- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- 2-19611-717/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Z. B.
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Vaidai Birštonaitei, Simonai Jarušaitei,
ieškovui V. B., a.k.(duomenys neskelbtini); jo atstovui, advokatui Jaroslav Los, atstovaujančiam pagal antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendimą,
atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei E. E.-B., atstovaujančiai pagal nuolatinį įgaliojimą Nr. R3-45, išduotą 2013-07-16,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Z. B. dėl pripažinimo šeimos nariu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas prašė pripažinti jį Z. B. šeimos nariu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes esant aiškiam ieškinio reikalavimui atsakovas nesutiko bylą baigti taikos sutartimi.
Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad jis yra trečiojo asmens Z. B. sūnus. Jis pas motiną (duomenys neskelbtini) apsigyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą 2001 metais. Tuo metu pagrindinė buvo nuomininkė buvo A. E. I. Jai mirus, 2012-10-10 buto nuomos sutartis buvo sudaryta su jo motina, šios bylos trečiuoju asmenim. Jis 2011 metais buvo išvykęs į užsienį. Išvykdamas pranešės migracijos tarnybai apie savo išvykimą. Esant tokiam pranešimui, savivaldybė panaikino jo gyvenamosios vietos deklaraciją. 2013 metų žiemą, sausio mėnesį, jis grįžo iš užsienio ir vėl apsigyveno pas motiną (duomenys neskelbtini), tačiau savivaldybė atsisakė deklaruoti jo gyvenamąją vietą pas motiną, motyvuodama tuo, kad jis turintis įrodyti, jog yra motinos šeimos narys. Jis su motina sudaro bendrą šeimą. Kitų gyvenamųjų patalpų neturi. Šiuo metu nuolat gyvena pas motiną. Jis su motina nuomojamomis patalpomis naudojasi bendrai, jas remontavo, moka mokesčius. Jie bendrai su motina perka maistą, jį ruošia. Taip pat bendrai perka ir naudojasi kitais buities reikmenimis, t.y. veda bendrą ūkį.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Atsiliepime (b.l. 19-22) atsakovas nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise atsakovui. Anksčiau šios patalpos buvo išnuomotos A. E. I. Jai mirus, nurodytos patalpos buvo 2012-10-10 išnuomotos Z. B. Ieškovas nurodė, jog jis iš užsienio grįžo ir kartu su motina apsigyveno nuo 2013 metų sausio mėnesio, o CK 6.588 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuomininko šeimos nariu asmuo gali būti pripažįstamas, kai jis su juo kartu gyvena ir veda bendrą šeimos ūkį ne mažiau kaip vienerius metus laiko.
Tretysis asmuo prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovas yra jos sūnus. Jis nėra sukūręs šeimos. Sūnus gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs nuo 2001 metų. 2011 metais jis išvyko į užsienį. Ji 2012 metais sudarydama gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį neįtraukė sūnaus į šeimos narių sąrašą, nes tuo metu sūnus buvo užsienyje. Sūnus iš užsienio grįžo 2013 metų sausio mėnesį ir vėl apsigyveno su ja. Jie kartu gyveno ir vedė bendrą šeimos ūkį anksčiau (iki išvykimo į užsienį), tą daro ir sūnui sugrįžus. Dažniausiai sūnus perka maisto produktus, ji gamina maistą. Sūnus didesne dalimi prisideda prie mokesčių mokėjimo. Maždaug prieš du mėnesius jie atsiremontavo butą. Tiek gyvenamosiomis patalpomis, tiek bute esančiais daiktais, baldais jie naudojasi bendrai kaip viena šeima, t.y. gyvena kartu ir veda bendrą šeimos ūkį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo gimimo liudijime (b.l. 6) jo motina įrašyta Z. B.. Z. B. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini) nuo 1970-09-11, su ja 2012-10-10 sudaryta savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b.l. 9-11, 29 30-32). Ieškovui 2013-08-12 kreipusis į savivaldybę dėl gyvenamosios vietos deklaravimo bute (duomenys neskelbtini), jo prašymą patenkinti buvo atsisakyta (b.l. 8), motyvuojant tuo, kad nuomininko pilnamečiai vaikai pripažįstami šeimos nariais, jeigu jie su nuomininku turi bendrą ūkį; kad pripažinimo šeimos nariu klausimą savivaldybė galės spręsti tik turėdama teismo sprendimą, kad ieškovas yra nuomininkės Z. B. šeimos narys.
Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei; jos yra išnuomotos Z. B. (b.l. 23-24, 29).
Parengiamajame teismo posėdyje 2013-11-11 apklausta liudytoja J. P. parodė, kad ji gyvena ieškovo ir trečiojo asmens kaimynystėje, t.y. (duomenys neskelbtini) apie 10-11 metų. Kai ji atsikėlė gyventi, ten gyveno ieškovas, tretysis asmuo ir senelė. Ieškovas ten gyveno pastoviai. Jis draugavo ir draugauja su jos vyru, žino, kad ieškovas 37-me bute gyvena kaip šeimos narys.
CK 6.588 straipsnio 2 dalis nustato, kad pilnamečiai vaikai priskiriami prie šeimos narių, jeigu jie su nuomininku turi bendrą ūkį.
Kad ieškovas su gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomininke, savo motina Z. B. turi bendrą ūkį įrodyta ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojos J. P. parodymais. Tek ieškovas, tiek jo motina pripažino, kad ieškovas bute buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą prieš 2011 metais išvykdamas į užsienį. 2013 metų sausio mėnesį grįžęs iš užsienio ieškovas vėl apsigyveno kartu su motina (duomenys neskelbtini). Jų giminystės ryšys, kurio reikalauja 6.588 straipsnio 2 dalies dispozicija, įrodytas ieškovo gimimo liudijimu. Kad ieškovas ir jo motina veda bendrą ūkį įrodyta trečiojo asmens faktų pripažinimu (CPK 187 straipsnis), ieškovo paaiškinimais, liudytojos J. P. parodymais, todėl ieškovas pripažintinas pagrindinės buto nuomininkės, savo motinos Z. B. šeimos nariu.
Pilnai patenkinus ieškinį, iš atsakovo turėtų būti priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškiant ieškinį, ieškovui buvo garantuojama ir apmokama 100 procentų antrinės pagalbos išlaidų, todėl iš ieškovo buvo nereikalaujama sumokėti žyminio mokesčio, kurio ieškinio pareiškimo metu (2013-09-20) dydis buvo 144,00 Lt (Lietuvos statistikos departamento 2013-07-11 informacinis pranešimas Nr. 14 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“). Pilnai patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš pažymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų seka, kad už procesinių dokumentų parengimą advokato atstovavimo išlaidos sudaro 320,00 Lt, o už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 120,00 Lt, viso 440,00 Lt.
Iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jo motinos Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) AB DNB banke 440,00 Lt (keturi šimtai keturiasdešimt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, mokamų į VMI prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752 AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 144,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.