Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1614-287/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-09-21
Bylos Nr.
1-1614-287/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27088-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
J. G.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1614-287/2018m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27088-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 21 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,

rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbanti, auginanti mažametį vaiką, ištekėjusi, pradinio išsilavinimo, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 140 straipsnio 3 dalyje (trys veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. kaltinama tuo, kad 2017 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, vieną kartą kumščiu trenkė mažametei dukrai A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), į nugarą, taip nukentėjusiajai A. Ž. sukėlė fizinį skausmą, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, kaltinama, kad 2018 metų, vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 16 val., ir laikotarpiu, nuo 18 val. iki 19 val., (duomenys neskelbtini), namuose ir namų kieme, viso tris kartus kumščiu trenkė į nugarą savo nepilnametei dukrai L. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini)., taip nukentėjusiajai L. Ž. sukėlė fizinį skausmą, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinama, kad 2018 metų, balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, vieną kartą delnu trenkė mažamečiui sūnui M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), į šlaunį, taip nukentėjusiajam M. G. sukėlė fizinį skausmą, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, kaltinama, kad 2018 m. birželio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namų kieme, vieną kartą delnu trenkė į dešinį skruostą nepilnametei dukrai L. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip nukentėjusiajai L. Ž. sukėlė fizinį skausmą, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinama, kad 2018 m. birželio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, vieną kartą ranka sudavė į dešinį skruostą savo mažametei dukrai A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip nukentėjusiajai A. Ž. sukėlė fizinį skausmą, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. G. kaltė, padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

2018 m. birželio 4 d. Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. V. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio tyrimo (b. l. 7);

2018 m. birželio 4 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 9-14);

Liudytojos L. M. parodymais, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 10.00 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė S. M., kuri pranešė, kad G. vaikai, tai yra Ž., nelanko mokyklos. Tada su Vaiko teisių skyriaus vedėja E. K. vyko patikrinti informacijos, kodėl vaikai nelanko mokyklos. Vyko į (duomenys neskelbtini), kur ten gyvena J. G. su vyru G. G. ir su jais kartu gyvena 6 nepilnamečiai vaikai, t. y. V. G., M. G., L. Ž., V. Ž., A. Ž., M. G.. Atvykus minėtu adresu, apie 13.30 val., jau buvo atvykusi socialinė darbuotoja O. K. ir vyr. socialinė darbuotoja R. G.. Kai atvyko R. G. kalbėjosi su nepilnametėmis A. ir L. Ž.. Po to, kai R. G. pakalbėjo su mergaitėmis, dėl ko nelanko mokyklos, vaikai paaiškino, kad namuose yra blogai, su jomis elgiasi nepagarbiai, todėl jos nenori būti namuose ir nenori lankyti mokyklos. Tada pokalbio metu su motina J. G. ir vaikais, J. G. pati prisipažino, kad 2018 m. birželio 1 d., kelinta buvo valanda, nepasakė, kad smurtavo prieš savo nepilnametę dukterį, nes ji visą naktį nebuvo namuose ir jai grįžusi, trenkė L. Ž., o kur trenkė ir kiek kartų trenkė, tiksliai nenurodė, tik minėjo, kad trenkė per veidą. Bendraujant su L. Ž., ji nurodė ir patvirtino, kad motina trenkė iš rankos vieną kartą į veido sritį ir vieną kartą trenkė į nugaros sritį, jai skaudėjo ir tą dieną verkė. Po to, pokalbio metu su L. ir A. Ž., mergaitės nurodė, kad mama ir anksčiau mušdavo visus vaikus ir pamena, kad net kai gyveno (duomenys neskelbtini), mušdavo jas, o tai galėjo būti maždaug prieš 5 metus. Kalbant su vaikais jie pasakė, kad ankščiau mama mušdavo L. Ž., A. Ž., dažnai ir su įvairiais daiktais. Po to, atskirai buvo pakalbintas V. Ž., kuris taip pat prisiminė, kad ankščiau jį mama yra mušusi, o kada tiksliai tas buvo, nepasakė, tik dabar sakė, kad jam su tėvais yra gerai ir jokių nusiskundimų neturi, tik pasakė, kad matė, kaip mama trenkė sesei L. Paskutiniu metu buvo sumušta tik L. Ž., o dėl to, kad negrįžo laiku į namus ir atsikalbinėjo prieš mamą. Apžiūrėjus vizualiai mergaitę, ant jos akivaizdžių sumušimo žymių nesimatė, o pas medikus apžiūrai nevežė. Po aplinkybių išsiaiškinimo L. Ž. ir A. Ž. išvežė į (duomenys neskelbtini), o kitus vaikus paliko motinai, nes ji buvo blaivi, o daugiau dėl likusių vaikų bus sprendžiamas klausymas dėl jų paėmimo (b. l. 21-23);

Liudytojos O. K. parodymais, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 13.40 val., kartu su bendradarbe, taip pat socialine darbuotoja, R. G., nuvyko pas J. G., adresu (duomenys neskelbtini), nes jos šeima yra įrašyta j soc. rizikos šeimų sąrašą. Pokalbis turėjo vykti apie tai, kad jos neklauso nepilnametės dukros, L. ir A. Ž.. Pokalbio metu su mama J. G., ji prisipažino, kad 2018 m. birželio 1 d., ryte, namuose, praradusi savitvardą, delnu savo nepilnametei dukrai L. Ž. trenkė per veidą. Ar ji, kada nors yra smurtavusi prieš kitus savo nepilnamečius ir mažamečius vaikus, J. G. nepasakojo, to ir neklausė. Su J. G., kadangi dirba socialine darbuotoja, yra bendravusi ir anksčiau, ji yra sakiusi, kad jai sunku prižiūrėti ir auklėti savo dukras A. ir L. Ž., nes jos dukros neklauso, kartais nenakvoja namuose. Kiek suprato, iš J. G. pasakojimo, ji 2018 m. birželio 1 d., dėl tokio dukros L. netinkamo elgesio, delnu jai ir sudavė per veidą. Apie smurto atvejus prieš vaikus J. G. šeimoje, nėra girdėjusi (b. l. 24-31);

Liudytojo G. G. parodymais, kad su J. G. yra vedę ir kartu gyvena ne mažiau kaip tris metus, turi tris bendrus vaikus, t. y. M. G., gimusį (duomenys neskelbtini), M. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. G., gimusią (duomenys neskelbtini) Taip pat kartu su jais gyvena ir žmonos kiti vaikai, t. y. V. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), A. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) Apie tai, kad žmona J. G. prieš vaikus, t. y. L. ir A., būtų kada nors naudojusi fizinį smurtą, tikrai nežino, pats tikrai niekada nematė, taip pat jam vaikai nėra nieko apie tai pasakoję. Dirba, todėl iš namų išeina anksti ir grįžta vėlai, dėl to, kas vyksta namuose ne visada viską žino. L., tiek žmonos J., tiek jo, visiškai neklauso. Paprašius jų abiejų padaryti ką nors namuose ar padėti, jos nieko nedarydavo, nebent tik A. kartais paklausydavo. Taip pat jos abi bėga iš namų, ilgai negrįžta, o joms grįžus nieko neįmanoma joms pasakyti. Judita kartais ant jų abiejų šaukia, tačiau jos vis tiek neklauso. Kažkur prieš metus laiko, būnant namuose, jį L. supykdė, ji uždarė kambario duris, o pats spyrė į duris, o jos „užgavo“ L., dėl to vyko ikiteisminis, buvo gavęs „parų“. Nuo to laiko nė vienam vaikui nebesako nieko ir stengiasi nesikišti. Kodėl jo ir J. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nežino, tačiau apie jų tokią situaciją šeimoje ir apie tai, kad L. ir A. jų neklauso socialinės darbuotojos žino. Kodėl abi mergaitės jų neklauso, nežino (b. l. 34-37);

Liudytojos V. Ž. parodymais, kad gyvena pas tėvus J. ir G. G., (duomenys neskelbtini). Nors Gintaras nėra tikras tėvas, visada su juo gerai sutaria. Pas juos šeimoje dar gyvena vaikai: V. Ž., L. Ž., A. Ž., V. G., M. G. ir M. G.. Dar viena sesuo V. B. gyvena atskirai, turi savo šeimą. Maždaug prieš metus laiko L. ir A. pradėjo nei tėvų, nei jos, kaip vyresniosios sesers, nebeklausyti, bėgti iš namų. Jos abi iš namų bėga ne dėl to, kad joms būtų blogai namuose, o dėl to, kad namuose nenori nieko daryti ir miestelyje taip ieško sau „pramogų“. Abi atsikalbinėja, neina į mokyklą, o tėvų neklauso, jie nieko joms negali pasakyti. Jos abi tarpusavyje labai gerai sutaria, abi visą laiką bendrauja. Nieko nežino ir niekada nėra mačiusi, kad mama jas būtų mušusi ar kaip nors kitaip skriaudusi. Jos abi taip pat jai nieko apie tai nėra sakiusios. Mama ant jų tik šaukia, kai jos neklauso ir kai negrįžta į namus per naktį. Kur jos būna per naktį, tikrai nežino. Apie tai, kad mama L. sudavė per veidą, išgirdo tik tada, kai atvyko Vaiko teisės. Apie tai, kad mama kada nors būtų mušusi A., taip pat nieko nežino ir papasakoti negali. Taip pat jų šeima lanko (duomenys neskelbtini) socialinė, atėjusi ji paklausia, kaip gyvena, kaip sekasi ar viskas tvarkoje. Ir socialinė, ir vaiko teisės žinojo, kad L. ir A. neklauso, bėga iš namų, visi buvo informuoti, tačiau niekas nieko nedarė. Mama alkoholio nebevartoja, kartais patėvis išgeria, bet jis nieko vaikams nedaro, nebūna agresyvus. Kodėl taip negerai elgiasi L. ir A., nežino, gal joms paauglystė, joms namuose tikrai nėra blogai (b. l. 40-43);

Liudytojos R. G. parodymais, kad 2018 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliau nepasakyti negalėjo, neprisimena, gavo iškvietimą iš (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos O. K., kad yra problemų su dviem merginomis ir vieną iš jų įvardino, kad tai L. Ž.. Pati dirba (duomenys neskelbtini) vyresniąja socialine darbuotoja ir padeda, esant įvairioms situacijoms šeimose. Nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), pas J. G., kurios dukros yra L. ir A. Ž., vyko kartu su O. K. ir dar buvo pasiėmusios iš (duomenys neskelbtini) A. Ž.. Ar kol važiavo į jos namus, automobilyje su ja ką nors kalbėjo, tikrai neprisimena. Nuvykus į kiemą, jas pamačiusi L. ir A., išlipusi iš automobilio, pabėgo iš kiemo. Nuėjo pas jas, kurios buvo už ūkinio pastato, ir pakvietė jas pasikalbėti. Mergaitės buvo liūdnos. L. jai pasakė, kad girdėjo, kad jas dabar išveš ir apie tai L. kalbėjo išsigandusi. Pasakė, kad ji – ne daiktas, kad paimtų ir išvežtų. A. pasakė, kad ji nori, kad ją išvežtų iš tų namų. Būdamos trise, kalbėjo apie jų draugus, kaip jos jaučiasi. Mergaitės kalbėjo, kad jos blogai jaučiasi namuose, kad nėra bendro sutarimo ir kalbos su mama J. G., kad su patėviu nėra gero sutarimo taip pat. Būdamos trise apie smurtą jų atžvilgiu nekalbėjo. Mergaitės pačios nesisakė apie tai, o pati ir neklausė, be to, nebuvo ir laiko, nes viskas vyko greitai. Po to, nuėjo prie namo. Buvo atvykusi vaikų teisių gynėja L. M. ir patarėja E. K.. E. K. kalbantis su mergaitėmis ir klausiant jų, ar joms blogai namuose, tai L. pratrūko ir pasakė, kad mama trankosi vis ir, kad sudavė, lygtai, jai į nugarą ir ne vieną kartą. E. K. klausė, ar jai skaudėjo. L. atsakė, kad skaudėjo. E. K. kažko paskui klausė ir A., bet nebegirdėjo, nes galimai bendravo su kitais asmenimis. Tą kartą kalbėjosi ir su J. G.. Ji prisipažino, kad skriaudė mergaites, kad davė joms į kuprą, nes nebegali su jomis susitvarkyti ir jos neklauso. J. G. šeimą pažįsta labai seniai. Dirbo (duomenys neskelbtini)socialine darbuotoja, o J. su vyru L. Ž., kuris jau yra miręs, gyveno (duomenys neskelbtini), ir tą šeimą lankė, nes jau tada ši šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Tą šeimą lankė apie 2007-2013 metus, tiksliau nepamena. Atsimena, kad tada toje šeimoje buvo socialinių įgūdžių stoka, alkoholio vartojimas ir vaikų nepriežiūra. Tuo metu šioje šeimoje smurto atvejų vaikų atžvilgių nebuvo užfiksuota ir vaikai nesiskundė dėl to (b. l. 45-48);

Liudytojos I. M. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokyklos vyresniąja mokytoja ir bibliotekininke, yra A. Ž. auklėtoja. Šiais metais A. pradės lankyti 6 klasę. A. A. gali pasakyti, kad ji yra savimi pasitikinti, kovinga, arši, gruboka, bet visada linksmai nusiteikusi, linkusi draugauti bei bendrauti su klasės draugais ir ne tik. A. bendraudama dažnai keikiasi, grubiai kalba, bet į pastabas reaguoja. Kitų mokytojų didelių nusiskundimų auklėtinės elgesiu dažnai nebūna, tik vienas kitas, ir tai tik dėl jos bendravimo manieros. Pamokų vesti mokytojams netrukdo. Su A. mama nėra bendravusi. Ji nedalyvauja susirinkimuose ir mokyklos šventėse. O dėl A. elgesio nebuvo poreikio jos mamos kviestis į mokyklą, nes su A. problemų ir nebuvo. A. auklėtoja yra 1 metus ir gali pasakyti, kad per tuos metus laiko, iš A. nėra girdėjusi nusiskundimų savo mamos ar kitų šeimos narių atžvilgiu. Tik 2018 mokslo metų pabaigoje iš kitų mokyklos mokytojų išgirdo, kad A. šeimoje lankėsi policijos pareigūnai. Vėliau matė A., kuri buvo nusiminusi. Jos pasiteiravo, kas jai yra. A. atsakė, kad problemos su patėviu. Bijodama ją užgauti ir matydama, kad ji nenoriai kalba apie tai, jos daugiau nieko ir neklausė, o ji nieko ir nebesakė. Taip pat gali pasakyti, kad per tuos metus, ant A. kūno, kuris būdavo neuždengtas, jokių sužalojimų niekada nebuvo mačiusi. A. sesę L. žino, ji yra jos mokinė. Ant jos kūno sužalojimų nėra mačiusi. Ji jai nėra niekada sakiusi, kad prieš ją smurtautų šeimoje. L. yra ramesnė nei sesė, bet tikrai nėra užguita. Ji yra draugiška. Jos auklėtoja V. K. yra sakiusi, kad šiais mokslo metais L. pasikeitė į blogąją pusę, tai yra tapo atžagari, nepaklusni, atsikalbanti. Su mergaitėmis – A. ir L., kalbėjosi vasarą (duomenys neskelbtini). Klausė jų, kodėl jos yra paimtos iš šeimos. Mergaitės atsakė, kad dėl to, kad yra mušamos. Jos neįvardino kas jas mušė, pati ir neklausė. Apie panaudotą smurtą jų atžvilgiu, nieko negirdėjo (b. l. 50-53);

Liudytojos V. K. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja ir yra L. Ž. klasės auklėtoja. Kai L. buvo mažesnė, tai ji buvo atviresnė, draugiškesnė, kai perėjo į vyresnes klases, tai tapo agresyvi, grubi, atsikalbinėjanti. Būdavo, kad praleidinėja pamokas, tai skambindavo L. mamai J. G., kuri sakydavo, kad L. jos neklauso ir negali jos pažadinti, bei numesdavo ragelį. L. dėl fizinio smurto jai nesiskundė nei karto (b. l. 56-58);

2018 m. birželio 14 d. nutarimu L. D. leista dalyvauti procese, kaip nepilnametės nukentėjusiosios L. Ž. atstovei pagal įstatymą (b. l. 65-67);

2018 m. birželio 14 d. nutarimu L. D. leista dalyvauti procese, kaip mažametės nukentėjusiosios A. Ž. atstovei pagal įstatymą. (b .l. 76-78);

2018 m. birželio 21 d. nutarimais advokatui Anatolij Šichovcov leista dalyvauti procese kaip nukentėjusiųjų L. Ž. ir A. Ž. įgaliotam atstovui (b. l. 91-93, 94-96);

2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimu G. G. leista dalyvauti procese, kaip mažamečio nukentėjusiojo M. G. atstovui pagal įstatymą (b. l. 132-134);

2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu advokatui Anatolij Šichovcov leista dalyvauti procese kaip nukentėjusiojo M. G. įgaliotam atstovui (b. l. 139-141);

Nukentėjusiosios L. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad gimusi (duomenys neskelbtini), jai (duomenys neskelbtini). Kalbės apie mamą J. G.. Buvo rytas, nenuėjo į mokyklą, buvo nuėjusi į lauką, mama pamatė, kad nėjo į mokyklą ir trenkė į veidą. Kiti kartai būdavo, kai ką nors nepadarydavo, trenkdavo į nugarą iš kumščio. Kai paskutinį kartą trenkė į veidą, buvo birželio mėn., pirmadienis, apie pusę 8 val., trenkė į veidą su delnu (rodo ant savęs), į dešinį. Skaudėjo žandą, 3 balai buvo skausmas. Buvo raudona toje vietoje, vieną dieną išsilaikė. Niekas nematė, buvo pas juos lauke prie konteinerio, (duomenys neskelbtini). Be to, dar du kartus jai yra trenkę. Pirmas kartas buvo šių metų vasario mėn. Kažko nepadarė su sese ir broliu, su A. Ž. ir V., ir trenkė jai su kumščiu į nugarą du kartus. „Biški“ paskaudėjo ir viskas, 3 balai skausmas buvo, nebuvo žymių. Viskas vyko kambaryje, ten pat. Nematė, ar dar ką mama mušė. Tą pačią dieną, vasario mėn., vakare indų neišplovė, sakė neisianti plauti indų, susinervino ir trenkė vėl iš kumščio į nugarą, nelabai skaudėjo 2 balai. Viena buvo namuose, daugiau negalėjo trenkti niekam. Pirmą kartą buvo gal 16 val., o antras 18-19 val. Paskutinio įvykio niekas nematė, viena buvo lauke. Jos sesę V. G. patėvis yra mušęs, mama nėra. Mama daugiau yra smurtavusi prieš A.. Jai irgi trenkė į veidą iš delno. Nematė, A. sakė. Birželis buvo, pirmadienis, tą pačią dieną gavo į veidą, kaip ir ji. Žymių nebuvo matyti ant jos veido. Girdėjo kaip A. su mama rėkavo, kai buvo kambaryje (b. l. 109-110);

Nukentėjusiosios A. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad gimusi 2006 m. kovo 29 d., jai 12 m. Kalbės apie mamą J. G.. Pakviesta yra čia, nes mama ją mušė, užtrenkė į veidą. Jeigu patėvis grįžta išgėręs, su L. jos visada išeina į miestelį arba kur kitur, nes jis kabinėjasi. Jai sesė dar irgi kartais užtrenkia, V. Ž.. Patėvis arba varo iš kambario, arba pradeda grasinti, kad atims priedėlį ir televizoriaus nematys. Mama su delnu trenkė į veidą (rodo su ranka), į dešinę pusę. Skaudėjo, 5 balai buvo skausmas. Skausmas truko apie 10 min., nebuvo žymių. Buvo kambaryje, (duomenys neskelbtini). Niekas nematė. Namie buvo V., ji matė, bet nieko nesakė. Kažkada dar sunervino mamą ir trenkė jai su kumščiu į nugarą. Seniau čia buvo, jai 11 metų buvo. Žiūrėjo „X faktorių“, V. kambaryje. Su kumščiu trenkė į nugaros viršų, vieną kartą, „biški“ paskaudėjo, 5 balai skausmas buvo. Viskas vyko pas ją kambaryje. V. buvo savo kambaryje. Daugiau nebebuvo kartų, kai ją mušė. Mama dar yra mušusi brolį M. G., jam 1 metai ir 8 mėn., mama trenkė iš delno per šlaunį, nes lindo prie verdančio virdulio. Verkė M., buvo raudona, matėsi delno pirštai. Prieš mėnesį gal čia buvo, balandžio mėnesį, buvo antradienis, vidurdienis, vyko mamos kambaryje (b. l. 111-112);

Mažametės liudytojos V. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad gimusi 2008 (duomenys neskelbtini), jai (duomenys neskelbtini). Šiandien kalbės apie mamą J. G., sutinka atsakyti į kai kuriuos klausimus, sakys tiesą. Atvyko čia papasakoti, kas vyksta namuose. Turi brolius – O., V., K.į, N. ir M., seseris – L., A., V., V., M. ir K.. Su mama ir tėčiu sutaria gerai. Kai padaro ką nors negerai, mama pasako, kad negalima, tėtis taip pat pasako. Sesės L. ir A. eidavo į miestelį naktim, o grįždavo anksti ryte. Mama paklausdavo, kur buvo, o jos nesakydavo. Nėra mačiusi, kad mama būtų sudavusi joms. L. ir A. su jais negyvena, nes jos buvo primelavusios, kad mama jas muša. Jos valkataudavo naktimis. Kai buvo atvykę VTAS, buvo namuose. Jos paklausė, ar muša, pasakė, kad nemuša. A. sakė, kad jai geriau, kai išvažiuoja iš namų, o L. pradėjo verkti, nes nenorėjo išvažiuoti į vaikų namus. Su L. ir A. sutaria gerai. Nežino, kodėl jos apkaltino mamą. Tada matė, kaip nuėjo į lauką ir išėjo, o ryte pasakė mamai. Nematė, kaip sesės ryte grįžo. Negirdėjo pokalbio su mama ir sesėmis. Su broliu V. sutaria gerai. Kai V. neklauso, mama ir tėtis nieko nesako, bet kartais pasako ir viskas. V. patėvis, kuris yra jos tėtis, nieko nesako jam ir toliau būna kambaryje, mama sako, kad nieko nedarytų. Smurtas tai, kad gali suduoti į veidą, į nugarą, į koją su ranka. Žino, kas yra smurtas, nes auklėtoja pajungdavo apie smurtą pažiūrėti, apie patyčias. Jai mama ir tėtis, jei neklauso, kartais nebeišleidžia į dienos centrą arba neleidžia eiti pas draugus. Tėtis sako, kad taip negalima daryti. Sesė A. jai yra iš nosies paleidusi kraują, kartais V., kai supyksta, apsistumdo. Turi brolį M., jam yra 2 metai. Mamai gerai sekasi rūpintis M.. O., ji ir V. prižiūri M.. Jis nieko nesupranta, jei blogai pasielgia. Mama jam pasako, kad negalima, ir tada M. nueina apsikabinti mamą. Nematė, kad mama M. būtų mušusi. Kai buvo atvažiavusios vaiko teisės, dar buvo O., ji yra seniūnijos darbuotoja, negirdėjo, kad mama sakė, kad duoda visiems į veidą. Nėra buvę, kad duotų kam į veidą. Kartais mama pašaukia, jei kažką sudaužo kas, pasako ką padarei ir viskas. Kai L. su A. grįždavo paryčiais, mama nežino kaip reaguodavo. Mama pasakė, kad reikės į apklausą. Pasakojo, kad klausinės apie ją, kad reikės pasakoti, ar muša ir ką muša. Visi namuose tvarkosi, kai jie nenorime tvarkytis, mama nežino kaip reaguoja, tėtis darbe būna, grįžta tik 19 val. (b. l. 124-125);

Mažamečio V. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad gimė (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini). Šiandien kalbės apie jo mamą J. G., sutinka atsakyti į kai kuriuos klausimus, sakys tiesą. Dabar gyvena su patėviu G. G., su mama, su broliu M. ir sesėmis V. ir M.. Sesės L. ir A. yra išvažiavusios į globos namus, nes jos negrįždavo namo, gerdavo. Mama vieną kartą buvo policiją iškvietusi, nes L. parėjo namo girta, čia gal prieš metus buvo. Mama ant L. ir A. rėkdavo dažnai, kai neklausydavo. Kažkada, kai L. parėjo girta, mama trenkė per rankas su delnu, gal prieš pusę metų. Kokius du kartus gal trenkė, L. iš pradžių verkė, paskui nuėjo į kambarį ir pradėjo juoktis. Mano, kad L. neturėjo skaudėti. Daugiau mama nėra naudojusi fizinių bausmių. Mama su M. sutaria gerai. Kai jis neklauso, nežino, ką mama daro. Su patėviu sutaria gerai, važiuodavo su dviračiais žvejoti, daugiau nieko. Jei kažką netinkamai padaro, patėvis mamai eina pasakyti, kad neklauso, daugiau nieko nedaro. Nėra patėvis naudojęs fizinių bausmių prieš jį. Patėvis su mama sakė apie apklausą, sakė, kad kalbės apie mamą, apie L. ir A.. Nesakė ką reikės pasakoti (šypsosi). Yra atvažiavę pas juos VTAS, yra kalbėjęs su jais, klausė, ar nori važiuoti į globos namus, apie fizines bausmes nekalbėjo. Kai kalbėjo su vaiko teisėmis, nesakė, kad jam mama trenkė per veidą. Jo mama nemuša, yra mušusi senai, kai jam 5 metai buvo, per užpakalį. Neatsimena kiek kartų su ranka mušė, skaudėjo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), lauke, nes užkūrė traktorių. Dabar sutaria gerai su mama. A. skambina mamai ir sako, kad nori į namus. A. pateko į globos namus, nes ji pati norėjo. Norėjo išeiti, nes nebeidavo į mokyklą, mama sakydavo eiti į mokyklą, jos nueidavo į miestelį ir valkataudavo. Mama su V. sutaria gerai. Kai V. neklauso, mama neleidžia jos į dienos centrą, į ekskursijas. Jo mama nedrausmina, A. nežino kaip drausmina, M. irgi nežino kaip drausmina. Šiandien bėgo ir nenorėjo važiuoti į apklausą, nes galvą skaudėjo. Dabar jaučiasi geriau, nes vaistų davė (b. l. 126-127);

Įtariamosios J. G. parodymais, kad pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, veikas, kuriomis įtariama, pripažįsta visiškai. Prie pirminės apklausos nori pridurti tik tiek, kad ji tikrai nepamena dienų kada, tai yra L. Ž., A. Ž. ir M. G. buvo sutrenkusi, bet tikrai taip buvo. Pripažįsta, kad M. sudavė ranka per šlaunį, jis verkė. Taip pat pripažįsta, kad suduodavo ir minėtoms abiems dukroms, todėl, kad jos neklausydamos jos, tai yra nieko nedirbdamos namuose, bėgdamos iš namų ją išvesdavo iš kantrybės. Savo sudavimais tiek per nugarą, tiek per skruostus galėjo joms sukelti fizinį skausmą. Pripažįsta, kad kartais auklėja vaikus netinkamai ir ne taip, kaip reikėtų, todėl dėl to, kad naudoja fizinį smurtą prieš savo vaikus ji visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir pažada ateityje taip nebesielgti (b. l. 180-183, 192-194).

Kaltinamosios J. G. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 ir 3 dalis, nes ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo nepilnametei dukrai L. Ž. ir savo mažamečiams vaikams, A. Ž. bei M. G..

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės: BK 140 straipsnio 2 dalyje – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, o BK 140 straipsnio 3 dalyje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajai pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 206-209), kuriame nurodyta, jog įtariamoji J. G. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko ir prašė teismo skirti švelnesnę bausmę.

Prokurorė J. G. už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2017 metais A. Ž.) siūlė skirti 60 MGL dydžio baudą; už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2018 metais vasario mėnesį L. Ž.) – skirti 9 devynis mėnesius laisvės apribojimo; už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2018 m. balandžio mėnesį mažamečiui M. G.) – skirti 80 MGL dydžio baudą; už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2018 metais birželio mėnesį mažametei A. Ž.) – skirti 60 MGL dydžio baudą; už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2018-06-01 L. Ž.) skirti 1 metus laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 180 MGL dydžio baudą ir 1 metus 3 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. G. galutines bausmes 120 MGL (6000 eurų) dydžio baudą ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamoji J. G. neteista (b. l. 148), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 149-157), psichiatro ir priklausomybės įskaitose neįrašyta (b. l. 160), gyvenamosios vietos seniūnija dėl J. G. nusiskundimų nėra gavusi (b. l. 163), šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (b. l. 173). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) J. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmes – už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2017 metais A. Ž.) – 60 MGL dydžio baudą; už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2018 metais vasario mėnesį L. Ž.) – 9 devynis mėnesius laisvės apribojimo; už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2018 m. balandžio mėnesį mažamečiui M. G.) – 80 MGL dydžio baudą; už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2018 metais birželio mėnesį mažametei A. Ž.) – 60 MGL dydžio baudą; už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2018-06-01 L. Ž.) – 1 metus laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 180 MGL dydžio baudą ir 1 metus 3 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. (BK 47, 48 straipsnio 1-2 dalys, 6 dalies 1 punktas).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

J. G. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinės plokštelės (2 vnt.) su apklausų įrašais paliktinos prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,nuspredžia :

J. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir ją nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2017 metais A. Ž.) – 60 MGL dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2018 metais vasario mėnesį L. Ž.) – 9 devynių mėnesių laisvės apribojimu;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2018 m. balandžio mėnesį mažamečiui M. G.) – 80 MGL dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2018 metais birželio mėnesį mažametei A. Ž.) – 60 MGL dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2018-06-01 L. Ž.) – 1 metų laisvės apribojimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 4 dalį, 65 straipsnio 2 dalį, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 180 MGL (9000 eurų) dydžio baudą ir 1 metus 3 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. skirti galutines subendrintas bausmes – 120 MGL (6000 eurų) dydžio baudą ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktines plokšteles (2 vnt.) su apklausų įrašais palikti prie bylos.

Kaltinamoji, nesutikdama su baudos ir/ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Razumienė