- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2-1192-600/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18465-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Darius Butvilavičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 44519,57 Eur dydžio draudimo išmoką, 160 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodo, kad 2020 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu į ieškovės vairuojamą automobilį Mercedes Benz E350, valstybinis numeris (toliau v/n) (duomenys neskelbtini), atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis Opel Vivaro, valstybinis numeris (toliau – v/n) (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. R.. Kaltę dėl eismo įvykio pripažino Opel Vivaro, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. R., todėl buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Eismo įvykį sukėlusio vairuotojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovę.
1.2. Ieškovė kreipėsi į ątsakovę dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, sugadinus Ieškovės automobilį Mercedes Benz E350, v/n (duomenys neskelbtini), atlyginimo. Atsakovė 2020 m. kovo 12 d. sudarytoje žalos sąmatoje nurodė, kad nuostolis dėl Ieškovės automobilio sugadinimo sudaro 5 459,01 Eur. Ši suma atsakovės 2020 m. gegužės 20 d. buvo padidinta iki 7435,43 Eur tik po to, kai ieškovė pateikė atsakovei papildomus įrodymus – (i) nepriklausomų turto vertintojų įmonės UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitą Nr. 20200318-1, kurioje automobilio atkūrimo (remonto) kaštai be PVM, įvertinus keistinų dalių nusidėvėjimą, nurodyti 11955 Eur, (ii) automobilių remonto įmonių UAB „Hokla“ ir UAB „Viva Grupė“ paskaičiavimus dėl jos automobilio remonto kainos, atitinkamai 10 627,20 Eur (be PVM) ir 12 328,18 Eur (be PVM).
1.3. Atsakovei atsisakant išmokėti likusią ginčo automobilio atkūrimo kaštų sumą, ieškovė prašo ją priteisti, t. y. 4519,57 Eur (11955 – 7435,43). Reikalavimą grindžia teisiniu reglamentavimu - Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės), civilinio kodekso normomis, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) nuostatomis.
1.4. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai 160 Eur patirtų nuostolių, susijusių su turto vertinimo ataskaitos užsakymu ir atlikimu, kuriuos ji patyrė dėl atsakovei įstatymu numatytos pareigos teisingai apskaičiuoti ir kompensuoti patirtus nuostolius, vykdymo.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti.
2.1. Nurodo, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje buvo apdrausta transporto priemonė OPEL, v/n (duomenys neskelbtini), įprastine TPVCAPD sutartimi Nr. E200075807, draudimo laikotarpis nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2021 m. vasario 26 d. 2020 m. kovo 5 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta priklausanti I. M. transporto priemonė Mercedes Benz E350, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovo draudėjas, transporto priemonės OPEL, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojas buvo atsakingas dėl eismo įvykio kilimo. Apie įvykį ieškovė atsakingam draudikui pranešė 2020 m. kovo 6 d.
2.2. Atsakovė, vadovaudamasi pateiktomis transporto priemonės nuotraukomis, 2020 m. kovo 12 d. pateikė ieškovei sąmatą, kurioje buvo apskaičiuoti remonto darbai, dažymo darbai, transporto priemonės dalys. Iš viso buvo apskaičiuota 6019,4 Eur žalos atlyginimo suma. Sąmatoje buvo nurodytas apskaičiuotas nusidėvėjimas lygus 560,39 Eur, kurį atėmus, draudimo sąmatos kaina buvo 5459,01 Eur.
2.3. Ieškovei nesutikus su apskaičiuota išmokos suma, atsakovė priėmė sprendimą dėl realios remonto kainos įvardijimo kreiptis į tris remonto įmones (UAB „Autobroliai“, UAB „Inchcape motors“ ir UAB „Temis“). Nurodytos įmonės pagal pateiktas automobilio sugadinimų nuotraukas nustatė faktinę remonto kainą. Atitinkamai minėtos remonto įmonės automobilio remonto kainą nurodė 7627,42 Eur be PVM, 7993,99 Eur be PVM ir 6684,89 Eur be PVM. Ieškovei buvo pažymėta, kad šie veiksmai buvo atlikti remiantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės) 13 punktu, kuris numato, jog „Nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus“. Atsakovė, gavusi minėtų remonto įmonių sudarytas remonto darbų sąmatas, galimos mokėti draudimo išmokos dydį perskaičiavo ir priėmė sprendimą ieškovei išmokėti 7435,43 EUR be PVM dydžio draudimo išmoką žalai atlyginti, t. y. trijų remonto įmonių pasiūlytos kainos vidurkį. Ši suma buvo išmokėta.
2.4. Atsakovė priėmė sprendimą nesivadovauti ieškovės pateiktomis remonto įmonių sąmatomis bei turto vertinimo ataskaita, nes:
- (i) abiejose sąmatose, UAB „Hokla“ ir UAB „Viva Grupė“, nėra išskaičiuotas remonto medžiagų nusidėvėjimas;
- (ii) palyginus visas pateiktas sąmatas, skiriasi darbų apimtis;
- (iii) visose sąmatose pasiūlyti darbų valandiniai įkainiai nėra ekonomiški - atsakovės vertinimu, ieškovės pateiktos sąmatos sudarytos naudojant didesnius nei vidutiniai rinkos valandiniai darbų įkainiai;
- (iv) ieškovės pateikta vertinimo ataskaita nėra pagrįsta dokumentais, kurie patvirtintų, jog dalių rinkos kainos yra tokios, kokios nurodytos šioje ataskaitoje;
- (v) ieškovei buvo išaiškinta, kad objektyviausias žalos dydžio įvertinimas yra galimas tik tuomet, jeigu apgadinto automobilio savininkas yra suinteresuotas atlikti transporto priemonės remontą, o ne gauti kompensaciją už padarytus apgadinimus pinigine išraiška. Atsakovė atkreipė ieškovės dėmesį, kad ji apmokės automobilio remonto darbus, jei bus kreiptasi į atsakovės (atsakingo draudiko) partnerius arba į savo pasirinktą autoservisą (būtina sąlyga prieš atliekant remonto darbus turi būti suderinta remonto darbų sąmata);
- (vi) kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012);
- (vii) LR civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnyje yra įtvirtinta, jog „Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai)“. Ieškovės pateikta Vertinimo ataskaita realiai patirtų išlaidų nepagrindžia, todėl laikytina, jog ja remiantis reikalaujamo atlyginti nuostolio dydis nėra įrodytas, nes žalos dydį visais atvejais privalo įrodyti ją patyręs asmuo, kadangi žala nėra preziumuojama (LR CPK 178 straipsnis);
- (viii) ieškovą ir eismo įvykio kaltininką sieja deliktiniai santykiai, tačiau draudimo bendrovės pareigos atlyginti žalą pagrindas yra draudimo sutartis, todėl ir prievolė atlyginti žalą yra sutartinė, o ne deliktinė, nepaisant to, kad draudžiamasis įvykis yra deliktas. Tai leidžia teigti, jog sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui turi būti taikomi ir bendrieji sutarčių bei prievolių vykdymo principai (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties, ieškovės reikalavimas draudikui kylančią prievolę tenkinti nesivadovaujant racionaliausiu ekonominiu požiūriu įvykdymo metodu, pažeidžia tiek bendruosius LR CK įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei žalos atlyginimo principus, tiek draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančių teisės norminių aktų nuostatas, kadangi reikalavimo patenkinimas kompensuoti daugiau žalos nei yra patirta, prieštarauja vienai iš pagrindinių draudimo bendrovių funkcijų - atlyginti tiesioginius realius nuostolius, tačiau ne didesnę žalą nei buvo patirta dėl draudžiamojo įvykio.
2.5. Mano, kad ieškovei yra išmokėta tokia draudimo išmoka, kurios pagrindu autoservisai kokybiškai suremontuotų (atkurtų) ieškovei priklausančią transporto priemonę, dėl ko draudimo išmokos suma laikytina pakankama ieškovės nuostoliams, patirtiems dėl transporto priemonės apgadinimo, kompensuoti.
2.6. Nesutinka atlyginti ieškovės patirtus 160 Eur nuostolius dėl turto vertinimo ataskaitos rengimo, nes mano, kad išlaidos dėl turto vertintojo negali būti pripažįstamos nuostoliais, patirtais dėl šio eismo įvykio. Nepriklausomų ekspertų vertinimo išlaidoms kompensuoti yra būtinas civilinės atsakomybės sąlygų, tarp jų – priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, visetas (LR CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Išlaidos už turto vertinimą, kaip pasekmė, šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg nutolusios nuo neteisėtų veiksmų, kurie nulėmė transporto priemonės apgadinimą, todėl neegzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (išlaidų už turto vertinimą) ryšys, dėl ko eliminuojama ir galimybė civilinei atsakomybei taikyti.
3. 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus.
3.1. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek ieškovės turto vertintojas bei remonto įmonės, į kurias ieškovė kreipėsi dėl automobilio atkūrimo kaštų paskaičiavimo, tiek atsakovės nurodytos remonto įmonės žalai apskaičiuoti naudojo tą pačią Audatex sistemos programą, kuri pagal gamintojo kodus automatiškai apskaičiuoja automobilio remonto kaštus. Visų įmonių pateiktuose kontroliniuose lapuose skaičiavimai sutampa. Darant korekcijas būtina įvertinti, ar jos yra teisiškai ir kitaip pagrįstos, t.y. darant korekcijas pačioje Audatex sistemos programoje būtina užtikrinti saugumo reikalavimus.
3.2. Prašo įvertinti tai, kad atsakovė, teigdama, kad atliekant automobilio kėbulo remonto darbus dalis detalių gali būti naudotos (pvz., lonžeronai), nepateikė įrodymų, kad atliekant remontą atsakovės pasiūlytu būdu bus išlaikyti automobilio saugumui taikytini reikalavimai, jis galės būti saugiai eksploatuojamas.
3.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė net nesikreipė į oficialų ginčo automobilio gamintojo atstovą Lietuvoje.
3.4. Kaip matyti iš į bylą pateiktų sąmatų kontrolinių lapų, kainos visose sąmatose nurodytos tos pačios, tačiau jos rankiniu būdu pakoreguotos. Atsakovė, vadovaudamasi pateiktomis remonto įmonių sąmatomis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad analogiško remonto atlikimas užtikrins tokį patį rezultatą kaip atlikus remontą pagal gamintojo rekomendacijas ir kainas.
3.5. Be to, aukštesnių instancijų teismų yra išaiškinta dėl turto vertintojo ataskaitos vertinimo pripažįstant, kad tai tinkamas įrodinėjant žalos dydį.
3.6. Atsakovė nepagrįstai siekia permesti įrodinėjimo pareigą ieškovei, kadangi įstatymas nuostolių apskaičiavimą įpareigoja atlikti draudiką, ne nukentėjusį asmenį.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytas.
4.1. Mano, kad draudikas neprivalo atsižvelgti į Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) nuostatas, nes TPVCAPDĮ yra aiškiai apibrėžti norminiai aktai, kuriais draudikas turi vadovautis administruodamas žalos atlyginimo bylą.
4.2. Pripažino aplinkybę, kad draudiko atstovas, atlikdamas pirminę automobilio apžiūrą, automobilio nebuvo pakėlęs keltuvu pilnai apžiūrai atlikti.
4.3. Paaiškino, kad kilusiems neatitikimams dėl atlygintinos žalos dydžio neprašo skirti teismo ekspertizės.
4.4. Mano, kad žalos dydį turi įrodyti ieškovė, t. y. nukentėjusi šalis.
5. Liudytoju apklaustas vertintojas D. G. paaiškino, kad jis atliko 2020 m. kovo 18 d. ginčo automobilio remonto vertinimo ataskaitą.
5.1. Tiek turto vertintojas, tiek remonto įmonės naudoja tą pačią Audatex sistemą automobilio remonto (sugadinimo) kaštams apskaičiuoti. Sistema automatiškai atlieka apskaičiavimą pagal atitinkamo gamintojo nurodytas kainas paisant gamintojo nurodytų technologijų.
5.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad autoįvykio metu buvo pažeista automobilio karkasinė dalis, kuri neturi būti remontuojama.
5.3. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės pateiktų remonto įmonių atliktų sąmatų kontroliniuose lapuose rankiniu būdu pakoreguotos gamintojo nurodytos detalių kainos, nurodomi mažesni valandiniai darbo įkainiai, be to, sąmatos atliktos neatlikus automobilio apžiūros, o tik iš draudiko pateiktų nuotraukų.
5.4. Paaiškino, kad eismo įvykio buvo pažeisti automobilio lonženronai, kurie yra automobilio saugumo elementai, jų virinti / remontuoti negalima. Atkreipia dėmesį į kontroliniuose lapuose atliktas lonžeronų kainų korekcijas – gamintojo kaina – 2030 Eur, o kontroliniame lape skaičiuojant remonto kaštus nurodoma 500 Eur, t.y. 4 kartus mažesnė kaina, kas patvirtina, kad skaičiavimams imama padėvėtos detalės kaina. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės pateiktos sąmatos nėra pasirašytos, be to, UAB „Inchcape motors“ sąmatoje nėra privalomo kontrolinio lapo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2020 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu į ieškovės vairuojamą automobilį Mercedes Benz E350, v/n (duomenys neskelbtini), atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis Opel Vivaro, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. R.. Kaltę dėl eismo įvykio pripažino Opel Vivaro, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. R., ką patvirtina į bylą pateikta eismo įvykio dalyvių užpildyta eismo įvykio deklaracija (t. 1, e/b. l. 7 (popierinio priedo l. 7.9)). Eismo įvykį sukėlusio vairuotojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovę ir ji šią aplinkybę pripažino (CPK 187 straipsnis). Dėl nurodyto, teismo vertinimu, nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą vien dėl to, kad atsakovė į bylą pateikė ne to automobilio draudimo sutartį (t. 1, e/b. l. 17 (popierinio priedo l. 17.26)).
7. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad atsakovė (atsakingas už žalos atlyginimą draudikas) 2020 m. kovo 12 d. žalos administravimo byloje priėmė sprendimą atlyginti ieškovei 5459,01 Eur sumą (6019,40 Eur – 560,39 Eur (detalių nusidėvėjimas)) (t. 1, e/b. l. 7 (popierinio priedo l. 7.5)).
8. Iš atsakovės pateiktos žalos administravimo bylos žinoma, kad Ieškovei 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu paštu informavus apie nesutikimą su 5459,01 Eur žalos atlyginimo suma ir pateikus 2020 m. kovo 18 d. Išvadą apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę bei Automobilio vertinimo ataskaitą dėl 11 955 Eur transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštų, draudikas perskaičiavo draudimo išmokos sumą ją padidindamas iki 7435,43 Eur ir apie tai 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. gegužės 19 d. pranešimais informavo ieškovę (t. 1, e/b. l. 40 (popierinio priedo l. 40.90, 40.92, 40.103, 40.105, 40.109, 40.110-111).
9. Atsakovė nurodė, kad 7435,43 Eur draudimo išmokos sumą apskaičiavo imdama vidurkį pagal jos užsakymu UAB „Autobroliai“, UAB „Inchcape motors“ ir UAB „Temis“ pateiktas sąmatas, t. y. 7627,42 Eur be PVM, 7993,99 Eur be PVM ir 6684,89 Eur be PVM ((7627,42+7993,99+6684,89)/3).
10. Sprendimo 9 punkte nurodyta suma ieškovei buvo pervesta 2020 m. gegužės 20 d. (t.1, e/b. l. 7 (popierinio priedo l. 7.8)).
11. Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
13. Pagal Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 85 dalį turto draudimas apibrėžtas kaip asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. DĮ 105 straipsnis nustato, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). DĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga dedant reikiamas pastangas tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. DĮ 98 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (minėto įstatymo 98 straipsnio 7 dalis).
14. Tiek Draudimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, tiek teisės doktrina suponuoja, kad turto draudimo tikslas yra realiai visiškai kompensuoti asmens patirtus nuostolius. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį.
15. Draudimo teisiniuose santykiuose taikoma žalos dydžio nustatymo taisyklė, pagal kurią turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų išvadomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.
16. Ginčo atveju nuostolio dydį turi pareigą nustatyti draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį (DĮ 98 straipsnis).
17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 pakeistų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) eismo įvykio dienai galiojusią 6 punkto redakciją eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymą, ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, atsakingo draudiko – draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.
18. Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.
19. Teismui šalys pateikė penkias remonto įmonių parengtas ginčo automobilio remonto sąmatas bei buvo pateikta ginčo automobilio turto vertinimo ataskaita. Nuostolio suma parengtose ataskaitose apskaičiuota Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šalys byloje neginčijo, kad Audatex sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius, o būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus. Vartotojo rankiniu būdu įvesti duomenys sąmatoje žymimi žvaigždute (*). Tai patvirtina, kad sąmatos parengtos vadovaujantis viena iš įteisintų ir leistinų programų apskaičiuojant transporto priemonės remonto išlaidas (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatos).
20. Teisminio nagrinėjimo metu analizuojant šalių pateiktus įrodymus dėl automobilio atstatymo kaštų dydžio, matyti, kad šalių įrodymai esminiai skiriasi. Teismas konstatavo, kad ieškovė, nesutikusi su pradine draudiko paskaičiuota žalos atlyginimo suma, pati inicijavo sugadinto automobilio remonto išlaidų paskaičiavimą, kurį pateikus draudikas (atsakovė) perskaičiavo mokėtinos draudimo išmokos dydį, tačiau nesutiko išmokėti ieškovės pateiktoje turto vertintojo ataskaitoje nurodyto automobilio remontui paskaičiuotos sumos skirtumo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas vadovaujasi LR CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Minėta, kad įstatymas draudikui numato pareigą ne tik apskaičiuoti mokėtino žalos atlyginimo sumą (DĮ 98 straipsnis), bet ir pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (minėto įstatymo 98 straipsnio 7 dalis). Tai paneigia atsakovės teiginius, kad žalos dydį privalo įrodyti nukentėjusi šalis, nes ieškovei pateikus draudikui įrodymus, kuriais ji grindžia didesnį nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, draudikui perėjo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jo nustatytos žalos dydžio ir prašomos atlyginti žalos dydžio sumos (LR CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu draudikas į ekspertus dėl ginčo automobiliui padarytos žalos nustatymo nesikreipė, o teisminio nagrinėjimo metu, turėdamas pareigą paneigti savo pareigą mokėti nurodytą žalos sumos dalį, nesutiko dėl ekspertizės atlikimo. Teismas konstatuoja, kad atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, o šių įrodymų pateikimas perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei kaip atsakingam draudikui.
21. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus atsakovės rašytinius įrodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad draudiko pradinėje remonto sąmatoje (2020 m. kovo 12 d.) nebuvo nurodytos automobilio sugadintos dalys (lonžeronai), kurios sudaro esminę remonto kaštų dalį. Be to, atsakovės remonto įmonės UAB „Inchcape motors“ pateikta remonto sąmata neturi kontrolinio lapo, kuris yra privalomas rengiant remonto sąmatas pagal Audatex sistemos programą. Todėl nustatyta aplinkybė sąlygoja išvadą, kad šis atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 177 straipsnio 3 dalis), dėl ko teismas jo toliau neanalizuoja.
22. Vertinant kitas dvi atsakovės pateiktas remonto įmonių UAB „Autobroliai“ ir UAB „Temis“ parengtas remonto sąmatas ir lyginant jas su ieškovės pateiktomis UAB „Hokla“ ir UAB „Viva grupė“ remonto sąmatomis ir turto vertintojo UAB „Pajūrio autorika“ parengta ataskaita matyti, kad kontroliniuose lapuose nurodytos tokios pačios automobilio gamintojo detalių kainos. Tačiau atlikus analizę, matyti, kad atsakovės pateiktuose sąmatose yra rankiniu būdu kainos pakoreguotos, pavyzdžiui, detalės „G K lonžeronas“ (kodas 3991) gamintojo kaina nurodyta 2030,15 Eur, dešinės pusės lonžerono kaina taip pat nurodoma 2030,15 Eur (kodas 3992), o pakoregavus kainas, nurodoma atitinkamai 500 Eur, 550 Eur, t.y. kaina nurodoma 4 kartus mažesnė nei gamintojo nurodyta. Tai pastebėta ir kitų detalių atžvilgiu. Pats draudikas patvirtina, kad kai kurias detales jis siūlo keisti ne naujomis, o dėvėtomis, viena vertus, nurodydamas, kad remontuojant automobilių kėbulo karkasą, įskaitant ir lonžeronus, saugumą lemia automobilio gamintojo remonto technologijos ir jų laikymasis, taip pat, kad remontą būtina atlikti griežtai tik pagal gamintojo remonto instrukcijas, kita vertus, nurodo, kad ginčo automobiliui tikrai galima naudoti dėvėtas detales (2020 m. lapkričio 30 d. lydraštis su priedais teismui). UAB „Temis“ pateiktame elektroniniame laiške (data nenurodyta) nurodyta, kad lonžeronus galima keisti dėvėtomis detalėmis, nes nesudėtinga atskirti per sujungimo vietas ir prijungti ant remontuojamo automobilio. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas ginčo turto vertinimą atlikęs D. G. nurodė, kad keisti lonžeronų dėvėtomis dalimis negalima pagal automobilio gamintojo Audatex sistemoje nurodytas remonto technologijas bei instrukcijas. Nustatytas aplinkybes vertinant CPK 12, 178 straipsniuose nustatyta tvarka, darytina išvada, kad draudikas nepaneigė jam įstatymu nustatytos pareigos įrodyti atsisakymo mokėti didesnę draudimo sumą nei reikalauja nukentėjusi šalis. Tokią teismo išvadą sąlygoja tai, kad atsakovė nepateikė kvalifikuotų argumentų dėl rankinio sąmatos pakoregavimo, taip pat nepateikė įrodymų, jog sugadintos detalės ir (ar) dalys (t.y. ložeronai, dėl kurių ir kilo esminis ginčas) gali būti remontuojamos ir po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.
23. Atsakovės argumentai, kad ieškovės pateikta automobilio vertinimo ataskaita teismas negali vadovautis paneigiami LR CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nuostatomis, numatančiomis, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita, nepateikė įrodymų, kad ataskaita yra neteisinga ar kad dėl jos Priežiūros įstaiga priėmė atitinkamą sprendimą dėl jos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems reikalavimams. Todėl teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad šiuo įrodymu teismas gali vadovautis spręsdamas dėl ginčo automobilio žalos dydžio.
24. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus teismo motyvus, darytina išvada, kad ieškovė leistinais įrodymais pagrindė savo reikalavimą, o atsakovė, kuriai perėjo pareiga įrodyti teisingą žalos atlyginimo dydį, neįrodė aplinkybių, suteikiančių teisę sumažinti draudimo išmoką. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimas dėl 4519,57 Eur draudimo išmokos priteisimo tenkinimas (LR CK 6.245 – 6.249 straipsniai).
25. Atsakovės nurodytus argumentus, kad nepateikti įrodymai dėl vertintojo nurodytų dalių kainų ar kainų dydžio, darbų apimčių, paneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad šios kainos nustatomos automatiškai Audatex kompiuterinėje programoje, kurią naudojo ir pačios atsakovės nurodytos remonto įmonės. Kiti atsakovės argumentai neturi įtakos teismo padarytoms išvadoms, todėl atskirai neaptariami.
26. Reikalavimas priteisti 160 Eur dydžio nuostolius, susijusius su turto vertintojo ataskaitos parengimu tenkinamas, konstatuojant visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas – nuostolių dydis yra įrodytas, išlaidos patirtos atsakovei tinkamai nevykdant įstatymu jai nustatytos pareigos imtis aktyvių veiksmų žalai nustatyti, todėl priešingai nei nurodo atsakovės atstovė, priežastinį ryšį tarp patirtų išlaidų ir atsakovės veiksmų patvirtina atsakovės rašytinis atsisakymas imtis veiksmų žalos dydžio skirtumui eliminuoti. Dėl nurodyto šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės (LR CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
27. Reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, palūkanas priteisiant nuo ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) teisme, t. y. 2020 m. birželio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 105 Eur žyminis mokestis ir 1452 Eur išlaidos advokato pagalbai, kurios įvertinus jų apimtį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, darbo laiko sąnaudas bylos nagrinėjimo metu, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, yra protingo dydžio, ir pagrįstos (CPK 88, 98 straipsniai). Viso priteistina 1557 Eur bylinėjimosi išlaidų.
29. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, nepriteisiamos, nes neviršija 5 Eur (LR CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei I.. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, j. a. k. LV40103840140, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, 4519,57 Eur draudimo išmoką, 160 Eur nuostolių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą (4679,57) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. birželio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1557 Eur bylinėjimosi išlaidų
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.