Vilniaus apygardos teismo įsakymas

2022-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-356-1121/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-08-30
Bylos Nr.
e1-356-1121/2022
Teisminio proceso Nr.
1-02-4-00096-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Paulius Veršekys
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-356-1121/2022Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00096-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.8; 1.2.17.1.3; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Galinos Seniut (toliau – prokurorė) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. S. K., 2022 m. rugpjūčio 9 d., apie 12.30 val., maršrutiniu autobusu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), vykdamas į Lietuvos Respubliką su savimi gabeno 10 000 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių, kuriuos laikė su savimi, o kitą dalį – 15 500 JAV dolerių buvo įdėjęs savo rankinėje, tokiu būdu pažeisdamas: 1) Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę; 2) 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija Nr. XIII-2584, 2019 m. gruodžio 3 d., paskelbta TAR 2019 m. gruodžio 19 d., i. k. 2019-20552) reikalavimą, kuris nustato, kad tais atvejais, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti, neužpildė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir privalomu būdu nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis iš viso 25 500 JAV dolerių, kurių bendra suma pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos banko nustatytą kursą sudaro 25 002,45 Eur, t. y. didesnę nei 250 MGL dydžio sumą. Šiais savo veiksmais S. K. padarė BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

II. Įrodymai byloje

2. Kaltinamasis S. K. 2022 m. rugpjūčio 9 d. ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu įvykusių apklausų metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. S. K. apklausų metu paaiškino, kad jis 2022 m. rugpjūčio 9 d. maršrutiniu autobusu (duomenys neskelbtini) vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kelio postą. Kaltinamasis su savimi gabeno grynuosius pinigus – 25 500 JAV dolerių, kurie nuosavybės teise priklauso jam, už juos ketino įsigyti automobilį, kurį būtų pirkęs (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad gabenant pinigus iš Trečiųjų šalių į Europos Sąjungos šalis yra būtina juos deklaruoti, todėl būtent dėl šios priežasties muitinio tikrinimo metu ir pasakė, jog su savimi gabena mažesnę nei 10 000 grynųjų pinigų sumą, kadangi kaltinamajam žinoma, kad būtent nuo šios pinigų sumos – 10 000 Eur, juos būtina deklaruoti. Dėl ko jis taip pasielgė, t. y. dėl kokių priežasčių gabenamų grynųjų pinigų nedeklaravo, nurodyti negali, tiesiog pasielgė spontaniškai ir lengvabūdiškai, dėl ko nuoširdžiai gailisi.

3. S. K. kaltę be jo paties duotų paaiškinimų, prisipažinimo ir padaryto nusikaltimo esminių aplinkybių nurodymo, patvirtina kiti baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys.

4. 2022 m. rugpjūčio 9 d. įvykusios apklausos ikiteisminiame tyrime metu liudytoju apklaustas G. B. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), t. y. dirba pamainomis nuo 9 val. iki kitos dienos 9 val. Pagal darbo funkcijas atlieka dokumentinį ir fizinį asmenų, transporto priemonių, daiktų, gabenamų daiktų tikrinimą. 2022 m. rugpjūčio 9 d. liudytojas buvo paskirtas dirbti lengvųjų automobilių atvykimo į Lietuvos Respubliką aikštelėje. Apie 12.30 val. į (duomenys neskelbtini) kelio postą iš (duomenys neskelbtini) atvyko maršrutinis autobusas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vyko maršrutu (duomenys neskelbtini). Maršrutinio autobuso keleivių tikrinimo metu, t. y. prieš atliekant kiekvieno asmens fizinį muitinį tikrinimą, kiekvienam keleiviui buvo užduodamas klausimas apie gabenamas prekes, o būtent: ar keleivis su savimi turi daiktų, kuriuos būtina deklaruoti ir (ar) pateikti muitinės kontrolei, taip pat kaip ir visuomet keleivių, vykstančių iš (duomenys neskelbtini), klausiama apie gabenamas akcizines prekes – cigaretes ir alkoholį, taip pat užduodamas klausimas apie gabenamus grynuosius pinigus, kuriuos būtina deklaruoti, jeigu jų suma viršija 10 000 Eur. Atliekant (duomenys neskelbtini) S. K. muitinį tikrinimą, kaip ir minėjo liudytojas, asmens buvo pasiteirauta apie tai ar jis gabena daiktus, kuriuos būtina deklaruoti, konkretizavo ir asmens paklausė, ar pastarasis turi daugiau nei leistina cigarečių, alkoholio ir daugiau nei 10 000 Eur. S. K. žodžiu liudytojui atsakė, kad akcizinių prekių daugiau nei leidžiama su savimi neturi, o grynųjų pinigų su savimi turi 5 500 JAV dolerių. Atliekant fizinį tikrinimą, liudytojas S. K. kelnių kišenėje užčiuopė kažką panašaus į pinigus, todėl išėmė ir pamatė, kad tai yra JAV doleriai, tuomet liudytojas vėl pasiteiravo, kiek S. K. su savimi gabena grynųjų pinigų ir pastarasis pasakė, jog savo rankinėje turi dar 10 000 JAV dolerių. Tuomet liudytojas kartu su S. K. suskaičiavo visus muitinio tikrinimo metu rastus grynuosius pinigus, kurių iš viso buvo rasta 25 500 JAV dolerių. Liudytojas patikslina, kad 10 000 JAV dolerių buvo rasti S. K. kelnių kišenėje, o kiti grynieji JAV doleriai buvo gabenami rankinėje. S. K. paaiškino, kad už šiuos grynuosius pinigus planavo įsigyti transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Apie įvykį buvo informuotas pamainos viršininkas.

5. 2022 m. rugpjūčio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas G. B. savanoriškai pateikė: 1) grynuosius pinigus, kurie rasti pas (duomenys neskelbtini) S. K., iš viso: 25 500 JAV dolerių; 2) (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

6. 2022 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) kelio postas, esantis kelyje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Posto viduryje yra gelsvos spalvos muitinės administracinis pastatas. Iš šio pastato kairės pusės yra atvykstančių į Lietuvos Respubliką transporto priemonių tikrinimo kanalai. Vienas iš kanalų skirtas atvykstančių lengvųjų automobilių ir autobusų muitiniam tikrinimui bei pažymėtas atitinkamais ženklais. Įvykio vieta yra šio kanalo dalyje po tikrinimo stogine, transporto priemonių ir asmenų muitinio tikrinimo vietoje.

7. 2022 m. rugpjūčio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti grynieji pinigai, t. y. 3 paketėliai, kurie apjuosti gumyte. Pirmame paketėlyje yra: 100 (vienas šimtas) 100 JAV dolerių nominalo kupiūros; antrame paketėlyje yra: 100 (vienas šimtas) 100 JAV dolerių nominalo kupiūros; trečiame paketėlyje yra: 55 (penkiasdešimt penkios) 100 JAV dolerių nominalo kupiūros, iš viso apžiūrėti 25 500 JAV dolerių.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas ir veikos kvalifikavimas

8. BK 199 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.

9. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie laikytini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, turinį ir visumą, juos tarpusavyje sugretinęs ir palyginęs, konstatuoja, kad surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo S. K. kaltę dėl BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

10. Kaltinamasis S. K. apklausų ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, detaliai nurodė jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybes. S. K. paaiškino, kad su savimi pareikštame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje gabeno jam nuosavybės teise priklausančius grynuosius pinigus, t. y. 25 500 JAV dolerių. S. K. taip pat pripažino, kad žinojo, jog gabenant grynuosius pinigus, kurių suma viršija 10 000 Eur, iš Trečiųjų šalių į Europos Sąjungos šalis yra būtina juos deklaruoti, tačiau to sąmoningai nepadarė ir muitinio tikrinimo metu pasakė, kad su savimi gabena mažesnę nei 10 000 Eur grynųjų pinigų sumą. Kaltinamojo paaiškinimai patvirtina, kad jis suvokė, jog vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nepateikdamas tikslios informacijos apie gabenamų grynųjų tikrąją vertę, daro teisės pažeidimą bei to siekė savo aktyviais tyčiniais veiksmais, t. y. norėjo nelegaliai (nedeklaruodamas pagal galiojančių teisės aktų nustatytą tvarką) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pervežti grynuosius pinigus, kurių suma viršija 10 000 Eur. Kaltinamojo S. K. kaltę taip pat patvirtina liudytojo G. B. (past. – asmuo, kuris atliko kaltinamojo fizinį tikrinimą bei rado grynuosius pinigus) paaiškinimai, įvykio vietos, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir kitų objektų apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. Pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą JAV dolerio ir euro kursą 2022 m. rugpjūčio 9 d. S. K. gabenti 25 500 JAV dolerių yra lygūs 25 002,45 Eur, kas viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą.

11. Kadangi visi šiame teismo baudžiamajame įsakyme nurodyti duomenys sutampa tarpusavyje, vienas kitą papildo ir patvirtina kaltinamojo S. K. duotų paaiškinimų objektyvumą, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti bei juos laiko įrodymais, spręsdamas asmens kaltės klausimą. Veikos kvalifikavimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo gabentų grynųjų pinigų vertė yra du kartus didesnė nei BK 199 straipsnio 3 dalies nusikalstamos veikos dalyko vertė, kurią viršijus atitinkama veika kvalifikuojama pagal atitinkamą nusikaltimo sudėtį.

12. Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad S. K. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, t. y. S. K. kaltė įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.

13. Kita vertus, tikslintinos S. K. pareikšto kaltinimo faktinės aplinkybės. Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad S. K. rankinėje laikė 15 000 JAV dolerių, tačiau iš byloje esančių duomenų (liudytojo G. B. paaiškinimai) matyti, jog kaltinamojo rankinėje buvo rasta 15 500 JAV dolerių, o kitus grynuosius pinigus (10 000 JAV dolerių) kaltinamasis gabeno su savimi (kelnių kišenėje). Atsižvelgiant į tai, tikslintinos inkriminuojamo nusikaltimo faktinės aplinkybės, konstatuojant, kad S. K. rankinėje laikė ne 15 000 JAV dolerių, kaip nurodyta pareikštame kaltinime, bet 15 500 JAV dolerių. Šis padaryto nusikaltimo faktinių aplinkybių patikslinimas kaltinamojo S. K. teisių nepažeis, jo teisinės padėties nepablogins, taip pat nekeis padarytos veikos teisinio kvalifikavimo, kadangi bendra neteisėtai gabentų grynųjų pinigų suma išlieka ta pati, t. y. 25 500 JAV dolerių, būtent tokia suma, kuri inkriminuojama ir pareikštame kaltinime.

IV. Bausmės skyrimas ir kiti bylos klausimai

14. Kaltinamasis S. K. neprieštarauja baudžiamojo proceso užbaigimui šioje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, be to, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią siūlo prokurorė, rūšis ir dydis jam suprantami. Kaltinamasis prašo jam paskirtą galutinę baudą išskaičiuoti iš paimtų grynųjų piniginių lėšų, taip pat prašo jam paskirtą 1 000 Eur užstatą įskaityti į skiriamą baudą. Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas. Teismas sprendžia, kad nustatytos visos būtinosios teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

15. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, pobūdį, sukeltas realias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

16. S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, veika baigta bei padaryta veikiant tiesiogine tyčia, taip pat įvertino gabentų grynųjų pinigų vertę, padaryto nusikaltimo priežastis (spontaniškumas ir kaltinamojo neapgalvotas elgesys dėl galimų teisinių pasekmių). Atsižvelgta ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis būtų teistas ir (ar) baustas administracine tvarka Lietuvos Respublikoje, šiuo metu, kaip teigia pats kaltinamasis, legaliai dirba (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį gydymąsi ir jo turimas priklausomybių ligas. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą ir tai, kad S. K. atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jis Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą, todėl yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas už padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, kaltinamajam skirti švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

18. Prokurorė prašo kaltinamajam skirti 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą, t. y. šiek tiek didesnę nei minimalią už sunkų nusikaltimą galimą paskirti baudą. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindai minimalios baudos, t. y. 150 MGL dydžio (7 500 Eur) skyrimui (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

19. BK 64¹ straipsnyje numatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, asmeniui skiriama bausmė, kuri sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant bylą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, nustatant galutinę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

20. Prokurorė 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu panaikino kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą ir vietoje jos paskyrė 1 000 Eur užstatą. Atsižvelgus į tai, kad negauta jokių objektyvių duomenų apie šios kardomosios priemonės sąlygų pažeidimą, užstatas paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nepakeistas, o įsiteisėjus – panaikintinas. 1 000 Eur užstatą už kaltinamąjį S. K. ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo V. V. (past. – mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaltinamasis neprieštarauja ir prašo, kad užstatas būtų įskaitytas į jam skiriamą bausmę – baudą, be to, prašymo grąžinti sumokėtą užstatą nepareiškė ir užstato davėjas V. V.. Įvertinus šias aplinkybes, sumokėtas 1 000 Eur užstatas įskaitytinas į S. K. skiriamą galutinę bausmę.

21. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat prašo konfiskuoti dalį S. K. gabentų piniginių lėšų – 3 000 Eur, o likusią dalį grąžinti kaltinamajam.

22. Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką arba kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis), o konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Taip pat pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalis įpareigoja baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą visais atvejais konfiskuoti kaltininkui priklausantį konfiskuotiną turtą.

23. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad kontrabandos dalykas, t. y. per valstybės sieną gabenami pinigai, taip pat yra konfiskuotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019). Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į šalį arba išvežimui iš jos. Konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis. Taigi konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą. Kaltinamajam S. K. Lietuvos Respublikoje nedeklaravus pinigų, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos. Įvertinus kaltinamajam skirtinos baudos dydį, nebuvimą jį neigiančiai charakterizuojančių duomenų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taikytinas dalinis nedeklaruotų pinigų konfiskavimas. Sprendžiant dėl konkretaus piniginės sumos dydžio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo gabentų grynųjų pinigų suma du kartus viršija 250 MGL, todėl proporcinga konfiskuoti prokurorės siūlomą pinigų sumą, tačiau, įvertinus tai, kad buvo gabenami ne eurai, o JAV doleriai, konfiskuotina būtent 3 000 JAV dolerių suma.

24. Kadangi kaltinamasis prašo jo gabentus grynuosius pinigus įskaičiuoti į jam skiriamą galutinę bausmę, kas parodo asmens norą įvykdyti jam skiriamą bausmę laisva valia, todėl atlikus pinigų įskaičiavimą į skiriamą bausmę iš kontrabandos būdu gabentų 25 500 JAV dolerių bei konfiskavus 3 000 JAV dolerių, likusi pinigų suma grąžintina S. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. skirti galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – 1 000 Eur užstatą palikti galioti nepakeistą iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti ir užstatą nukreipti baudos sumokėjimui, laikant, kad nesumokėta baudos dalis yra 4 000 (keturi tūkstančiai) Eur.

Likusią paskirtos baudos dalį – t. y. 4 000 Eur – išieškoti iš 25 500 JAV dolerių, (duomenys neskelbtini) nutarimu perduotų saugojimui bei įneštų į (duomenys neskelbtini) depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (pinigai įnešti (duomenys neskelbtini); operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)), JAV dolerio ir euro kursą skaičiuojant pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos banko nustatytą oficialų kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti iš S. K. dalį kontrabandos būdu gabentų piniginių lėšų – 3 000 JAV dolerių.

Likusią dalį iš S. K. gabentų 25 500 JAV dolerių, atlikus pinigų išieškojimą į paskirtą baudą bei konfiskavus 3 000 JAV dolerių sumą, grąžinti S. K..

Išaiškinti S. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Paulius Veršekys