Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal

V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 25 d. nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. kovo 28 d. Klaipėdos apskrities policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus tyrėjas V. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad V. R., 2012 m. kovo 19 d., 11.04 val., (duomenys neskelbtini), būdamas baustas už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą, ant G. N. nuosavybės teise priklausančios žemės laikė savo šunį, taip pažeisdamas Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2-373, III skyriaus 6 punktą. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalį.

Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, informuota tinkamai, tačiau jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. teismo posėdžio metu savo skunde išdėstytų reikalavimų atsisakė, ir protokole užfiksuotų faktinių aplinkybių neginčija, nurodydamas, kad pripažįsta laikęs savo šunį G. N. nuosavybės teise priklausančioje žemėje, ir šiuo metu savo šunį laiko prie savo ūkinio pastato pririštą. Prašo pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą bei neskirti jam papildomos administracinės nuobaudos – šuns konfiskavimo.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus; šio straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalį numatyta atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytas veikas, padarytas asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus.

Ši Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais, atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisykles.

Pagal Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2-373, III skyriaus 6 punktą gyvūnų savininkas privalo garantuoti, kad gyvūno laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. prisipažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Be to, V. R. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 7), Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio dėl administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 6), A. N. prašymu (b. l. 9), fotonuotraukomis (b. l. 10-13), policijos pareigūno N. M. tarnybiniu pranešimu (b. l. 16) bei kita bylos medžiaga.

Remdamasis ištirtų įrodymų visetu, teismas daro išvadą, kad kaltu dėl Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo V. R. pripažintas pagrįstai ir pagrįstai nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, nes V. R. pažeidė gyvūnų laikymo taisykles Klaipėdos mieste – laikė savo šunį ant G. N. jai nuosavybės teise priklausančios žemės, jau būdamas baustas už numatytą pažeidimą.

Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 221 straipsnis). Nagrinėjant administracinę bylą, buvo laikytasi nustatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkos. Pareigūnas, skirdamas V. R. administracinę nuobaudą, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, todėl V. R. paskyrė maksimalią administracinę nuobaudą – 800 Lt baudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtinta galimybė kartu su administracine nuobauda – bauda, skirti ir gyvūnų konfiskavimą. Institucija, spręsdama V. R. atsakomybės klausimą ir paskirdama nuobaudą, pasinaudojo šia teise ir paskyrė V. R. kartu su pinigine bauda ir šuns konfiskavimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu kėlė paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, pareiškėjas prašė skirti jam švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, t. y. sumažinti piniginės baudos dydį, ir netaikyti gyvūno konfiskavimo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje V. R. galėtų būti skiriama remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, kuriame nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Iš byloje esančios baustumo pažymos matyti, kad V. R. anksčiau net tris kartus yra buvęs baustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio pažeidimus. Be to, nustatyta, kad jis ankščiau baustas ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį (savavaldžiavimas). Administracinės komisijos 2011 m. lapkričio 8 d. jis buvo įspėtas, apie tai, kad, jei ir toliau nesilaikys gyvūnų laikymo taisyklių, jo šuo bus konfiskuotas, tačiau, V. R., nepaisydamas Institucijos įspėjimo, savo elgesiu akivaizdžiai ignoravo jį, piktybiškai pažeidinėdamas ne tik gyvūnų laikymo nustatytą tvarką, bet ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog V. R. piktybiškai ir sistemingai nesilaiko nustatytų teisės aktų reikalavimų. Asmeniui, kuris sistemingai pažeidinėja nustatytus teisės aktų reikalavimus, paskyrus jo interesus atitinkančią administracinę nuobaudą ar iš viso jos nepaskyrus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, be to, tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Taip pat pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju, skirdama V. R. administracinę nuobaudą, Institucija nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu). Tuo tarpu teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 30¹ straipsnio nuostatas.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsniu, reglamentuojančiu baudos skyrimą, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta viena V. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, vienok lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, teismo vertinimu, Institucija pagrįstai skyrė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos maksimumą su gyvūno konfiskavimu. V. R. piktybiškas ir sistemingas teisės pažeidimų darymas – šuns laikymas kito asmens teritorijoje, nepatvirtina jo pastangų išsaugoti gyvūną, be to, bylos medžiagos analizė leidžia teismui manyti, kad V. R. gyvūnu naudojasi, kaip priemone, sprendžiant tarpusavio kilusius konfliktus su kaimynais.

Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. R. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo piktybišką bei sistemingą pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir sutinka su Institucijos sprendimu paskirti V. R. piniginę baudą, o kartu su juo ir gyvūno konfiskavimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. skundo netenkinti.

2012 m. balandžio 25 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimą, kuriuo V. R. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalyje, paskirta 800 Lt dydžio bauda su šuns konfiskavimu, palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.