- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-31
- Bylos Nr.
- 2K-51/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Viktoras Aidukas, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- P. K., ir A
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį penkerių metų laisvės atėmimu, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – šešerių metų laisvės atėmimu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Minėtu nuosprendžiu nuteistas ir A. D., tačiau jis kasacine tvarka nesiskundžia.
Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo nuosprendis: P. K. veika, už kurią jis buvo nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį; taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4-6 dalimis, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 203 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas penkerių metų laisvės atėmimas, jis iš dalies sudėtas su bausme už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą. Jis, P. K. personalinės įmonės savininkas, veikdamas bendrininkų grupe su A. D. ir turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą personalinės įmonės vardu, neturėdamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotos licencijos tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje ir pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių su įdarbinančios šalies agentūra arba darbdaviu (pažeisdamas 1990-12-13 Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 4 straipsnį (2001-03-22 redakcija), minėto įstatymo 4 straipsnį (2003-03-13 redakcija), 2001-11-12 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos Licencijų tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarkos 2 ir 6 punktus) – negalėdamas teisėtai pasiūlyti legalaus darbo užsienyje, neketindamas to daryti bei žinodamas, kad žmonės legalaus darbo negaus ar legalaus darbo jo pasiūlytomis sąlygomis negaus, manipuliuodamas tikrovės neatitinkančia reklama, nuo 2003 m. sausio 29 d. iki 2003 m. gegužės 23 d. P. K. personalinės įmonės vardu išnuomotose patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), individualios įmonės (duomenys neskelbtini) vardu išnuomotose patalpose, esančiose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Minima“, esančios Vilniuje, Čiurlionio g. 82, T. Ž. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė 67 nukentėjusiesiems pasirašyti sutartis dėl tarpininkavimo paslaugų, žadėjo jiems 3-6 mėn. legalų darbą Norvegijoje ir Olandijoje, rinko už minėtas paslaugas pinigus, tačiau žmonių užsienyje neįdarbino ar pasiūlytomis sąlygomis neįdarbino, surinktų pinigų negrąžino ir taip apgaule įgijo 80184 litus.
Taip pat P. K. nuteistas už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Jis, personalinės įmonės savininkas, turėdamas tikslą kartu su A. D. apgaule įgyti svetimą turtą už užmokestį siūlant žmonėms tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugas, kurių teikti neturėjo legalios galimybės ir neketino to daryti, siekdamas minėtai neteisėtai ir nusikalstamai veiklai suteikti tariamą teisėtumo įvaizdį, nuo 2003-01-15 iki 2003-05-23 P. K. personalinės įmonės vardu išnuomotose patalpose vadovavo P. K. personalinei įmonei, juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas neteisėtai ir nusikalstamai veiklai, t. y. svetimo turto įgijimui apgaule, nuslėpti.
P. K. nuteistas ir už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Jis, būdamas P. K. personalinės įmonės savininkas, atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, 1994-04-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo pagrindinių nuostatų 2 punkto reikalavimus, nuo 2003-01-15 iki 2003-05-23 įmonės apskaitoje atvaizdavo ne visas veiklos operacijas; kasos operacijų žurnale, įmonės kasoje ir ūkinių operacijų registracijos žurnale (forma Nr. 2) neapskaitė piniginių lėšų – 70560 Lt, surinktų iš asmenų už tarpininkavimo paslaugas įdarbinant užsienio valstybėse – todėl negalima iš dalies nustatyti P. K. personalinės įmonės veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio.
Šalies argumentai
P. K. kasaciniu skundu prašo sumažinti jo bausmės laiką.
Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ne visų byloje esančių įmonės dokumentų, o tik kelių sutarčių dėl tarpininkavimo įdarbinant ekspertizė – tai lėmė neišsamų bylos nagrinėjimą. Ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismas neįvertino fakto, kad būdamas Lietuvoje jis tinkamai tvarkė savo personalinės įmonės buhalterinę apskaitą, o pinigų dingimą pastebėjo ir tarnybinį patikrinimą pradėjo grįžęs iš verslo kelionės užsienyje. Taip pat kasatorius pabrėžia, kad pinigus iš jo personalinės įmonės pasisavino A. D., P. K. įsakymu atleistas iš įmonės vadybininko pareigų; jam kasatorius uždraudė sudaryti naujas paslaugų teikimo sutartis. Anot P. K., teismai neįvertino įmonės sekretorės parodymų: ji teigė mačiusi A. D. klastojantį P. K. parašą sutartyje; pats kasatorius prieš išvažiuodamas į užsienį buvo palikęs apie dvidešimt anuliuotų sutarčių su savo parašu ir įmonės antspaudu.
Skunde nurodoma, kad P. K. su byla nebuvo supažindintas – manė, kad teisme viskas išaiškės. Posėdžių metu jam neleido kalbėti, apklausa buvo klausimų – atsakymų formos. P. K. pabrėžia, kad šešerių metų laisvės atėmimo bausmė jam yra per griežta, akcentuoja, kad nuo tyrimo nesislėpė – užsienyje kreipėsi į policiją, pareigūnai įregistravo jo pranešimą; augina du nepilnamečius vaikus, yra silpnos sveikatos, savo elgesį vertina neigiamai, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tvirtina daugiau nenusikalsiąs.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga
Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius pabaigus ikiteisminį tyrimą neturėjo galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga reglamentuoja BPK 181 ir 218 straipsniai. Šiuose straipsniuose įtvirtintos procesinės taisyklės nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos. BPK 218 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, įtariamajam paskelbia, kad ikiteisminis tyrimas byloje baigtas ir jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. BPK 218 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įtariamasis turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Anksčiau nurodytus veiksmus prokuroro pavedimu gali įvykdyti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikęs daugumą ikiteisminio tyrimo veiksmų (BPK 218 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje ši procesinė taisyklė buvo taikoma. Ikiteisminio tyrimo pareigūnė 2005 m. sausio 31 d. įvykdė procesinę pareigą paskelbti įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir išaiškinti jo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 218 straipsnio 1 dalis, BPK 45 straipsnis). Įtariamajam buvo išaiškinta, kad suimtojo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga turi jo gynėjas, o atsisakius gynėjo – įtariamasis (BPK 181 straipsnio 3 dalis). P. K. pageidavo, kad su ja susipažintų gynėja. Kasatoriaus gynėja per prokuroro nustatytą terminą susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, papildymų ir prašymų dėl jos neturėjo.
Dėl kaltinamojo teisių teisiamojo posėdžio metu
Kasatoriaus teiginys, kad teismo posėdžių metu jam nebuvo leista kalbėti, dėl klausimų – atsakymų apklausos formos jis neturėjo galimybės pasakyti apie nusikalstamą veiką visa tai, ką ketino, nepagrįstas.
Kasatoriaus apklausa įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje metu yra viena jo teisės į gynybą ir rungimosi principų realizavimo formų. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad atliekant įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme P. K. apklausa vyko vadovaujantis BPK 272 straipsnio taisyklėmis. Kaltinamojo parodymus sudarė laisvasis pasakojimas – paaiškinimas apie jam žinomas bylos aplinkybes, ir atsakymai į proceso dalyvių užduotus klausimus. Tokia kaltinamojo apklausos struktūra nurodyta BPK 272 straipsnio 1 dalyje. Kitų privalomų taisyklių, susijusių su kaltinamojo apklausa, nenumatyta – akcentuotas tik chronologinis apklausos aspektas: kaltinamasis pirmiausiai turi teisę duoti paaiškinimus, vėliau – atsakyti į klausimus (BPK 272 straipsnio 3 dalis).
P. K. teisė pasisakyti dėl bylos aplinkybių nebuvo suvaržyta ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Baigiamosios kalbos vyko tiksliai vadovaujantis BPK 324 straipsnio 8 dalimi.
Dėl specialių žinių panaudojimo tiriant ir nagrinėjant bylą
Kasatorius teigia, kad buvo atlikta ne visų dokumentų, o tik kelių sutarčių ekspertizė – tai yra neišsamaus jo bylos išnagrinėjimo sąlyga.
Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį P. K. be kitų įrodymų grindė ir specialistų išvadomis. Kasatorius, skunde nurodęs, kad buvo atlikta sutarčių ekspertizė, klaidingai įvardino ikiteisminio tyrimo veiksmą – objektų tyrimą. Objektų tyrimų dalykas buvo P. K. personalinės įmonės 15 paslaugų teikimo sutarčių su nukentėjusiaisiais šioje baudžiamojoje byloje. Tyrimams parinktos tos sutartys, kurios galėjo patvirtinti ar paneigti iškilusią versiją, kad jose yra suklastotas P. K. parašas. Visi objektų tyrimai atlikti nepažeidžiant BPK 205 straipsnio reikalavimų, o specialistų išvados surašytos, vadovaujantis BPK 90 straipsnio nuostatomis, todėl kasatoriaus argumentas, kad visų sutarčių neperdavimas ekspertizei buvo neišsamaus jo bylos išnagrinėjimo sąlyga, nepagrįstas. Ekspertizės skyrimas nėra privalomas proceso veiksmas kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Ekspertizė skiriama, kai ją atlikus gali būti nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje nebuvo būtinybės skirti kasaciniame skunde minimas ekspertizes ar pavesti specialistams atlikti daugiau objektų tyrimų, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad atlikus tokius veiksmus būtų gauta bylai reikšminga informacija.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė kasatoriui yra paskirta laikantis BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos nuosprendžiuose yra nurodyti bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvai. Tai padaryta tinkamai aiškinant ir taikant baudžiamosios teisės normas, todėl negali būti daroma išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai dėl bausmės skyrimo turėtų būti keičiami.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Įvykio faktinių aplinkybių baudžiamojoje byloje nustatymas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su faktų baudžiamojoje byloje nustatymu (dėl santykių su nuteistuoju A. D., dėl dokumentacijos tvarkymo ir pinigų apskaitos įmonėje tvarkos ir pan.). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, pirma, kad bylos faktinės aplinkybės ankstesniuose proceso etapuose yra nustatytos pažeidžiant BPK įtvirtintas taisykles, ir antra, kad yra nenustatytų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo P. K. kasacinį skundą atmesti.