskirai pažymėjo, kad atsakovai teismui nepateikė kito plano, pagal kurį jų vertinimu turėtų būti nustatomas servitutas, o tik bendrais samprotavimais nesutiko su ieškiniu. Todėl laikytina, kad ieškovų patirtos išlaidos už kelio servituto nustatymo planą, kurios sudaro 165 Eur yra priteistinos ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Atsakovai (apeliantai) G. T. ir R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022-01-20 sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba alternatyviai, nustačius, kad neatskleista bylos esmė, panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022-01-20 sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Žemės sklypas 339 yra padalintas į žemės sklypą 1084 ir žemės sklypą 1085. Žemės sklypas 339 nuo 2019-01-23 tiek de jure, tiek de facto neegzistuoja, nes jis yra padalintas į kitus du žemės sklypus 0,0363 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,9344 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
10.2. Žemės sklypas 206 nesiriboja, t. y. neturi bendros ribos, su ieškovų žemės sklypu (-ais).
10.3. Šalių ginčo dėl naudojimosi šiuo metu žemės sklype 206 esančiu miško keliuku nėra –atsakovai niekada neribojo ieškovų galimybių eiti pėsčiomis ar važiuoti transporto priemonėmis miško keliuku. Tai reiškia, kad nėra būtinosios sąlygos kelio servituto nustatymui – šalių nesutarimo, todėl ieškinys atmestinas vien tik šiuo pagrindu.
10.4. Ieškovai nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vienintelė galimybė jiems patekti į jų žemės sklypus yra kelio servituto nustatymas atsakovo žemės sklype 206 ir kad nenustačius tokių servitutų ieškovai negalėtų savo bendrų daiktų naudoti pagal paskirtį. Ieškovai neišnaudojo visas kitas galimybes patekti į savo žemės sklypą (-us). Ieškovai gali patekti į jų žemės sklypus ir kitais būdais – iš vakarinės pusės esančiu keliu.
10.5. Siekiant kelio servituto nustatymo žemės sklype 206 turėjo būti teisės aktų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15, 19 punktai) pažymėta tiksli kelio servituto lokacija, teritorija (plotas), posūkių taškai LKS-94 koordinačių sistemoje ir kt., kad būtų galima tokio servituto teisinė registracija nekilnojamojo turto registre, o šalys aiškiai žinotų su tuo susijusias savo teises ir pareigas. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytas nustatomo kelio servituto subjektas, t. y. tokios daiktinės teisės turėtojas (turėtojai), t. y. asmuo (asmenys), turintys teisę naudotis žemės sklype 206 nustatytu kelio servitutu ir kokia apimtimi – važiuoti transporto priemonėmis ir/ar eiti pėsčiomis ir pan.? Taip pat nenurodytas planą paruošęs asmuo ir plano identifikaciniai duomenys.
10.6. Galimybė ieškovams patekti į jų žemės sklypus būtų įgyvendinama tik patyrus neproporcingai dideles (nenormalias) sąnaudas. Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais. Net ir padarius prielaidą, jog yra pagrindas nustatyti kelio servitutą atsakovų žemės sklypui 206, šioje byloje turėjo būti tinkamai išsprendžiamas nustatomo kelio servituto atlygintinumo klausimas, o būtent: turėjo būti atliktas žemės sklypo 206 įvertinimas – nustatyta tikroji rinkos kaina be jo apsunkinimo kelio servitutu, taip pat nustatoma žemės sklypo 206 tikroji rinkos kaina (vertė) po jo apsunkinimo kelio servitutu.
10.7. Bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai prejudiciniais faktais šioje byloje pripažino kitoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, nes atsakovai joje nedalyvavo.
10.8. Šioje byloje atsakovai pateikė prašymą CPK 210 straipsnio pagrindu atlikti vietos – tiek Žemės sklypo 206, tiek ieškovų žemės sklypų – apžiūrą, t. y. vykti į vietą ir įsitikinti, kad ieškovai gali ar negali tiek pėsčiomis, tiek transporto priemonėmis laisvai ir nevaržomai patekti į savo žemės sklypus (tikėtina, į Žemės sklypą 1084 ir Žemės sklypą 1085) iš vakarinės pusės faktiškai įrengtu esančiu keliu. Nepateikęs motyvų, pirmos instancijos teismas tokio atsakovų prašymo nepagrįstai netenkino ir taip atsakovams užkirto kelią įrodinėti.
11. Ieškovai (apeliantai) J. A. J. ir M. R. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš atsakovų G. T. ir R. M. priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje ieškovai viešpataujančiu daiktu nurodė buvusį ir šiuo metu (nuo 2019-01-23) tiek de jure, tiek de facto jau neegzistuojantį Žemės sklypą 339. Tai paaiškintina. Ieškovams atlikus kadastrinius matavimus, buvo suformuoti du žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šie du žemės sklypai suformuoti tik dėl to, kad atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus pagal teisės aktų reikalavimus buvo paliktas miško kelias bendram naudojimui. Ieškinyje nurodytas žemės sklypas, kurio kadastro numeris yra (duomenys neskelbtini). Tai yra senesnis to paties žemės sklypo kadastro numeris. Šiuo kadastro numeriu viešpataujantis žemės sklypas žymimas ir minėtame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime bei prie ieškinio pateiktuose prieduose.
11.2. Apeliantai akcentuoja tai, jog žemės sklypo planas arba schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Priešingai nei teigia apeliantai, byloje yra pateiktas kelio servituto nustatymo planas, kuriame aiškiai nurodyta kelio servituto vieta, plotas, teritorija, posūkių taškai ir kita. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodo, kad servituto nustatymo planas buvo pateiktas prie ieškinio. Teismas ieškinį tenkino visiškai ir nustatė kelio servitutą žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kad būtų galima privažiuoti prie ieškovų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pridėtą kelio servituto nustatymo planą, kuriame kelio servitutas pažymėtas taškais 9;10, 44;11, 43;12, 42;13, 41;14, 40;15, 39;16, 38;17, 37;18, 36;19, 35;20, 24;21, 33;22, 32;23, 31;24. Taškų padėtį žemės sklype nurodo tų taškų koordinatės servituto nustatymo plane.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime labai aiškiai nurodė, kad šiuo atveju ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą ne dėl jų naudojimosi patogumo, bet šis kelias yra būtinas, tai yra, į ieškovų žemės sklypą patenkama nurodytu keliu, nėra jokio kito kelio patekti į ieškovų sklypą.
11.4. Yra nustatytos ir ištirtos visos faktinės sąlygos, kad kelio servitutas, kurį prašo nustatyti ieškovai, yra būtinas. Vertinant šias sąlygas, būtina atkreipti dėmesį, kad teismo nustatytas kelio servitutas buvo suformuotas jau daug anksčiau ir tai yra faktinė kelio vieta. Kelias yra pažymėtas 2001 m. suderintame Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės J. J. (miręs) Žemės valdos sklypų Nr. 125 plane M 1:10000. Kelias taip pat pažymėtas 2007 m. suderintame žemės sklypo plane M:5000, nurodytas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų lentelėje. Taip pat kelias egzistuoja faktiškai. Servituto nustatymo plane, pateiktame kartu su ieškiniu, matyti, kad kelio servitutas sutampa su neteisėtai privatizuota bendro naudojimo kelio atkarpa, einančia per atsakovų žemės sklypą. Bendro naudojimo kelias yra neteisėtai privatizuotas tik toje kelio atkarpoje, kuri eina per atsakovų žemės sklypą. Toliau už atsakovų žemės sklypo bendro naudojimo kelio statusas yra nepasikeitęs, tai reiškia, kad bendro naudojimo kelias, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra neprivatizuotas.
Atsiliepimas
11.5. Atsakovai iš esmės prieštarauja servituto nustatymui ir ieškovų kelio naudojimui, paaiškindami, kad tai turėtų būti laikoma objektu dėl ieškovų patogumo, o į sklypą jie turi teisę patekti aplinkiniais keliais. Tokie atsakovų apeliacinio skundo teiginiai visiškai nepagrįsti, nes nėra tinkamų aplinkinių kelių, be to, visada buvo kelias per atsakovų sklypą, kuris ir toliau tęsiasi už ieškovų sklypo.
11.6. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovai teismui nepateikė kito plano, pagal kurį turėtų būti nustatomas kitas servitutas, o tik bendrais samprotavimais nesutiko su ieškiniu.
11.7. Apeliacinio skundo teiginiai dėl servituto atlygintinumo tvarkos yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių. Atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas, tais atvejais, kai atsakovai elgiasi sąžiningai ir nenustatyti pačių atsakovų neteisėti veiksmai. Šiuo atveju, teismas padarė teisingą išvadą, kad sprendžiant dėl atlygintinumo svarbi aplinkybė yra ta, kad būtent atsakovų iniciatyva buvo atlikti ir įteisinti neteisėti kadastriniai matavimai, kuriais kelias įskaičiuotas į atsakovų žemės sklypo plotą, t. y. neišskirtas kelias. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad būtų nesąžininga ieškovų lėšomis juos versti dar papildomai sumokėti atsakovams už jų (atsakovų) interesais atliktus neteisėtus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
11.8. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimu, kuris paliktas galioti įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-02-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-265492/2021, nustatyti faktai, kad kelias, kertantis atsakovų žemės sklypą, turėjo būti neįskaitytas į privatizuojamą plotą, bei, kad kadastriniai matavimai atlikti neteisingai ir negalėjo būti patvirtinti, yra svarbūs bei reikšmingi aptariamoje byloje ir dėl to laikomi prejudiciniais. Teismas visiškai pagrįstai rėmėsi šiais faktais, kaip aplinkybėmis, kurių papildomai įrodinėti nereikia.
Atsiliepimas
12. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nurodė, kad šio ginčo teisiniam kvalifikavimui yra reikšminga Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 42 punkto nuostata, kuri numato, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Suformavus ieškovams priklausančius naujus žemės sklypus (padalijus senąjį žemės sklypą), turėjo būti aiškiai numatyta ieškovams teisė patekti į savo sklypus įrengiant įvažiavimus, o jei tai nepadaryta kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose atliktų kadastrinių matavimų bei nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų sudarymo, kurių pagrindu buvo įregistruoti nauji žemės sklypai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
14. Servituto sąvoka yra apibrėžta Civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje, pagal kurią servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas servitutų nustatymo bylose nurodė, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).
15. Apeliantai nurodo, kad šalių ginčo dėl naudojimosi šiuo metu žemės sklype 206 esančiu miško keliuku nėra – atsakovai niekada neribojo ieškovų galimybių eiti pėsčiomis ar važiuoti transporto priemonėmis miško keliuku. Tai reiškia, kad nėra būtinosios sąlygos kelio servituto nustatymui – šalių nesutarimo, todėl ieškinys atmestinas vien tik šiuo pagrindu. Tačiau tokia atsakovų pozicija vertintina kritiškai. Iš pačio ginčo esmės matyti, kad atsakovai nesutinka ne tik su servituto nustatymu, tačiau ir su tuo, kad ieškovai naudotųsi jų sklype esančiu keliuku ir teigia, kad ieškovai gali ir turi naudotis per kitus sklypus einančiais keliais, tuo pačiu apeliaciniame skunde nurodydami, kad ieškovai nekreipė į savo žemės sklypų gretimų kitų žemės sklypų savininkus dėl susitarimo naudotis jų žemės sklypais ir dėl galimo servituto šiuose žemės sklypuose sutartimi nustatymo. Tokia atsakovų pozicija patvirtina ne tik tai, kad egzistuoja savininkų nesutarimas dėl naudojimosi atsakovų sklype esančiu keliuku, bet ir būtinumas nustatyti servitutą, nes atsakovai teigia, kad ieškovai į savo sklypą gali patekti tik nustačius servitutus jų arba kaimyniniuose žemės sklypuose.
16. Atsakovai nurodo, kad žemės sklypas 339 nuo 2019-01-23 tiek de jure, tiek de facto neegzistuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu toks faktas pagristas tik iš dalies. Žemės plotai dėl patekimo į kuriuos vyksta ginčas, natūroje yra ir jie priklauso tiems patiems savininkams. Tiesiog žemės sklypas 339 nuo 2019-01-23 yra padalintas į kitus du žemės sklypus 0,0363 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,9344 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad pasikeitė jų identifikaciniai duomenys ir tai nekeičia ginčo dėl patekimo į žemės sklypus esmės.
17. Apeliantai nurodo ir tai, kad žemės sklypas 206 nesiriboja, t. y. neturi bendros ribos, su ieškovų žemės sklypu (-ais). Tačiau šis faktas ginčo niekaip neįtakoja. Ieškovai negali patekti į jiems priklausančius sklypus būtent per atsakovams priklausantį sklypą. Įsiterpusių sklypų savininkai jokių kliūčių naudotis miško keliuku ieškovams nesudaro.
18. Apeliantai nurodo, kad galimybė ieškovams patekti į jų žemės sklypus būtų įgyvendinama tik patyrus neproporcingai dideles (nenormalias) sąnaudas. Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais. Net ir padarius prielaidą, jog yra pagrindas nustatyti kelio servitutą atsakovų žemės sklypui 206, šioje byloje turėjo būti tinkamai išsprendžiamas nustatomo kelio servituto atlygintinumo klausimas. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad būtent atsakovų iniciatyva buvo atlikti ir įteisinti kadastriniai matavimai, kuriais neįtrauktas kelias, todėl nebūtų sąžininga spręsti kad servitutas nagrinėjamu atveju turėtų būti atlygintinis. Svarbu ir tai, kad NŽT 2019-01-17 raštu Nr. 48SD-537-(14.48.104) (pateiktas byloje) siūlė atsakovams patikslinti kadastrinius matavimus administracine tvarka ir suformuoti atskirus žemės sklypus, kelio neįskaitant į privatizuoto sklypo bendrą plotą. Atsakovai su tokiu siūlymu nesutiko. Tada ieškovas J. A. J. 2019-09-05 raštu „Dėl parengto kelio servituto plano suderinimo“ kreipėsi į atsakovus su prašymu pritarti kelio servituto planui ir tokiu būdu bendru sutarimu nustatyti kelio servitutą. Atsakovai su tokiu planu nesutiko, jokių savo pasiūlymų nepateikė.
19. Apeliantai nurodo ir tai, kad siekiant kelio servituto nustatymo žemės sklype 206 turėjo būti teisės aktų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15, 19 punktai) pažymėta tiksli kelio servituto lokacija, teritorija (plotas), posūkių taškai LKS-94 koordinačių sistemoje ir kt., kad būtų galima tokio servituto teisinė registracija nekilnojamojo turto registre, o šalys aiškiai žinotų su tuo susijusias savo teises ir pareigas. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytas nustatomo kelio servituto subjektas, t. y. tokios daiktinės teisės turėtojas (turėtojai), t. y. asmuo (asmenys), turintys teisę naudotis žemės sklype 206 nustatytu kelio servitutu ir kokia apimtimi – važiuoti transporto priemonėmis ir/ar eiti pėsčiomis ir pan.? Taip pat nenurodytas planą paruošęs asmuo ir plano identifikaciniai duomenys.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia atsakovų pozicija pagrįsta tik iš dalies. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje iš ties nėra identifikuotas planas, kurio pagrindu nustatytas kelio servitutas. Tačiau toks planas yra byloje (t.1., b. l. 12). Jis 2019-09-02 sudarytas VĮ „Valstybės žemės fondas“, o paruošas matininko T. U.. Plane yra 48 valstybinėje LKS sistemoje pažymėtos kelio servituto koordinatės, taip pat jame nurodyta, jog servituto paskirtis važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.
21. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, taikoma iš servituto nustatymo atsirandantiems teisiniams santykiams, todėl priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos.
24. Ieškovas M. R. už atsiliepimo į skundą surašymą sumokėjo 544 Eur, ieškovas J. A. J. – 423,50 Eur. Šios sumos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovų apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepateistą.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad kelio servitutas nustatomas pagal 2019-09-02 VĮ „Valstybės žemės fondas“ matininko T. U. sudarytą planą. Servituto paskirtis važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.
Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po 272 Eur M. R., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po 211,75 Eur J. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)