Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo J. M. (J. M.) kasaciniu skundu dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis J. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti; arba skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką; arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kartu prašoma atmesti nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, ir padarė esminių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2-4 punktų, 332 straipsnio reikalavimų pažeidimų. Anot kasatoriaus, teismai nevertino įrodymų kaip visumos, prioritetą suteikė nukentėjusiųjų ir bendrakaltinamųjų parodymams, neteisingai sprendė dėl įrodymų pakankamumo, pažeidė įrodymų vertinimo principus, visapusiškai neištyrė bylos duomenų, nepašalino prieštaravimų ir abejonių, nesilaikė BPK 305 straipsnyje įtvirtintų teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų, bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus skundo argumentus, taip padarydamas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Nuteistojo teigimu, jam paskirta per griežta ir neproporcinga bausmė, nepagrįstai neįskaitytas suėmime išbūtas laikas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Nuteistojo J. M. kasaciniame skunde įvardyti apskundimo kasacine tvarka pagrindai susiję su netinkamu BK taikymu ir BPK normų pažeidimais yra deklaratyvūs. Iš skundo turinio matyti, kad ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir atliktas įrodymų vertinimas. Nuteistasis aprašo telefoninių pokalbių turinį, lygina su kitais bylos duomenimis, kelia abejones dėl A. S. ir A. P. parodymų bei specialisto išvados patikimumo, savaip vertina byloje esančius įrodymus. Tokie teiginiai nėra teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Skundo argumentai dėl per griežtos bausmės taip pat nepatvirtina kasacijos pagrindų buvimo. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę.

Pažymėtina, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo J. M. kasaciniame skunde nurodyti klausimai dėl dvigubos atsakomybės (BK 8 straipsnis), nukentėjusiųjų tinkamo informavimo ir šaukimų į teismo posėdžius, netinkamai vykdytų jų apklausų (BPK 183-185, 242, 251 straipsnių pažeidimai), telefoninių pokalbių teisėtumo ir neatitikimo BPK 154 straipsnio nuostatoms, asmens parodymo atpažinti tvarką reglamentuojančių BPK pažeidimų, fonoskopinio tyrimo teisėtumo, iš Izraelio pateiktų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo bei jų pripažinimo įrodymais pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, civilinio ieškinio neatitikimo keliamiems reikalavimams nuteistojo J. M. apeliaciniame skunde nebuvo keliami ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo J. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.