Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-02-09 · Civilinė byla Nr. 2-102/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-09
Bylos Nr.
2-102/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės „Alita“, uždarosios akcinės bendrovės „Parama“
Kategorijos
  • 126.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2- 102/2006Procesinio sprendimo kategorija 126.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „Alita“ atskirąjį skundą ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria taikytas supaprastintas bankroto procesas, civilinėje byloje Nr. B2-663-510/2005, viešosios įstaigos „Alitos“ krepšinio klubas bankroto byloje.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Bankrutuojančios VšĮ „Alitos“ krepšinio klubas administratorius kreipėsi į teismą prašydamas taikyti supaprastintą bankroto procesą VšĮ „Alitos“ krepšinio klubas. Administratorius nurodė, kad atsakovas bankroto bylos iškėlimo dieną turto ir piniginių lėšų neturėjo, todėl nebuvo surašytas turto perdavimo priėmimo aktas. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centras Kauno filialas 2005 m. gegužės 10 d. pažyma ir VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2005 m. gegužės 12 d. pažyma. Kadangi VšĮ „Alitos“ krepšinio klubas turto neturi, debitorinių įsiskolinimų pagal buhalterinės apskaitos duomenis nėra, kasoje ir banko sąskaitoje piniginių lėšų nėra, todėl pagal Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalį (toliau tekste – ĮBĮ) taikytina supaprastinta bankroto procedūra.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarė bankrutuojančiai VšĮ „Alitos“ krepšinio klubas taikyti supaprastintą bankroto procesą ir nustatė supaprastinto bankroto proceso nagrinėjimo trukmę – vienerius metus. Teismas nutartyje nurodė, kad iš VĮ Registrų centras Kauno filialas 2005 m. gegužės 10 d. pažymos ir VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2005 m. gegužės 12 d. pažymos matyti, kad VšĮ „Alitos“ krepšinio klubas neturi jokio nekilnojamojo turto ir neturi registruotų transporto priemonių. Administratoriaus duomenimis bankroto bylos iškėlimo dieną VĮ „Alitos“ krepšinio klubas jokio turto ir piniginių lėšų neturėjo, todėl nebuvo pasirašytas turto perdavimo – priėmimo aktas. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai susirinkime patvirtino 10 350 Lt administratoriaus atlyginimą ir 9 000 Lt administravimo išlaidas. Remdamasis šiais duomenimis teismas padarė išvadą, kad VšĮ „Alitos“ krepšinio klubas neturi turto patvirtintos administravimo išlaidoms apmokėti, todėl taikytinas supaprastintas bankroto procesas (ĮBĮ 13¹ str. 1 d.).

Šalies argumentai

Tretysis asmuo AB „Alita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti administratoriaus prašymą dėl supaprastintos bankroto procedūros taikymo. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

Teismas suklydo teigdamas, kad atsakovas neturi turto. Kauno apygardos teisme nagrinėjamas 276 558 Lt dydžio turtinis reikalavimas skolininkui VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjui ir šią aplinkybę žinojo ir teismas, ir administratorius. Be to atsakovui skolingi ir kiti asmenys: VšĮ Dzūkijos V. Garasto krepšinio centras skolingas 100 000 Lt, AB „Montuotojas“ skolingas 10 000 Lt, UAB „Dusmanėliai“ skolingas 10 000 Lt. Tokiu būdu bendra reikalavimų suma yra 396 588 Lt. Reikalavimo teisė taip pat yra turtas, todėl negalima teigti, jog atsakovas neturi turto vykdyti normalią bankroto procedūrą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalį, nes teismas įvertino tik atsakovo kilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pinigines lėšas kasoje, tačiau pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalį teismas turėjo įvertinti visą turimą atsakovo turtą, įskaitant ir reikalavimo teisę. Teismas išnagrinėjo administratoriaus prašymą nepranešęs atsakovo kreditoriams, tuo pažeidė CPK 133 straipsnio 3 dalį, teisę būti išklausytam bei teisę į tinkamą procesą. Teismas negalėjo priimti nutarties dėl supaprastinto proceso, kol nepatvirtinti kreditoriniai reikalavimai, bei kol nebaigtos nagrinėti bylos pagal atsakovo reikalavimus. Pritaikius supaprastintą bankroto procesą turi būti taikoma bankroto procedūra – likvidavimas. Tačiau likvidavimo procedūra turi vykti logiška seka, t.y. gali būti pradėta tik po to, kai yra patvirtinti visi kreditoriniai reikalavimai ir baigtos nagrinėti civilinės bylos, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, tuomet suvedus balansą gali būti sprendžiama dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo procedūros pradžios. Šią tvarką patvirtina ir ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies norma. Be to M. Brazio kreditorinis reikalavimas turėjo būti sprendžiamas 2005 m. gruodžio 20 d., jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Todėl teismas pažeidė šią tvarką ir negalėjo taikyti supaprastinto bankroto proceso.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo UAB Parama“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti administratoriaus prašymą dėl supaprastintos bankroto procedūros taikymo. Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir tretysis asmuo AB „Alita“.

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ „Alitos“ krepšinio klubas atsiliepime į AB „Alita“ atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad skundas nepagrįstas dėl šių motyvų:

Apeliantas neteisingai nurodo, kad atsakovas turi reikalavimo teisę į VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, nes civilinėje byloje Nr. 2-436-324/2005 Kauno apygardos teismas 2005 m. spalio 4 d. įsiteisėjusia nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp atsakovo ir VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, pagal kurią šalys jokių reikalavimų viena kitai nebeturi. Apelianto nurodomi kiti reikalavimai skolininkams Dzūkijos V. Garasto krepšinio centras, AB „Montuotojas“, UAB „Dusmanėliai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Administratorius neturi jokių dokumentų pagrindžiančių reikalavimo teisę į apelianto nurodomus skolininkus. Atsakovo 2005 m. liepos 7 d. balanse nėra nurodyta jokių turtinių reikalavimų 396 588 Lt sumai, todėl apelianto teiginiai, kad atsakovas turi reikalavimo teisę į skolininkus yra nepagrįsti.Pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 5 punktą galima tvirtinti kreditorinius reikalavimus ir vykstant supaprastinto bankroto procedūrai, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, neva negalima supaprastinta bankroto procedūra iki bus išspręstas kreditorinių reikalavimų klausimas. Šiuo metu atsakovas dalyvauja tik viename procese dėl M. Brazio reikalavimų atsakovui. Šios bylos baigtis nekeis aplinkybių lemiančių supaprastintos bankroto procedūros galimumą ar negalimumą. Be to, M. Brazio reikalavimai galės būti patvirtinti ir supaprastinto bankroto proceso metu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantai nurodo, kad atsakovas turi 276 588 Lt reikalavimo teisę į VšĮ „Žalgirio“ krepšinio klubas. Iš Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-436-324/2005 (II T., b.l. 11-12) matyti, kad teismas patvirtino taikos sutartį, kuria VšĮ „Alitos“ krepšinio klubas atsisakė visų 276 588 Lt reikalavimų VšĮ „Žalgirio“ krepšinio klubui ir civilinę bylą nutraukė. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatyta, kad atsakovas VšĮ „Alitos“ krepšinio klubas neturi 276 588 Lt reikalavimo teisės į VšĮ „Žalgirio“ krepšinio klubas, todėl apeliantų argumentai dėl šios reikalavimo teisės buvimo yra nepagrįsti (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

Apeliantai nurodo, kad VšĮ „Alitos“krepšinio klubui skolingi: VšĮ Dzūkijos V. Garasto krepšinio centras - 100 000 Lt, AB „Montuotojas“ - 10 000 Lt, UAB „Dusmanėliai“ – 10 000 Lt. Šiuos savo teiginius apeliantai įrodinėja tuo, jog minėti debitoriai ir jų įsiskolinimai yra nurodyti administratoriaus veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 7 d. iki 2005 m. rugsėjo 20 d. Tačiau iš minėtos ataskaitos (I T., b.l. 10-12) matyti, kad administratorius nurodė: „(...) šios skolos bus išieškomos teismine tvarka, žinoma jeigu bus įrodantys dokumentai“. T.y. administratorius neteigė, jog tokios skolos neabejotinai egzistuoja, administratorius debitorinių skolų buvimą siejo su skolas pagrindžiančių dokumentų buvimu arba nebuvimo. Iš dokumentų perdavimo – priėmimo akto (II T., b.l. 13-14), sutarčių perdavimo – priėmimo akto (II T., b.l. 15-16) matyti, kad administratoriui nebuvo perduoti dokumentai patvirtinantys minėtus įsipareigojimus, t.y. skolas pagrindžiančių dokumentų administratorius neperėmė. Taigi, nesant objektyvių duomenų galinčių patvirtinti reikalavimo teises į minėtus apeliantų debitorius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad minėtų debitorinių įsiskolinimų nėra.

Taigi, esat įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria VšĮ „Alitos“ krepšinio klubas atsisakė 276 588 Lt reikalavimų į VšĮ „Žalgirio“ krepšinio klubas ir nesant objektyvių duomenų galinčių patvirtinti reikalavimo teises į VšĮ Dzūkijos V. Garasto krepšinio centras, AB „Montuotojas“ ir UAB „Dusmanėliai“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai manė, jog VšĮ „Alitos“ krepšinio klubas neturi reikalavimo teisių. O apeliantų argumentai dėl debitorinių įsiskolinimų buvimo bei dėl netinkamo ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalį aiškinimo ir taikymo, yra nepagrįsti.

Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 133 straipsnio 3 dalies normą įpareigojančią teismą informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie rašytinio proceso tvarka procesinių dokumentų priėmimo laiką ir vietą. Įmonių bankroto procedūrą reglamentuoja CPK tiek, kiek ji nėra reglamentuota ĮBĮ (CPK 1 str.). Pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo apie priimtą nutartį informuoti įmonę, kreditorius ir kitas institucijas arba šią pareigą įvykdyti paveda administratoriui (ĮBĮ 13¹ str. 3 d.). Taigi, įstatymas nustato teismui pareigą informuoti kreditorius jau po nutarties taikyti supaprastintą bankroto procedūrą priėmimo ir dėl šios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas (ĮBĮ 13¹ str. 9 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, informuodamas kreditorius apie priimtą nutartį po jos priėmimo, įstatymo nuostatų nepažeidė.

Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas negali taikyti supaprastinto bankroto proceso pasekmės – likvidavimo procedūros kol nėra išspręsti visi ginčai dėl kreditorinių reikalavimų ir nepatvirtinti visi kreditoriniai reikalavimai (ĮBĮ 30 str. 2 d.). Įstatymas nustato supaprastintą bankroto procesą tuomet, kai nustatoma, jog įmonė neturi turto arba jo nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 13¹ str. 1 d.). Taigi, esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą – lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas. Supaprastintos procedūros tikslas ir yra tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų ir taip siekiant sumažinti bet kokias galimas bankroto proceso išlaidas. Be to, administravimo išlaidos apmokamos iki tenkinant kreditorių reikalavimus iš visų rūšių lėšų, įskaitant ir gautą pardavus įkeistą turtą (ĮBĮ 36 str.). Nesant lėšų apmokėti net administravimo išlaidų, tikslus visų finansinių reikalavimų dydis, priimant nutartį taikyti supaprastintą bankroto procesą, neturi teisinės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nedraudžia tikslinti ir tvirtinti finansinius reikalavimus ir supaprastinto bankroto proceso metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ĮBĮ 13¹ straipsnio 5 dalimi, jeigu pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus turtą ir reikalavimų teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir priima nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Konstantinas GurinasKazys KailiūnasVigintas Višinskis