Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Lesinskienės,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. F. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. F. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. F. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. liepos 28 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 26 d.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis E. F. pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nuteistojo E. F. skundas atmestas, konstatavus, kad įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. F. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. F. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmenį apibūdinančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. F. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų E. F. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2022 m. liepos 18 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 5.10-302 nuteistajam E. F. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir anksčiau atlikto vertinimo (2021 m. gruodžio 23 d.) metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. 2022 m. liepos 18 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. atlikto pirminio vertinimo metu E. F. buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. gruodžio 23 d. atlikto pakartotinio (antrojo) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika (rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės). Paskutinio (trečiojo) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, taip pat nustatyta vidutinė rizika. Nurodyta, jog nuteistasis laikosi nustatytų elgesio taisyklių, reiškia norą dalyvauti elgesio korekcijos programose, dalyvauja jose. Nustatyta teigiama nusikalstamo elgesio rizikos valdymo dinamika kriminogeniniuose veiksniuose „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu pradėjo dirbti ir įgijo profesinę kvalifikaciją. Be to, pažanga nustatyta ir „Nuostatų“ srityje, kadangi nuteistasis sugebėjo laikytis nustatytos tvarkos, jos nepažeidinėjo. Stebima teigiama situacija „Piktnaudžiavimo alkoholiu“ srityje, nes bausmės atlikimo metu nuteistajam nebuvo nustatyti alkoholio vartojimo atvejai, be to, jis dalyvavo Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos „Įžanginėje grupėje“ ir sėkmingai ją užbaigė, lanko Anoniminių alkoholikų savipagalbos grupę, stengdamasis valdyti minėtą kriminogeninį veiksnį. Nežiūrint to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad pastarojo įvertinimo metu esminių rizikos pokyčių nenustatyta. Tad paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau nėra pakankamos spręsti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad nuteistasis E. F. savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teisėjų kolegija pažymi, kad E. F. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Atsižvelgiant į jo teigiamą elgesį, nuteistajam buvo sušvelnintos bausmės atlikimo sąlygos. Šiuo metu bausmę jis atlieka lengvojoje grupėje. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.

12. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu E. F. padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

13. Apie akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą leidžia spręsti E. F. išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje jam išskiriami trys statiniai, negalintys kisti veiksniai: ankstesni teistumai (teisės pažeidimų ir teistumų skaičius bei teisės pažeidėjo amžius pirmojo teistumo metu); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis. Jam taip pat išskiriami kintami, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: nedidelė ir nestabili darbo patirtis; nestabili finansinė padėtis; piktnaudžiavimas alkoholiu. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo E. F. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

14. Teisėjų kolegija pastebi, kad dalis nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių vienaip ar kitaip susiję su nuteistojo alkoholio vartojimo problemomis. Nusikaltimus ir administracinius nusižengimus jis vykdo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholio vartojimo problemą pripažįsta, teigia, kad būdamas laisvėje, mėgino ją spręsti, tačiau blaivus išbuvo tik mėnesį, vėliau vėl pradėjo vartoti alkoholį. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, siekdamas atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, lanko Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupę, 2022 m. kovo 2 d. baigė priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų „Įžanginę grupę“. Tačiau pastebėtina, kad Anoniminių alkoholikų grupę jis lanko tik nuo 2002 m. balandžio 7 d., o alkoholio vartojimo problemos sprendimas iš asmens reikalauja ilgo laiko ir maksimalių jo valios pastangų bei specialistų (medikų, psichologų ir t. t.) pagalbos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad alkoholį E. F. pradėjo vartoti būdamas 16 metų ir daug metų buvo nuo jo priklausomas, taip pat, kad ankstesnis bandymas atsisakyti alkoholio vartojimo buvo nesėkmingas, šiuo metu dar negalima daryti patikimos išvados, jog ilgus metus turėta priklausomybė yra įveikta ar bent jau efektyviai kontroliuojama. Nuteistojo teiginiai, kad šiuo metu jis alkoholio nevartoja, tokios išvados taip pat neleidžia daryti, kadangi alkoholio įsigijimas ir vartojimas pataisos namuose yra griežtai draudžiamas, tad aplinkybė, jog E. F. šiuo metu nevartoja alkoholio, atsižvelgus į tai, kas anksčiau paminėta, šiuo atveju nesudaro pagrindo išvadai, kad ir būdamas laisvėje jis sugebės negrįžti prie turimos priklausomybės. Kadangi piktnaudžiavimas alkoholiu socialinio tyrimo išvadoje vis dar priskiriamas E. F. kriminogeniniams veiksniams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši problema bausmės atlikimo metu nors ir sprendžiama, tačiau dar nepakankamai. Šios problemos sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, glaudžiai susijęs ir su nuteistojo mąstymu bei elgesiu, nuostatomis, kurių koregavimas lankant atitinkamus užsiėmimus ir programas taip pat būtinas.

15. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad E. F. elgesyje stebimas impulsyvumas, sunkumai numatant galimas savo elgesio pasekmes. Būdingi neapgalvoti, spontaniški veiksmai. Savitvardos gebėjimai išvystyti nepakankamai. Teismas, remdamasis socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis, pažymėjo, kad stebima priklausomybė nuo alkoholio koreliuoja su nusikalstamu elgesiu. Nors nuteistasis ir neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau jam būdingas minimalizavimas, kritiškumo trūkumas savo nusikalstamam elgesiui, jo daromo neigiamo poveikio visuomenei ir kito asmens fizinei ir psichologinei gerovei. Nors teigia, jog nori būti visuomenės dalimi, tačiau nėra linkęs gyventi pagal visuotinai galiojančius įstatymus ir moralės normas, prisiimti atsakomybės, linkęs gyventi pagal savas taisykles. Administracine tvarka baustas daugiau nei 100 kartų. Teistas anksčiau 9 kartus, dabartinį nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Bausmės vykdymo atidėjimas anksčiau jam buvo taikytas 4 kartus, tačiau tai nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Legaliai dirbęs labai trumpą laiką. Jo teigimu, vengė dirbti oficialiai, nes turi didelių finansinių įsipareigojimų (skolų antstoliams). Toks nuteistojo mąstymas ir elgesys atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą, todėl pastangos keisti gyvenimo būdą, kurios neatskiriamos nuo savikritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus, turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams ir apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę.

16. Priimant sprendimą dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą, pagrįstai atkreiptas dėmesys į nuteistojo turimus įsiskolinimus. Paskutiniu nuosprendžiu iš jo priteista 314,86 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimui, 9 Eur proceso išlaidų atlyginimui. Pagal administracinių nusižengimų registrą nuteistojo skola yra 14 723,38 Eur. Pataisos įstaigoje yra gauti antstolio patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 12 d. išmokėta 145,14 Eur suma. Likusi skola 7 563,18 Eur. Akivaizdu, jog nuteistojo turimų įsiskolinimų suma yra pakankamai žymi, galinti stipriai apsunkinti jo integraciją į visuomenę, kas taip pat suteikia pagrindą abejoti sėkminga jo probacija. Nors E. F. yra pateikęs UAB „R.“ patvirtinimą apie jam siūlomą apdailininko darbą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokios pažymos yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis iš tiesų įsidarbins ir gaus teisėtą atlygį, reikalingą bent jau būtiniausiems jo poreikiams patenkinti bei turimiems įsiskolinimams padengti. Šiuo konkrečiu atveju, kaip jau ir minėta, E. F. oficiali darbinė patirtis yra itin menka (apie 9 mėn.), jis pats nurodė, kad vengė dirbti oficialiai, nes turi didelių skolų. Kadangi jis ir šiuo metu turi pakankamai didelių skolų, abejotina, kad ir dabar dirbtų ir imtųsi priemonių turimiems įsiskolinimams atlyginti.

17. Iš nuteistojo E. F. skundo argumentų matyti, kad nuteistasis kvestionuoja ir socialinio tyrimo išvados, kuria rėmėsi teismas, duomenis, kelia abejones dėl Socialinio tyrimo išvadą surašiusios specialistės kompetencijos. Pasisakant dėl šių nuteistojo skundo argumentų pagrįstumo, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad pagal BVK 164 straipsnio 2 dalį, pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti (BVK 164 straipsnio 3 dalis). BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad svarstydamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimto nutarimo patvirtinimo (nepatvirtinimo), taip pat ir nagrinėdamas skundą, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime (kuris priimamas apsvarsčius socialinio tyrimo išvadoje esančius duomenis) išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, aptartų normų sisteminė analizė suponuoja pagrįstą išvadą, kad vienas iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių yra būtent socialinio tyrimo išvada, kurioje esančius duomenis vertina tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kompetenciją.

18. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ (toliau – ir Įsakymas), be kita ko, buvo aprobuota ir teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys. Taip pat šiuo Įsakymu buvo patvirtintas „Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 12 punkto 12.1.–12.3. papunkčius, nusikalstamo elgesio rizikos vertintojai turi atitikti bendrus ir specialius kvalifikacinius reikalavimus: turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą; atitikti konkrečių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikytojams keliamus reikalavimus; būti baigę tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos taikytojų rengimo mokymus ir turėti šių mokymų baigimo pažymėjimą.

19. Iš 2022 m. liepos 18 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimą atliko aukštąjį universitetinį išsilavinimą (edukologijos bakalauras) turinti, 2021 m. gruodžio 21 d. kvalifikaciją taikyti OASys metodiką įgijusi, Resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas naudojant būtent minėtą, Įsakymu aprobuotą OASys metodiką bei kartu įvertinus nuteistojo apklausos duomenis, asmens byloje esančius duomenis, individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenis, Turto valdymo skyriaus buhalterių pateiktus duomenis apie gautus vykdomuosius raštus, administracinių nusižengimų, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrų duomenis. Taigi, nuteistojo E. F. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą šiuo atveju atliko Apraše nurodytus reikalavimus atitinkanti vertintoja, vertinimui buvo taikyta aprobuota metodika, įvertinti su nuteistajam taikytomis pataisos priemonėmis, resocializacija susiję bei kiti duomenys. Tai, kad nuteistasis nesutinka su išvadomis dėl jo vertinimo, nereiškia, jog pateiktos išvados yra neteisingos.

20. Iš nuteistojo E. F. skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę sieja su aplinkybe, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, kas, anot, nuteistojo rodo, kad jis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien ši aplinkybė savaime neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagal BVK 68 straipsnio 1 dalį nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šio straipsnio dalies 1-5 punktuose numatytas sąlygas. Viena iš šių sąlygų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nuteistojo perkėlimas iš vienos grupės į kitą ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra skirtingi institutai, todėl vieno sprendimo priėmimui nustatytos sąlygos negalima automatiškai preziumuoti priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Atliekant laisvės atėmimo bausmę lengvojoje grupėje, bausmė vis tiek yra atliekama pataisos įstaigoje, priešingai nei lygtinio paleidimo atveju, kai nuteistasis fiziškai yra paleidžiamas iš pataisos įstaigos, o teismų praktikoje pripažįstama, jog teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas (BVK 9 straipsnis) reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Aukštesnio teismo vertinimu, nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo grupė leidžia manyti, kad nuteistasis E. F. gali daryti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas pataisos įstaigos administracijos, priimant sprendimą perkelti jį į lengvąją grupę, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepaneigia aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam E. F. šiuo metu netaikytinas. Be kita ko, pažymėtina, kad nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

21. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. F. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. F. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.