Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1530-1007/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-19
Bylos Nr.
1-1530-1007/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23236-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
S. S.
Nukentėjusysis
A. A.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė, Saulius Staškus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1530-1007/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23236-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.3.2; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Agnei Ačienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,kaltinamajai S. S., jos gynėjui advokatui Sauliui Staškui,

nukentėjusiosios A. A. atstovei pagal įstatymą mamai L. A., įgaliotajam atstovui advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. S. smurtaudama nežymiai sužalojo nukentėjusiąją nepilnametę A. A., o būtent: 2022 m. birželio 24 d., apie 21.45 val. bendro naudojimo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia dešinę ranką uždėjo nukentėjusiajai A. A. ant kaklo ir pradėjo ją smaugti, bei tyčia delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai A. A. į skruostą, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant abiejų kojų kelių, tokiais veiksmais nukentėjusiajai A. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kraujosruvas dešiniame skruoste, kaklo dešiniame šone ir dešinio kelio priekiniame paviršiuje, nubrozdinimą ir kraujosruvą kairio kelio priekiniame paviršiuje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. S. kalta prisipažino visiškai ir nurodė, jog kaltinime nurodytą datą ir laiku bendro naudojimo virtuvėje tarp jos su A. A. įvyko apsižodžiavimas. Norėjo su ja pasikalbėti ir nusivedė toliau, kad šalia nebūtų kitų žmonių. Galbūt buvo labai susinervinusi dėl problemų šeimoje ir taip nutiko, kad jai sudavė ir ją smaugė. Nenorėtų pasakoti apie savo šeimos rūpesčius, jie nesusiję su A. A., susiję su liudytoju E. B.. Negalėjo pasakyti, kodėl iš pradžių nepripažino savo kaltės, tačiau gavusi nemokamą teisinę pagalbą ir pasitarusi su gynėju nusprendė pripažinti visus savo veiksmus. Įvykio metu buvo blaivi. Tądien atvyko pas savo draugę S. R., adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrose patalpose rado L. T., E. B. bei nukentėjusiąja. Su S. R. nuėjo parūkyti ir į konfliktą įsivėlė E. B.. Šis ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Tuomet sužinojo, kad abi su nukentėjusiąja draugauja su tuo pačiu vaikinu – E. B.. Su A. A. norėjo išsiaiškinti, ar tai tiesa. A. A. šito taip pat nežinojo. Su nukentėjusiąja sukonfliktavo, nes supyko sužinojusi, kad buvo apgaudinėjama. Tikslios konflikto priežasties nepasakys, bet tikriausiai dėl E. B.. Viskas įvyko labai greitai ir A. A. išbėgo iš virtuvės. Įvykio metu nukentėjusiajai kita žala padaryta nebuvo. Vėliau dar kokį 20 min. ją matė balkone ir viskas. Apie tyrimą sužinojo iš E. B., kuris pasakė, kad ji turės problemų ir kitą dieną sulaukė skambučio iš policijos. Pripažįsta padariusi visus veiksmus, nurodytus kaltinime, ir nuoširdžiai apgailestauja dėl savo elgesio. Su E. B. judviejų nebesieja jokie santykiai. Pati turi 4 metų dukrą, kuri iš jos yra atimta. Dukrai negali mokėti alimentų, nes neturi darbo. Užaugo globos namuose, iš jų bėgdavo, pastojo nepilnametė, todėl dukrą ir atėmė. Su bylos medžiaga ir civiliniu ieškiniu susipažinusi. Sutinka, jog įvykio metu nukentėjusiajai padarė neturtinę žalą, tačiau nesutinka su ieškinio dydžiu. Jos nuomone, ieškinio suma per didelė, nes jos pajamos mažos. Jeigu gautų minimalią algą, galėtų atlyginti iki 700 eurų žalą. Pajamų šiuo metu neturi, negauna jokios pašalpos, ją išlaiko sugyventinis. Neturi įgijusi jokios kvalifikacijos, baigė 2 dienų kursus ir dirbo parduotuvėje kasininke. Savo turto ir santaupų neturi. Galbūt nuo kito mėnesio ieškosis darbo ir galėtų sumokėti po 150-200 eurų per mėnesį. Apie ieškinio sumos sumažinimą su nukentėjusiąja nekalbėjo. Nori atsiprašyti nukentėjusiosios per mamą. Labai atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi. Kaltinamoji nurodė, kad toks tyrimas jos atžvilgiu atliekamas pirmą kartą. Iki šiol visas problemas išsispręsdavo policijoje. 2017 metais byloje dėl plėšimo galimai buvo liudytoja, dabar jau neprisimena. 2022 m. gegužės 19 d. pradėtoje byloje atliekamas ikiteisminis tyrimas, ji kaltės nepripažįsta. Dar kitoje – 2022 m. birželio 15 d. byloje dėl plėšimo įtarimas jai yra pareikštas, bet kaltės nepripažįsta. Paskutinėje byloje kaltinama skatinimu pervesti pinigus į sąskaitą, bet to nedarė. Paskutiniu metu bendravo su netinkama kompanija, bet dabar su jais nebebendrauja. Administracine tvarka bausta, baudos nesumokėjo, nes neturėjo darbo ir viską nuskaičiavo antstoliai. Šiuo metu gyvena su sugyventiniu D. S., nedirba, nes kitoje byloje yra paimtas jos pasas ir niekas su paso kopija jos nepriima. Nori įsidarbinti pardavėja arba fabrike, nes turi civilinį ieškinį, kurį reikės atlyginti. Prašė prokuroro pasą grąžinti, bet prašymas buvo atmestas. Susitaikė su nukentėjusiąja, susitarė dėl žalos atlyginimo, žalą atlygins. Prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją.

3. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorei, kaltinamosios gynėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamosios kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

3.1. Nukentėjusioji A. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. birželio 24 d. leido laiką su E. B. mieste. Su juo susitiko apie 19.30-20.30 val. Jis ją pasikvietė į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, 5 aukšte. Pas jį namuose buvo apie 21.30 val. Abu leido laiką 5 aukšto balkone. Balkone taip pat buvo L., kurio pavardės ir gyvenamosios vietos nežino, S. S., nežino kur ji gyvena, S. ir jos vaikinas, gyvenantys ne (duomenys neskelbtini). S. maždaug 20 metų. Atėjusi S. S. pradėjo ją kalbinti, klausinėti, ką ji čia veikia, kodėl atėjo. Pati jai nieko neatsakė. E. B. tuo momentu šalia nebuvo. Ji vaikštinėjo bendrabučio aukšte pirmyn-atgal, vis išeidama ir ateidama į balkoną. Maždaug po 15 minučių nuo tada kai atėjo, S. S. jai pasakė: „A., ateik, gražiai pakalbėsim, tau nieko nedarysiu“. Jai sutikus pasikalbėti, S. S. suėmė ją už kairės rankos riešo, vedė už rankos, bet netempė. Fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo. Kartu su jomis ėjo ir S. Jos trise nuėjo į 5 aukšto bendro naudojimo virtuvę, kur daugiau nieko nebuvo. S. S. jos pradėjo klausinėti, kiek jai metų, sakyti, kad E. B. yra vyresnis, sėdėjęs, sakė pamąstyti, su kuo draugaujanti. S. S. nuo jos stovėjo apie 0,5 m atstumu, S. sėdėjo ant kėdės. Tuo tarpu ji stovėjo nugara į sieną. S. S. jai grasino, sakydama, kad gali dabar trenkti, ją pasmaugs. Tuo momentu jautė baimę, tikrai galvojo, kad jos grasinimai yra realūs. S. S. su savimi jokių ginklų neturėjo. Išsigandusi jos pradėjo judėti lango link, priešais įėjimą į virtuvę. S. S. šaukė, agresyviai kalbėjo, vadino necenzūriniais žodžiais ir dešinę ranką uždėjusi jai ant gerklės pradėjo smaugti. Ji jautė oro trūkumą, buvo sukeltas fizinis skausmas. Skausmą skalėje nuo 1 iki 10 (10 – skaudžiausia) vertintų 10 balų. Jai liko smaugimo žymės, nes ją smaugė iki 5 sekundžių, kol S. ją atitraukė. S. nespėjo iki galo atitraukti jos, kai S. S. delnu vieną kartą sudavė jai į žandikaulį (viršutinę jo dalį). Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertintų 10 balų. Smilkinyje buvo kraujosruva, vieta buvo patinusi. Nuo smūgio į veidą ant orkaitės nukrito akiniai, o ji pati parkrito ant abiejų kelių. Skausmas sukeltas nebuvo, tačiau liko kraujosruvos. Atsimena, kad ant dešinio kelio buvo didelė kraujosruva. S. S. dar bandė jai trenkti, tačiau ji atsistojo, pagriebė akinius nuo orkaitės ir išbėgo į koridorių. Paėmusi akinius, pamatė, kad yra sulūžęs akinių rėmelis ties dešinės akies lęšio stikliuku. Tuo metu drebėjo, jautė didelį stresą. Nubėgusi į balkoną rado E. B. ir L. T.. Pasakė jiems, kas įvyko. S. S. tuo metu buvo virtuvėje. Vaikinai pradėjo ją guosti, sakė, kad ją apgins. Jie pas S. S. į virtuvę nėjo. Kažkas atnešė klijus, dar bandė akinius suklijuoti, tačiau jų suklijuoti nepavyko. 22.05 val. jai paskambino mama ir pasakė važiuoti namo. Pokalbio metu mamai papasakojo kas nutiko. Mama pasakė važiuoti namo, o po to greitai išvyko pas tėtį į sodą. 23.30 val. bandė priskambinti E. B.. Pirmus kelis kartus niekas neatsiliepė, po to jo telefonu atsiliepė S. S. ir pradėjo ją koneveikti necenzūriniais žodžiais. Ji savo telefoną perdavė tėčiui, kuris norėjo šios paklausti apie akinius ir kodėl ji taip padarė. S. S. visiškai nesiklausė, toliau ją koneveikė, į kalbas visiškai nesileido. Po to įvykio su S. S. nebendravo, jos nematė. Nebendravo ir su E. B.. Akiniai nesutvarkyti, nes rėmelis neberemontuojamas, pasiėmė naujus rėmelius. Po įvykio S. S. ir toliau bijojo, galvojo, kad ši dar pasirodys (1 t., b. l. 101–105).

3.2. Nukentėjusioji A. A. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad su E. B. ėjo pasivaikščioti. Tai buvo maždaug per Jonines, šią vasarą, jau buvo prasidėjusiosios vasaros atostogos, bet mėnesio tiksliai neprisimena. Buvo apie 21.30 val. E. B. jos pažįstamas, įvykio metu jie buvo pora. E. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjo ir visi buvo balkone, t. y. S., S., A., L. Tuo metu S. jos piktai paklausė, ką ji ten veikia ir kas ją pakvietė. S. agresyviai kalbėjo, bet ji nieko jai neatsakė. Nuėjo į balkoną, atsisėdo, už kokių 10 minučių S. pasakė, kad eitų su ja pasikalbėti, kad nieko blogo jai nedarys. Su S. nuėjo į virtuvę, kartu dar buvo S. Virtuvėje S. jos pradėjo klausinėti, kiek jai metų, ar žino, kiek E. metų, pasakė, kad žino. S. pradėjo kalbėti agresyviai, todėl išsigando ir nuėjo prie virtuvės palangės. Tada S. pradėjo ją vadinti debile ir dar kitais žodžiais. Nesureagavo, kai S. jai stvėrė už gerklės (parodo ranka). Ji stipriai laikė už gerklės. Ji laikė kelias sekundes. Skaudėjo kaklą. 10 balų skalėje skausmą įvertintų 10 balų, nes S. spaudė gerklę tiek, kiek galėjo. Įvykį matė S. draugė S. Tuo metu stovėjo ramiai, vietoje. S. nuo jos patraukė S., bet S. spėjo jai trenkti į dešinį smilkinį taip stipriai, kad lūžo akiniai. S. jai labai stipriai trenkė plaštaka, kad net krito ant žemės. Po kurio laiko jai išryškėjo mėlynė. Mėlynė buvo apie 2 savaites. Akiniai lūžo nuo smūgio, nes po smūgio jie krito ir trenkėsi į sieną. Akiniai kainavo apie 400 Eur. Nuo to smūgio į smilkinį jai labai skaudėjo, skausmą įvertintų 10 balų. Po to ji pasiėmė akinius ir nubėgo į balkoną. Sėdėjo balkone išsigandusi. Bijojo pasakyti mamai, kad lūžo akiniai. Vėliau mamai papasakojo, kad S. trenkė į veidą ir lūžo akiniai. Jai ant kaklo liko smaugimo žymės. E. B. pamatė žymes ant kaklo ir ją guodė. Kiti ten buvę žmonės gynė ir palaikė ją. Neblaivus buvo E. ir jo draugas L., S. taip pat buvo neblaivi. Ji gėrė dar prieš jai ateinant ir jai atėjus ji gėrė. Iš jos elgesio suprato, kad ji išgėrusi. Po įvykio su S. susisiekti nebandė ir ši nebandė atsiprašyti. Tą pačią dieną S. visų akivaizdoje pasakė, kad tos „kalės“ neatsiprašinės. Sunku prisiminti tuos įvykius (graudinasi). Dabar jos kaklui, smilkiniui jau viskas gerai. Akinius jai sutvarkė. Pradžioje, einant į virtuvę, ši ją vedėsi už rankos, bet paskui paleido. Ant kaklo liko žymės: dešinėje pusėje dvi ir kairėje viena. Žymės išliko apie savaitę. Ant veido dešinėje pusėje buvo žymė. Konflikto metu virtuvėje buvo ji, S. ir S. Vaikinai buvo balkone. S. jai pasakė, kad ji irgi turi už ką jai trenkti. Kai S. ją pradėjo smaugti, S. ją patraukė nuo jos, bet S. dar spėjo jai trenkti. E. B., L. buvo balkone konflikto metu, o A. vaikščiojo koridoriais. Kai po įvykio atėjo į balkoną, balkone buvo E. su L. ir A. Tie trys matė, kad ji sužalota. Ji jiems nepasakojo, kas atsitiko, bet pamatę smaugimo žymes jos išklausinėjo ir ji papasakojo. Visi girdėjo, ką ji pasakojo. Po to, kai ji atėjo į balkoną, S. su S. vaikščiojo iš kambario į virtuvę. Po to ji nebeturėjo kontakto su S., jos nebuvo priėjusios. Tuo metu S. irgi buvo neblaivi. Pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo. Po įvykio namo išėjo už maždaug 10 minučių, dar bandė susitvarkyti akinius. Namo išvažiavo viena, jos niekas nelydėjo. Kiti pasiliko virtuvėje. Konflikto metu jai labai skaudėjo, ji šaukė, kai jai sutrenkė, po to apsiverkusi nubėgo. Namo grįžo autobusu. Mamai papasakojo apie įvykį, mama – tėčiui. Grįžo namo, susidėjo daiktus ir išvažiavo pas tėtį į sodą. Išvažiavusi į sodą bandė priskambinti E., bet atsiliepė S., ši pradėjo ją siuntinėti „necenzūrinis išsireiškimas“, davė pakalbėti tėčiui, tai ir jį pradėjo siuntinėti „necenzūrinis išsireiškimas“, apie ją blogai kalbėti. Neįsivaizduoja, kodėl įvyko konfliktas. Galvoja, kad ji pavydėjo E., nes jie anksčiau draugavo. Virtuvėje ji rankose turėjo E. telefoną. Jis jai jį davė palaikyti, kol pats nueis į tualetą. Virtuvėje ji dar turėjo tą telefoną ir S. bandė jį sudaužyti, metė į žemę, bet jai nepavyko. Numestą telefoną pakėlė ir jį nunešė E. Konfliktą pradėjo S. (1 t., b. l. 129–131).

3.3. Liudytojas E. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su S. S. apie 2 mėnesius gyveno kartu, draugavo apie 2 metus. Ją pažįsta nuo tada, kai jam buvo 16 metų. Su A. A. draugavo 4 mėnesius, po to išsiskyrė. Jam tuo metu buvo 21 metai, o jai tuo metu buvo 16. A. A. labai gera, į konfliktus nelinkusi, labai faina mergina. Nėra įsitikinęs, kad A. A. pažįsta S. S.. Su S. S. jis išsiskyrė 2022 m. birželio 24 d. Tą pačią dieną, praėjus maždaug 2-3 valandos nuo išsiskyrimo, jis vaikščiojo mieste ir kito pažįstamo pagalba sužinojo A. A. telefono numerį. Jai paskambino. Neprisimena, kiek tiksliai buvo valandų, bet buvo dienos metas, po pietų. Jis bendravo su A. A., pasiūlė jai susitikti. Jie visą laiką kalbėjosi telefonu. Ji ėjo nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ link jo, o jis ėjo nuo PC „(duomenys neskelbtini)“. Abu susitiko netoli „(duomenys neskelbtini)“ kavinės, prie buvusio „(duomenys neskelbtini)“ policijos komisariato. Abu nuėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo iki 18-19 val. Tuo metu jam paskambino arba jis pats paskambino L. T.. Suprato, kad šis yra išgėręs. Pasakė, kad neturi su kuo išgerti ir pasikvietė jį. Jis pasakė, kad yra su A. A. ir šis pasiūlė ateiti kartu. Tuomet nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ jiedu grįžo į bendrabutį, adresu (duomenys neskelbtini). Draugą rado 5 aukšto bendrame balkone, kur jis buvo su žmona L. Jie prisijungė prie L. T. ir jo žmonos. Pats išgėrė porą stiklinių alaus, kai maždaug po 5 minučių į balkoną atėjo D., kurio pavardės nežino – S. S. draugas. Matėsi, kad jis buvo neblaivus, norėjo konflikto, t. y. susimušti su juo dėl S. S., nes jis ją įskaudino, nors ši pati paliko jį. L. T. pasakė D. tiesiog pasikalbėti ir nelįsti prie jo. Su D. abu pradėjo kalbėtis. Tuomet iš virtuvės atėjo S. S., kuri buvo girta – kalbėjo nerišliai, sklido alkoholio kvapas. Ji pasisveikino su juo ir pasikvietė A. A. pasikalbėti. Ši nuėjo kartu su ją į virtuvę, o jie su L. T. toliau gėrė, D. išėjo. Abu išgėrė 2 stiklines, kai iš virtuvės pasigirdo triukšmas. Garsai buvo lyg trenksmo ar kažko krentančio. Abu atsistojo, L. jau nebuvo, ji buvo savo bute. Tuomet pamatė koridoriumi parbėgančią apsiverkusią A. A., rankoje laikančią sulūžusius akinius, tikslios sugadinimo vietos neprisimena. Pamatė ir S. S. artėjančią link balkono, tačiau D. ją sulaikė, o ši šaukė: „< necenzūrinis išsireiškimas>, aš tave užmušiu“. A. A. buvo jo glėbyje, verkė. Jis pradėjo šaukti ant D. ir S. S.. D. padavė jam 2 eurus nupirkti klijų akiniams. Įvykis buvo prieš 21 val. Jis supyko ant S. S. ir D. L. T. liepė S. S. su D. išeiti, jie išėjo pas kaimynę S., gyvenančią bute Nr. 100. Tuomet jis pamatė A. A. veidą – pastebėjo nubrozdinimą kairiame smilkinyje, paraudimą veide, tikslios vietos neprisimena, smaugimo žymę ant kaklo bei lūžusius akinius. Ji papasakojo, kad S. S. ją virtuvėje mušė, smaugė, sudaužė akinius, išrovė kuokštą plaukų. Su L. T. ramino ją iki 30 minučių, kol ji išėjo namo, nes 22 val. jai reikia būti namuose. Tą patį vakarą jis bendravo su S., kuri jam pasakė pati atitraukusi S. S. nuo A. A. (1 t., b. l. 172–175).

3.4. Liudytojas L. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. S. pažįsta tiek pat laiko, kiek ir E. B. – maždaug porą mėnesių. Prisimena, kad E. B. atsikraustė į bendrabutį (duomenys neskelbtini), po to pas jį atsikraustė S. S.. Jų santykiai nebuvo patys geriausi, jie dažnai pykdavosi. Neprisimena, kada tiksliai jie išsiskyrė, tačiau ne anksčiau negu 2022 m. birželio 15 d. 2022 m. birželio 24 d. jiedu jau nebegyveno kartu. Prisimena, kad buvo bendrabučio 5 aukšto bendro naudojimo balkone, kur su E. B. gėrė alų. Jei gerai atsimena, į balkoną atėjo S. S. su nauju draugu, kurį tada matė pirmą kartą. Neprisimena, ar įvyko kažkoks pokalbis tarp E. B. ir S. S.. Jei gerai suprato, E. B. norėjo sukelti pavydą S. S., dėl to pasikvietė merginą. Nežino, kaip ta mergina atsidūrė bendrabutyje, jis jos net nematė. Tik prisimena, kad jam nepatiko S. S. ir jos naujas draugas. Kadangi tiek jis, tiek S. S. draugas buvo neblaivūs, nusprendė išeiti namo, kad nekiltų jokių konfliktų. Kitą dieną, t. y. 2022 m. birželio 25 d., E. B. jam papasakojo, kad 2022 m. birželio 24 d. įvyko kažkokios muštynės, kažkas su kažkuo mušėsi, tačiau nieko konkrečiai nepasakė. Tik pasakė, kad mergina, kurią jis pasikvietė, nukentėjo. Nuo ko ir kaip mergina nukentėjo, jis nesakė. E. B. jo prašė paliudyti, kad kažką matė, o šis jam atsakė, kad nieko neliudys, nes nieko nematė, prašė jo nepainioti. Tuo pokalbis ir pasibaigė. Daugiau su E. B. apie įvykį nebendravo. Nepamena, ar matė kaimynę S., kuri šiaip dalyvauja visuose įvykiuose (jeigu kas vyksta, ji visada netoliese), todėl neatmeta galimybės, kad ir ji 2022 m. birželio 24 d. buvo balkone. 2022 m. birželio 24 d. pats buvo išgėręs, dėl to ne viską atsimena (1 t., b. l. 186–189).

3.5. Liudytoja S. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra S. S. draugė maždaug 5 metus. Vienu metu jos buvo kaimynės, nes gyveno (duomenys neskelbtini). Kiek laiko gyveno minėtu adresu ir kada draugė iš minėto buto išsikraustė, neatsimena. Neprisimena tiksliai įvykio dienos, tačiau galėjo būti 2022 m. birželio 24 d. Tiksliai laiko neprisimena, tačiau ne anksčiau nei 19.00 val., į (duomenys neskelbtini) matė sugrįžusį E. B. su jai nepažįstama mergina, kurią matė pirmą kartą. Iš išvaizdos jai galėtų būti 16-17 metų. E. B. su mergina iškart nuėjo į namo 5 aukšto balkoną. Ten buvo ji ir S. S., rūkė. Iš pradžių jokių konfliktų nebuvo, jos nebendravo. S. S. nepatiko, kaip į ją pasižiūrėjo ta mergina, ir ji jos paklausė: „kodėl žiūri?“. Mergina atsakė: „šiaip“. Abi nuėjo į virtuvę pakalbėti. Bandė S. S. nuraminti, nes ši buvo įsiaudrinusi, matė, kad dar balkone ji norėjo trenkti merginai už kreivą žvilgsnį, tačiau ji ją iš ten išvedė. S. S. nurimus abi nuėjo į balkoną ir ji pasikvietė merginą pakalbėti. Visos trys grįžo į virtuvę, daugiau jokių žmonių nebuvo. Mergina rankose laikė telefoną. S. S. merginos paklausė: „kieno telefonas?“. Mergina atsakė, kad telefonas E. B.. S. S. paėmė iš merginos rankos telefoną ir metė į žemę. Tada paklausė jos, kas ji yra E. B.. Ji pasakė, kad yra E. B. mergina. Tuomet paklausė merginos, kiek laiko jie yra kartu, o mergina atsakė, kad 7 mėnesius. S. S. dar labiau įsiaudrino, bandė trenkti, tačiau ji tuo metu atsistojo tarp merginos ir S. S. veidu į ją ir pradėjo ją raminti. Atitraukė ją nuo merginos, kad netrenktų, laikė ją per liemenį. Tuo metu mergina ramiai nuėjo į balkoną. Abi pasiliko virtuvėje, ji nebeleido S. S. į balkoną. Ramino ją, nes ši norėjo grįžti į balkoną, liepė jai nedaryti nesąmonių. Jos grįžo į balkoną maždaug po 10 minučių. Grįžusios rado E. B. ir merginą. Balkone buvo dar apie 30 min., kol išsiskirstė namo, pati palydėjo S. S., o E. B. su mergina liko balkone. L. T. į balkoną atėjo tuo momentu, kai ten atėjo E. B. su mergina. Paskui L. T. balkone nebebuvo. Nežino apie D., jokio D. įvykio vakarą nebuvo. Ji visą vakarą buvo su S. S., su ja nesiskyrė, ši jokių smūgių nesudavė. Nematė, mergina buvo su akiniais ar be jų, nes visą laiką buvo su S. S.. Jos žiniomis, S. S. nutraukė santykius su E. B., todėl neturi ko pykti ant jo ir jo naujų draugių (1 t., b. l. 180–183).

3.6. Liudytojas A. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. S. yra jo brolio antroji pusė – jie kartu yra apie 2 mėnesius. Pats su ja pakankamai gerai sutaria. 2022 m. birželio 24 d. su S. S. buvo susitarę, kad ši ateis adresu (duomenys neskelbtini), pasisvečiuoti pas jį ir jo sugyventinę S. R.. Apie 17 val. ji atėjo pas juos į kambarį. Maždaug po 10-15 minučių S. S. ir jo žmona išėjo parūkyti į bendro naudojimo balkoną. Jis liko kambaryje. Maždaug po 5 minučių jis nusprendė padaryti kavos, todėl reikėjo nueiti į virtuvę įsipilti vandens į arbatinuką. Eidamas link bendro naudojimo virtuvės išgirdo konfliktą. Į balkoną nėjo, tik girdėjo konfliktą tarp S. S. ir kitos merginos (girdėjo moterišką balsą). Mergina keikėsi necenzūriniais žodžiais, kurių sakyti nenori, ji koneveikė S. S., šaukė ant jos. Ši irgi kažką atsakė, tačiau jis neatsimena, ką. Virtuvėje į arbatinuką įsipylė vandens ir grįžo į kambarį. Užtruko ne ilgiau nei 1 minutę. Išėjęs iš virtuvės balkone pamatė merginą, kuri buvo be akinių. Ją matė ne pirmą kartą, su ja susipažino prieš savaitę iki to įvykio. Merginos vardo neatsimena, ji buvo su E. B., buvo dviese. Iš balso pažino, kad tai ta pati mergina, kuri šaukė ant S. S.. Matė, kad merginos kaklas buvo paraudęs, atrodė kaip nukasytas. Jam nepasirodė, kad ant kaklo buvo smaugimo žymės, labiau atrodė nukasytas. Kiek pamena, mergina neverkė. Jis su E. B. ir ta mergina nebendravo. S. S. buvo išėjusi iš bendrabučio, o žmona buvo kambaryje. Grįžusiam į kambarį žmona jam nieko nepasakojo. Jis apie įvykį su niekuo nekalbėjo, S. S. nieko nesakė (1 t., b. l. 194–197).

3.7. Liudytoja L. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. birželio 24 d., dienos metu, tiksliai laiko neprisimena, dukra A. A. pasakė, kad su drauge išeina į miestą. Savo dukra pasitiki, pati tuo metu dirbo, todėl jai leido išeiti. Dienos metu dukrai vis paskambindavo, ši kartojo esanti pas draugę. Dar kartą jai paskambino 21.30 val. Iš balso dukra pasirodė išsigandusi, telefonu pasakė, kad jai sulaužė akinius. Jos paklausė, kas jai sulaužė akinius. Dukra atsakė, kad kažkokia mergina norėjo pasikalbėti su jos drauge, ji nenorėjo, kad kažkokia mergina kalbėtų su drauge, dėl to mergina jai trenkė. Dukra sakė jau esanti autobusų stotelėje ir grįžtanti namo. Kiek buvo tiksliai valandų, neatsimena, apie 22.30 val. dukra grįžo namo, akiniai buvo ant veido. Dukra elgėsi kaip visada. Jokių sužalojimų tą vakarą nesimatė. Dukra papasakojo, kad jai trenkė ir dėl to iškrito akinių stikliukas. Paėmusi akinius pamatė, kad akinių stikliukas iškritęs ir įskilęs akinių rėmelis. Dukrai pasakė susirinkti daiktus ir važiuoti į sodybą, kurioje buvo jos vyras V. A.. Iš pradžių dukra vykti nenorėjo, tačiau po kurio laiko sutiko. 2022 m. birželio 24 d. vėlai vakare nuvažiavo į sodybą. Po 10 minučių pati grįžo namo. Jos žiniomis, dukra kalbėjosi su tėčiu, skambino vaikinui į telefoną, atsiliepė mergina, suprato, kad tai ta pati mergina, kuri užpuolė dukrą. 2022 m. birželio 25 d. jos vyras pareiškimu kreipėsi į policiją. Iš vyro sužinojo, kas nutiko dukrai. 2022 m. birželio 25 d. dukros dešiniame skruoste išryškėjo paraudimas, ant kaklo – pirštų spaudimo žymės, taip pat kraujosruvos ant kojų. Akinių stikliukai nesudužę, tik užsakytas naujas rėmelis. Rėmeliai kainavo 90 eurų, atrodo, į tą kainą įėjo ir tvarkymo darbai. Seni akinių rėmeliai dar yra namuose (2 t., b. l. 1–4).

3.8. Liudytojas V. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. birželio 24 d., apie 22.30 val. jam telefonu paskambino žmona L. A. ir pasakė kalbėjusi telefonu su dukra A. A., kuri paaiškino, kad kažkas sulaužė jos akinius (su dioptrijomis). Po šio skambučio dukrai buvo nurodyta grįžti į namus. Grįžusią dukrą žmona iškart įsodino į automobilį ir atvežė į sodą, kur jis buvo apsistojęs. Jis dukros pradėjo klausinėti įvykio aplinkybių ir ši jam paaiškino, kad 2022 m. birželio 24 d., apie 13 val., adresu (duomenys neskelbtini), ji susitiko su savo draugu E. B. ir nuėjo pasivaikščioti. Pasak dukros, E. B. jai pasiūlė nueiti į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Dukra sutiko ir apie 20 val. abu nuėjo į jo namus. Ten buvo daugiau žmonių. Po to ji išėjo į koridorių ir ten sutiko S. S., kuri jai pasakė: „ateik pašnekėt, tau nieko nedarysiu“. Po šių žodžių dukra nuėjo pabendrauti su minėta S. S.. Dukrą ši nusivedė į bendro naudojimo virtuvės kambarį ir pradėjo su ja kalbėti. Pasak dukros, S. S. kalbėjo pakeltu balso tonu ir pradėjo ją stumdyti. Ji prispaudė dukrą prie sienos ir rankomis pradėjo smaugti. Dėl smaugimo, kaip sakė dukra, buvo sukeltas 10-ties balų fizinis skausmas. Tuo metu nežinoma mergina pribėgo ir atitraukė S. S. nuo dukros. Atitraukiama S. S. spėjo delnu trenkti dukrai į dešinį skruostą. Dėl šio smūgio dukrai buvo sukeltas 10-ties balų fizinis skausmas. Po smūgio delnu, dukros akiniai su dioptrijomis – 289 eurų vertės, nuskriejo ant žemės ir sulūžo. Anksčiau minėtus akinius pirko iš savo lėšų. Dėl šių veiksmų dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po šių grumtynių dukra dar šiek tiek pabuvo ir išvyko namo (1 t., b. l. 8–15).

3.9. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23236-22 pradėtas pagal nukentėjusiosios A. A. atstovo pagal įstatymą – tėvo V. A. 2022 m. birželio 25 d. pareiškimą. Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu V. A. pranešė apie tai, kad 2022 m. birželio 24 d., 21.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), jo nepilnametę dukrą A. A. primušė, bei rankomis smaugė S. S.. Grumtynių metu buvo sulaužyti A. A. akiniai su dioptrijomis – 289 Eur vertės, dukrai sukeltas fizinis skausmas. Dėl patirto fizinio skausmo dukra į gydymo įstaigą ar greitąją medicinos pagalbą nesikreipė. Prašo policijos pagalbos nubausti S. S. įstatymų nustatyta tvarka, bei įpareigoti atlyginti turtinę žalą (1 t., b. l. 8–15).

4. 2022 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta – bendro naudojimo virtuvės patalpa bendrabučio tipo daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 37–45).

4.1. 2022 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu pateikta informacija, jog išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, išklausius vaiko ir jo tėvų nuomones, nuspręsta užbaigti pranešimo nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes negauta pakankamai duomenų, patvirtinančių vaiko teisių ir geriausių interesų neužtikrinimo faktų (1 t., b. l. 51–61).

4.2. 2022 m. birželio 5 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota A. A. kūno apžiūra, kurios metu nustatyti matomi sužalojimai – odos paraudimas kaklo kairėje pusėje (1 t., b. l. 142–151).

4.3. Iš 2022 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 862/2022(04) matyti, kad A. A. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos dešiniame skruoste, kaklo dešiniame šone ir dešinio kelio priekiniame paviršiuje, nubrozdinimas ir kraujosruva kairio kelio priekiniame paviršiuje. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių trauminių poveikių bukais kietais daiktais ir bukais kietais paviršiais. Nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai (1 t., b. l. 156).

4.4. 2022 m. birželio 25 d. daiktų apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuoti A. A. akinių apgadinimai – rėmelių lūžis virš dešiniojo stiklo (2 t., b. l. 10–18).

4.5. 2022 m. birželio 25 d. nutarimu A. A. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 132–134).

4.6. 2022 m. birželio 25 d. ir 2022 m. liepos 25 d. nutarimais V. A. bei L. A. leista dalyvauti procese kaip nepilnametės nukentėjusiosios atstovams pagal įstatymą (1 t., b. l. 76–77, 78–80).

Motyvuojamoji dalis

5. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

6. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama kaltinamosios S. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Kaltinamoji teisme duodamas parodymus savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, jog kaltinime nurodytą datą ir laiku – 2022 m. birželio 24 d., apie 21.45 val., bendro naudojimo virtuvėje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia viena ranka suspaudė nukentėjusiajai A. A. kaklą ir vieną kartą delnu sudavė jai į skruostą, padarydama kaltinime nurodytus sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Kaltinamosios parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai ir kiti. S. S. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad smurtauja prieš nukentėjusiąją ir taip gali sukelti jai fizinį skausmą ar žalą sveikatai, bei to norėjo. S. S. smurtiniai veiksmai A. A. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

7. S. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista (1 t., b. l. 53–55). Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus bausta penkis kartus už įvairius administracinius nusižengimus, du kartus informacija apie nepilnametę perduota savivaldybės administracijos direktoriui, yra galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 56–63). Byloje nėra duomenų apie kaltinamosios psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą. Sodros duomenimis, S. S. nedirba (2 t., b. l. 64–66), Užimtumo tarnyboje neregistruota (2 t., b. l. 51). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Kaltinamoji, jos gynėjas, nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė ir atstovė pagal įstatymą teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją S. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

8.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. S. nurodė, kad su nepilnametės nukentėjusiosios atstove pagal įstatymą – mama L. A. susitaikė, jos atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo, ši pretenzijų jai neturi.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Teismui pateiktas 2022 m. gruodžio 5 d. kaltinamosios, jos atstovo – advokato ir nepilnametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą pasirašytas susitaikymo protokolas bei susitarimas dėl žalos atlyginimo patvirtina kaltinamąją susitaikius su nepilnametės nukentėjusiosios atstove pagal įstatymą ir įsipareigojus nukentėjusiajai padarytą 700 Eur neturtinę žalą sumokėti iki 2023 m. birželio 12 d., nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą kaltinamajai atleido, su ja susitaikė ir prašo baudžiamąjį procesą nutraukti (2 t., b. l. 171).

8.3. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog susitaikymo institutas šioje byloje negalimas, nes kitoje baudžiamojoje byloje S. S. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, kuri su kaltinamuoju aktu perduota Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

8.4. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį yra teismo teisė, kurią jis gali realizuoti tik esant visiems BK 38 straipsnyje numatytiems pagrindams: 1) asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors šioje byloje nustatytos trys iš keturių kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, tačiau nenustatyta BK 38 straipsnyje numatytų imperatyvių pagrindų visuma, o būtent – nėra BK 38 straipsnio 4 punkte numatytos sąlygos ? pagrįsto manymo, jog asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas, net ir pripažinęs 1–3 punktuose esančias sąlygas, išvadą dėl 4 punkte numatytos sąlygos egzistavimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje konstatuota, jog teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos egzistavimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą).

8.5. Kaltinamoji S. S. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neteista, tačiau Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (toliau – IBPS) duomenimis, S. S. atžvilgiu Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas nebaigtas. Pastarasis ikiteisminis tyrimas S. S. atžvilgiu per pastaruosius penkerius metus pradėtas ne vienintelis – jos atžvilgiu pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 284 straipsnyje (1 veika), kurie nutraukti bei aštuoni ikiteisminiai tyrimai nepilnametės buvimo vietai nustatyti. Be to, prokurorės pateiktais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 01-1-1663-900/2022, kurioje S. S. kaltinama padariusi apysunkį nusikaltimą – BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurio savo kaltės nepripažįsta, byloje galutinis procesinis sprendimas nepriimtas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog kaltinamoji per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka bausta penkis kartus už įvairius administracinius nusižengimus (susijusius su viešąja tvarka bei transportu), du kartus informacija apie nepilnametę perduota savivaldybės administracijos direktoriui, paskirtų nuobaudų nevykdo, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 56–63).

8.6. Teismo vertinimu anksčiau nurodyti duomenys (8.5. p.) kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kontekste neigiamai charakterizuoja S. S. ir rodo, kad jos padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, veikiau nulemta jos neigiamos vertybių orientacijos ir nenoro laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei įstatymų, jog anksčiau jos atžvilgiu taikytos įvairios teisinės priemonės savo tikslų nepasiekė, jos elgesys nesikeitė, todėl nagrinėjamu atveju teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad S. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog šioje byloje dėl menkavertės priežasties kaltinamoji smurtavo nepilnametės atžvilgiu, ir, nors teismas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamoji savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik apklausiama teisme, kuomet jos atžvilgiu buvo atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai kitose baudžiamosiose bylose, kuriose ji pripažinta įtariamąja, padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Šiuo metu viena iš baudžiamųjų bylų, kurioje S. S. kaltinama bendrininkų grupėje padariusi apysunkį nusikaltimą – plėšimą, jau nagrinėjama teisme, kitoje dar atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl šių nusikalstamų veikų S. S. nurodė savo kaltės nepripažįstanti, be to, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, spręsti ją padarius ir kitas nusikalstamas veikas, pagrindo nėra, tačiau ši informacija neigiamai charakterizuoja kaltinamąją, rodo jos polinkį nusikalsti. Taip pat, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į visus kaltinamosios atžvilgiu pradėtus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus ir paskirtas bei nevykdomas administracines nuobaudas. Šie faktai negali būti menkinami, o turi būti vertintini visų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų kontekste. Taigi, anksčiau nurodytų aplinkybių visuma ir gausa, įvertinus kaltinamosios jauną amžių, teismo nuomone, leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamoji tinkamų išvadų iš savo ankstesnių veiksmų nepadarė, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, o vien tos aplinkybės, jog kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiąja (jos atstove pagal įstatymą), susitarė dėl žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad nusikaltimu žala padaroma ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei bei teisės saugomam interesui. Nagrinėjamu atveju nenustačius BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, BK 38 straipsnio nuostatos kaltinamosios atžvilgiu negali būti taikomos.

9. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

9.1. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertintus anksčiau nurodytus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai S. S. įstatyme numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą tokios bausmės minimaliam. Atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančias aplinkybes, intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau siekiant pasiekti bausmės tikslų, keisti kaltinamosios elgesį, jai skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

9.2. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

9.3. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (b. l. 145–148).

10. Baudžiamojoje byloje nepilnametė A. A. pareiškė civilinį ieškinį 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl patirtų išgyvenimų: išgąsčio, streso, baimės, fizinio skausmo, pažeminimo (2 t., b. l. 19). Teisminio nagrinėjimo metu nepilnametės A. A. atstovė pagal įstatymą mama L. A. nurodė su kaltinamąja pasirašiusi susitarimą dėl patikslintos – 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį prašė patvirtinti. Kaltinamoji civilinį ieškinį pripažino, susitarimą dėl žalos atlyginimo prašė patvirtinti. Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. A. ir kaltinamosios S. S. 2022 m. gruodžio 5 d. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo atitinka įstatymo reikalavimus, nepažeidžia kitų proceso dalyvių teisių, todėl tvirtintinas ir procesas dėl minėto civilinio ieškinio byloje nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalies).

11. Ikiteisminio tyrimo metu A. A. civiliniam ieškiniui užtikrinti, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu S. S. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 1000 Eur jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB bankas“, leidus S. S. disponuoti šioje sąskaitoje esančiais pinigais, neviršijant 730 Eur sumos. Kadangi nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. A. ir kaltinamosios S. S. sudarytas susitarimas dėl savanoriško žalos atlyginimo nuosprendžiu patvirtintinas, S. S. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus (2 t., b. l. 26–29).

12. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius teismui pateikė patikslintą 2022 m. gruodžio 1 d. pažymą Nr. APD-2022-13148, iš kurios matyti, jog išlaidos už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. A. yra 438,34 Eur, kurias prašo priteisti valstybės naudai (2 t., b. l. 162).

12.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, įvertinus prašomų priteisti išlaidų dydį, kaltinamosios darbingą amžių, patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamosios S. S. valstybės naudai.

13. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skaitmeninės laikmenos (kompaktiniai diskai), pridėtos prie bylos medžiagos (1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti kartu su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (ir alkoholį).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinti nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. A. ir kaltinamosios S. S. 2022 m. gruodžio 5 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo šalys susitarė, kad S. S. turi atlyginti 700 Eur neturtinę žalą A. A., šią sumą sumokėdama iki 2023 m. birželio 12 d., pirmą 100 Eur įmoką sumokant 2022 m. gruodžio 12 d., toliau kas mėnesį mokant po 100 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio 12 d.

Procesą dėl A. A. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu S. S. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – 1000 Eur jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB bankas“, leidus S. S. disponuoti šioje sąskaitoje esančiais pinigais, neviršijant 730 Eur sumos, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš S. S. valstybės naudai 438,34 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 34 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti S. S., kad proceso išlaidas privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skaitmenines laikmenas (kompaktinius diskus), pridėtas prie bylos medžiagos (1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė