Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2824-413/2016 pagal ieškovo Vertiqal AG ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vertiqal AG kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. K. 965 222,31 Eur skolą, 96 168,31 Eur dydžio palūkanas ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis.Ieškovas Vertiqal AG kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą taikos sutartį. Ieškovo prašymas grindžiamas aplinkybe, kad atsakovas nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.Atsakovas V. K. su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nesutiko bei paaiškino, kad yra praleidęs dalies skolos grąžinimo terminus, tačiau tai nesudaro pagrindo ieškovei išduoti vykdomąjį raštą dėl visos skolos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovo Vertiqal AG prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 973 111,19 Eur skolos ir 12 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2017 m. sausio 31 d. iki visiško prievolės įvykdymo momento, už išieškomą sumą tenkino, o prašymo dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 3 758,25 Eur teisinių išlaidų atlyginimo atmetė.Teismas pažymėjo, kad patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalis nustato vykdomojo rašto išdavimo tvarką, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 8 punktu nustatyta, kad jeigu taikos sutartis bus nevykdoma ar netinkamai vykdoma, t. y. jei nebus laiku ir tinkamai įvykdytas bent vienas įsipareigojimas, bet kuri iš šalių įgys teisę CPK nustatyta tvarka reikalauti priverstinio taikos sutarties įvykdymo visa apimtimi.Teismas pažymėjo, kad prašydama išduoti vykdomąjį raštą, ieškovė nurodė, jog atsakovas pažeidė skolos mokėjimo grafiką, nes iki 2017 m. vasario 6 d. prašymo padavimo teismui dienos atsakovas atliko tik vieną (pirmąjį) mokėjimą 96 198,31 Eur sumai. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad praleido mokėjimo grafike nustatytą terminą, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas pažeidė teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nuostatas. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, jog ieškovas neturi teisės reikalauti priverstinio prievolės vykdymo pagal CK 6.33 straipsnio 2 dalį, grindžiami netinkamu šios materialinės teisės normos aiškinimu, nes nagrinėjamu atveju prievolė atsakovui atsirado šalių sutarties (taikos sutarties) pagrindu, kurią pažeidęs atsakovas neteko teisės į termino teikiamas lengvatas (CK 6.2 straipsnis, 6.35 straipsnio 6 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovas V. K. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo Vertiqal AG prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Taikos sutartimi šalys susitarė, kad jei nebus laiku ir tinkamai įvykdytas bent vienas įsipareigojimas, bet kuri iš šalių įgys teisę CPK nustatyta tvarka reikalauti priverstinio taikos sutarties įvykdymo visa apimtimi. Vadinasi, šalių sudaryta taikos sutartis nenumato nei vienai iš šalių teisės reikalauti prievolės įvykdymo visa apimtimi anksčiau termino. CK 6.33 straipsnio 2 dalis numato, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas. Pagal taikos sutartį mokėjimų, kurių suma 643 481,54 Eur, terminai prašymo pareiškimo dieną nebuvo suėję.Nutartis patvirtinti taikos sutartį negalėjo būti sąlyginė. Taikos sutarties 13 punktas negali būti aiškinamas taip, kad nuo tam tikros sąlygos – skolininko elgesio – priklausytų kokia tvarka ir terminais turės būti įvykdyta taikos sutartis. Sąlyginių sprendimų priėmimą draudžia priimti įstatymas (CPK 267 straipsnis).Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Vertiqal AG prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Faktas, kad skolininkas pažeidė savo prievolę kreditoriui sumokėti 321 740,77 Eur iki 2017 m. sausio 31 d. suteikė kreditoriui teisę pagal patvirtintos taikos sutarties sąlygas kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visa apimtimi.Skolininkas, pažeidęs savo prievolę pagal taikos sutartį, neteko teisės remtis taikos sutartyje nustatytomis terminų lengvatomis pagal CK 6.35 straipsnio 4 dalį.Atsiliepimo į atskirąjį skundą teikimo metu visi mokėjimo terminai pagal taikos sutartį yra pasibaigę, o skolininko argumentai dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties sąlygiškumo yra nepagrįsti, nes šios nutarties nustatytu terminu atsakovas neskundė ir neginčijo, todėl ji yra įsiteisėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių patvirtintą taikos sutartį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atsakovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog atsakovas skolą ieškovui sumokės tokiomis dalimis ir terminais: 96 198,31 Eur – iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 321 740,77 Eur – iki 2017 m. sausio 31 d.; 321 740,77 Eur – iki 2017 m. vasario 28 d.; 321 740,77 Eur – iki 2017 m. kovo 31 d. Šalys taip pat sulygo, kad likusią teismo negrąžintą ieškovui žyminio mokesčio dalį bei bylinėjimosi išlaidas atsakovas ieškovui sumokės ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 31 d.2017 m. vasario 7 d. ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kuriame paaiškino, kad atsakovas nesilaikė taikos sutartimi nustatyto mokėjimo grafiko, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti sumokėti visą likusią pagal taikos sutartį negrąžintą skolos sumą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neginčijo taikos sutarties nevykdymo fakto, sprendė, jog yra pagrindas nurodyto straipsnio pagrindu ieškovui išduoti vykdomąjį raštą ne tik dėl pradelstų mokėjimų pagal taikos sutartį, bet visa apimtimi, t. y. ir dėl būsimų (numatytų) mokėjimų.Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad teismo patvirtinta sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, pirmiausiai reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos/nevykdomos ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai.Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme, ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas tinkamai nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nėra. Atsakovas nesutinka su skundžiama nutartimi, nes laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą ne tik dėl 2017 m. sausio 31 d. numatytos skolos dalies – 321 740,77 Eur – išieškojimo, tačiau ir dėl kitų mokėjimo grafike numatytų mokėjimų, kurių terminai sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą dar nebuvo suėję. Visgi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalys laisva valia sudarydamos taikos sutartį joje numatė: „jeigu taikos sutartis bus nevykdoma ar netinkamai vykdoma, t. y. jei nebus laiku ir tinkamai įvykdytas bent vienas įsipareigojimas, bet kuri iš šalių įgys teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti priverstinio taikos sutarties įvykdymo visa apimtimi“. Taigi, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai taikos sutartyje aptarė taikos sutarties nevykdymo teisinius padarinius, kuriuos aiškindamas pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas, pažeidęs prievolę pagal taikos sutartį, neteko teisės į termino teikiamas lengvatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad ši taikos sutarties sąlyga nenumato nei vienai iš šalių teisės reikalauti prievolės įvykdymo visa apimtimi anksčiau termino, akivaizdžiai prieštarauja šios sąlygos esmei. Be to, iš ieškovo atsikirtimų į apelianto skundą nustatyta, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu buvo suėję visi likę mokėjimo grafike nustatyti terminai, o atsakovas savo įsipareigojimų ir toliau nevykdė, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto atskiruoju skundu ir panaikinti skundžiamą nutartį.Pagal galiojantį ir byloje sprendžiamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis), be to kaip nustatyta, teismas šioje byloje tinkamai aiškino taikos sutarties sąlygą dėl šalių susitarimo, suteikiančio ieškovui teisę reikalauti visos sumos sumokėjimo, jei būtų pažeisti tarpiniai atsiskaitymo terminai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimas lėmė nutarties patvirtinti taikos sutartį sąlygiškumą (CPK 267 straipsnis), todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgdamas į taikos sutartimi nustatytas jos nevykdymo teisines pasekmes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė skolos mokėjimo grafiką, todėl ieškovas įgijo teisę gauti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, dėl to panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.