Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė susipažino su antstolės S. K. prašymu dėl baudos pakeitimo skolininkui S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A2.2.-592-503/2012 S. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje, paskirta 300,00 Lt (86,89 Eur) bauda. Pažeidėjas teismo nustatytu terminu baudos nesumokėjo, todėl nutarimo vykdymas buvo perduotas antstoliui.

Nutarimas neįvykdytas, tai patvirtina antstolės S. K. 2021-01-25 išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-21-56-1732, kuriame nurodoma, jog patikrinus sprendimo įvykdymo galimybes nustatyta, jog skolininkas skolos nemoka, niekur nedirba, areštuotino turto nėra, kredito įstaigose sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų jose nėra.

Antstolė prašo skolininko nesumokėtą baudą keisti į viešuosius darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 314 straipsnio 4 dalimi.

Antstolės prašymas, netenkintinas, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje nutrauktinas.

Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nuo 2017 m. sausio 1 d. neteko galios, įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, tačiau pagal 2015 m. birželio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika nėra perkvalifikuojama, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 4 dalis (redakcija nuo 2011-07-01) nustatė, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, pažeidėjui sutikus, bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už 20 litų baudos.

Tačiau Vyriausiasis administracinis teismas 2003-01-22 konsultacijoje 26.1-K “Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino” pasisakė, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Sprendžiant priverstinio baudos išieškojimo senaties klausimą iki 2015 m. liepos 1 d. teismų praktikoje buvo vadovaujamasi analogija su Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Konsultacijoje buvo nurodoma, kad analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusi ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija inter alia numatė, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.

Tačiau, vadovaujantis 2013 11 19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601, kuriuo buvo patvirtinta nauja LR ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojimo (2015 07 01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, tai yra kuomet konkretus nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas dar nebuvo nustatytas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę S. P. paskirtos nuobaudos priverstiniam vykdymui taikytina ne penkerių, o dvejų metų senatis.

VSDFV duomenimis, S. P. po baudos paskyrimo nuo 2012-09-11 iki 2014-02-18 vertėsi individualia veikla, duomenų apie jo pajamas šiuo laikotarpiu nėra, vėliau sekė penkerių metų visiško nedarbo laikotarpis, kuriuo jis jokių pašalpų, pensijų, kompensacijų negavo. Pažymėtina, kad šiuo laikotarpiu jis atlikinėjo 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kai įsidarbinti objektyviai galimybės ir neturėjo. Iš kitų šaltinių baudos išieškoti antstoliui nepavyko, nes jokių piniginių lėšų ir jokio likvidaus turto jis neturi. Tokiu būdu, teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo penkerių metų laikotarpiu skolininkas turėdamas objektyvių galimybių sumokėti baudą, po baudos paskyrimo vengė ją sumokėti ir nuobaudos vykdymo senatis buvo sustojusi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad dvejų metų vykdymo senaties terminas jau yra suėjęs bei nutarimas jau negali būti vykdomas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 309 straipsniu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje A2.2.-592-503/2012, kuriuo S. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, paskirta 300,00 Lt (86,89 Eur) bauda, vykdymą, suėjus baudos priverstinio vykdymo senaties terminui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per šį apylinkės teismą.