- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- e2YT-703-1005/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00995-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- P. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
dalyvaujant pareiškėjui P. G. ir jo atstovams advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, advokato padėjėjui Juozui Talalui,
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovėms Astai Griniūtei, Astai Rutienei,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui (apie teismo posėdį pranešta),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo P. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo faktinis laikas išbūtas tremtyje (duomenys neskelbtini), Irkutsko srityje, Rusijos Federacijoje yra nuo gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki faktinio grįžimo į Lietuvą (1964 m. birželio 15 d.). Pareiškime nurodoma, kad šio juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas nustatant pareiškėjo P. G. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Pareiškėjo tėvai buvo ištremti 1948 metais, 1951 metais jie įregistravo santuoką, o (duomenys neskelbtini) gimė P. G. Pagal archyvinius dokumentus pareiškėjo tėvas B. G. prabuvo ištrėmime Irkutsko strityje nuo 1948-05-22 iki 1957-10-24, o pareiškėjo motina V. G. nuo 1948-05-22 iki 1958-08-25, tačiau faktiškai B. G. į Lietuvą atvyko tik 1963 m. vasarą, o V. G. tik 1964-06-15, kartu su vaikais, tarp, kurių buvo ir pareiškėjas. Pareiškime aiškinama, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius P. G. apskaičiuodamas socialinio draudimo senatvės pensiją į įgytą darbo stažą įskaitė tik laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (gimimo) iki 1958-08-25, nors P. G. faktiškai tremtyje išbuvo iki savo motinos atvykimo į Lietuvą, t. y., 1964-06-15. Kadangi nėra išlikę archyviniai dokumentai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas į Lietuvą grįžo 1964-06-15, yra būtina kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. G. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad jo abu tėvai yra tremtiniai, o jis pats gimė tremtyje. „Sodra“ jam užskaitė tik tris metus išbūtus tremtyje, nors faktiškai jis tremtyje išbuvo dešimt metų. Grįžus į Lietuvą, jį kaip tremtinį, sovietų valdžia diskriminavo. Prašo, kad teismas šioje byloje nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą įvykdytų teisingumą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas J.Talalas parodė, kad pareiškėjo šeima buvo priverstinai ištremta ir priverstinai pasilikusi Sibire. Tai buvo sudėtingas laikotarpis, sovietų valdžia tremtinius persekiojo, nedavė laisvai apsigyventi Lietuvoje. Šiuolaikiniam žmogui yra sunku suprasti tuometinę situaciją, tačiau siekiant įgyvendinti teisingumo principą teismo prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė civilinę bylą nutraukti. Atsiliepime nurodoma, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai aiškiai reglamentuoja specifinę tremtinių ir jų palikuonių situaciją dėl pensijų skyrimo. Pareiškėjas yra pateikęs Vidaus reikalų ministerijos 1989-04-05 archyvinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią jo motina buvo ištremta laikotarpiu nuo 1948-05-22 iki 1958-08-25. Remiantis šia pažyma pareiškėjui yra apskaičiuota senatvės pensija.
Teismo posėdžio metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovės palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pagal Vidaus reikalų ministerijos 1989-04-05 archyvinę pažymą Nr. 6/6-6127 P. G. motina V.Š. (G.) buvo ištremta laikotarpiu nuo 1948-05-22 iki 1958-08-25. Pačiam pareiškėjui tremtinio statusas pripažintas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 1999-02-17 įsakymu Nr. 26 pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939 -1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 1 d. 5. p., t. y., asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomas specialios įskaitos (komendatūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje). Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjo pareiškimas, jei jis nagrinėtinas minėto įstatymo 5 str. 1 d. 5. p. kontekste, būtų tenkintinas tik tuomet, jeigu pareiškėjas pateiktų archyvinių dokumentų, kuriuose būtų duomenų apie tai, kad bent vienam iš tėvų pasibaigus jų tremties laikui, būtų apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ar gyventi Lietuvoje).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pagal LR CPK 444 str. 1d. teismas nustato tik tuos juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Be to, teismas nustato juridinę reikšmę turintį tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Toks teismo tvarka nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodinėjamas visomis LR CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, taikant LR CPK įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo faktinis laikas išbūtas tremtyje (duomenys neskelbtini), Irkutsko srityje, Rusijos Federacijoje yra nuo gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki faktinio grįžimo į Lietuvą (1964 m. birželio 15 d.). Pareiškėjas kreipdamasis dėl juridinio fakto nustatymo siekia, kad jam į stažą gauti socialinio draudimo senatvės pensiją būtų įskaitytas laikotarpis iki jo faktinio grįžimo į Lietuvą (pareiškėjo teigimu iki 1964 m. birželio 15 d.). Pagal Vidaus reikalų ministerijos archyvines pažymas pareiškėjo tėvas B. G. prabuvo ištrėmime nuo 1948-05-22 iki 1957-10-24, o pareiškėjo motina V. G. nuo 1948-05-22 iki 1958-08-25. Pačiam pareiškėjui tremtinio statusas yra pripažintas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 1999-02-17 įsakymu Nr. 26 pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939 - 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 1 d. 5. p., t. y., asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomas specialios įskaitos (komendatūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).
Pareiškėjas prašydamas nustatyti pareiškime nurodytą faktą, turi įrodyti, kad okupacinio režimo struktūrų sprendimais bent vienam iš jo tėvų po 1957-1958 metų ir toliau buvo taikomas specialios įskaitos (komendatūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atsiliepimo matyti, kad pareiškėjui stažas gauti socialinio draudimo senatvės pensiją jau yra apskaičiuotas įvertinus Vidaus reikalų ministerijos 1989-04-05 archyvinę pažymą Nr. 6/6-6127, pagal kurią pareiškėjo motina buvo ištremta laikotarpiu nuo 1948-05-22 iki 1958-08-25. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvai buvo ištremti 1948 metais, 1951 metais jie įregistravo santuoką, o (duomenys neskelbtini) gimė P. G.. Pagal archyvinius dokumentus pareiškėjo tėvas B. G. prabuvo ištrėmime nuo 1948-05-22 iki 1957-10-24, o pareiškėjo motina V. G. nuo 1948-05-22 iki 1958-08-25. Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-04-01 pažymėjimo apie tremtį matyti, kad V. G. 1958-08-15 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1957-08-06 nutarimu Nr. 52 buvo leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-04-01 pažymėjimo apie tremtį matyti, kad B. G. 1957-09-30 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1957-08-28 nutarimu Nr. 30 buvo leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Taigi, aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvui 1957 metais, o pareiškėjo motinai 1958 metais buvo leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Pareiškėjas pateikė į bylą savo tėvų darbo knygelių išrašus, iš kurių matyti, kad V. G. iš darbo Irkutsko srityje atleista 1964-05-23, o B. G. iš darbo Irkutsko srityje atleistas 1963-07-29. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvai iš tikrųjų iki 1963-1964 m. gyveno Irkutsko srityje, į kurią buvo ištremti 1948 metais. Visgi, vien ši aplinkybė niekaip neįrodo, jog pareiškėjo tėvai toliau liko gyventi tremties vietovėje prieš savo valią, t. y., dėl to, kad jiems ir toliau buvo taikomas specialios įskaitos (komendatūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje). Esant aptartų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė prašomo nustatyti fakto buvimo, todėl jo pareiškimas yra atmestinas (LR CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. G. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.