Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-19 · Administracinė byla Nr. A-261-448-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-19
Bylos Nr.
A-261-448-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
J. R.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kauno
Administracinė byla Nr. A-261-448/2010Procesinio sprendimo kategorija 24; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjui J. R. (J. R.), vertėjai Galinai Lavrinovič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (pareiškėjas – J. R.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – atsakovas, apeliantas, Kauno VGTPT) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 2008/28-(25-54)-36, kuriuo buvo panaikintas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr.TP-2-(2.2)-08-N-1795-2082, paliekant galioti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-08-N-1795-2082 nepakeistą (b.l. 5-9).

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad Kauno VGTPT buvo gautas pareiškėjo J. R. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš advokatės G. M., tačiau Kauno VGTPT 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr.TP-2(2.2)-08-N-1795-2082 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, nes pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto naujoje redakcijoje, numatyta, kad tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Kauno VGTPT priimdama 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. TP-2(2.2)-08-N-1795-2082 nustatė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama 11 bylų. Atsižvelgiant į tai, Kauno VGTP, vadovaudamasi jai įstatymo suteikta teise (VGTPĮ 11 str. 7 d. 4 p.), pagrįstai sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1795-2082 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš advokatės G. M..

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. R. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praleido terminą skųsti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr.2008/28-(25-54)-36, kuriuo buvo panaikintas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr.TP-2-(2.2)-08-N-1795-2082. Kauno VGTPT 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr.TP-2-(2.2)-08-N-1795-2082 neteisėtas. Ši tarnyba neturėjo pagrindo spręsti, kad jam teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau nei trijose bylose, bei vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nauja (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492) 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcija. Antrinė teisinė pagalba kituose bylose buvo teikiama pagal ankstesnius prašymus iki naujos minėto straipsnio redakcijos įsigaliojimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vilkino spręsti prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes pagalba buvo teikiama po ilgų bylinėjimosi procesų, arba tarnybų sprendimais suteikta pagalba buvo neefektyvi. Atsakovo sprendimas, atsisakyti teikti teisinę pagalbą, pažeidė jo Konstitucines teises, konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, prieštaravo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas iš esmės byloje kilo dėl atsakovo teisės atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl bylų, kuriuose pareiškėjui teikiama antrinė teisinė pagalba, skaičiaus.

Teismas nustatė, kad atsakovas 2008 m. lapkričio 28 d. gavo Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 2008/28-(25-54)-36, (b.l. 9-13). Skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl šio sprendimo panaikinimo atsakovas pateikė 2008 m. gruodžio 15 d. (b.l.5-9). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepraleido dvidešimties dienų termino kreiptis į teismą nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos (ABTĮ 32 str. 1d.).

Teismas nustatė, kad Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nauja (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492, toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcija, 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-08-N-1795-2082 atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 16 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš advokatės G. M., nes, antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama daugiau kaip trijose bylose (b.l. 16-18).

Teismas pažymėjo, kad naujoji VGTPĮ (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492) 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcija įsigaliojo 2008 m. balandžio 30 d. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Anksčiau galiojusioje VGTPĮ 11 straipsnio redakcijoje antrinės teisinės pagalbos teikimas asmenims pagal bylų skaičių buvo neribojamas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr.TP-2-(2.2)-08-N-1795-2082 nurodyti argumentai, kad pareiškėjui teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau nei trijose bylose, nurodyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimai, taip pat byloje esantys pareiškėjo prašymai ir garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimai patvirtina, kad pareiškėjo prašymai ir dauguma sprendimų, kuriuos vertino atsakovas, buvo teikiami bylose iki naujos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcijos įsigaliojimo (b.l. 63-98, Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos b.l.14-36). Atsakovo sprendimai, t. y.: 2008 m. liepos 30 d. Nr. TP-2-(2.2)-08-T-620-1627; 2008 m. liepos 30 d. Nr.TP-2-(2.2)-08-T-872-1628; 2008 m. liepos 30 d. Nr. TP-2-(2.2)-08-T-154-P-1638, kuriais buvo suteikta pareiškėjui antrinė teisinė pagalba pagal jo prašymus pateiktus iki naujos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcijos įsigaliojimo, priimti po šios redakcijos įsigaliojimo (b.l. 22-49). Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi iki naujos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcijos įsigaliojimo. Pareiškėjas kreipimosi metu įgijo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į bylų skaičių pagal kreipimosi metu galiojusio VGTPĮ nuostatas, kurios šios teisės neribojo. Teismas padarė išvadą, kad nors minėti atsakovo sprendimai, t. y.: 2008 m. liepos 30 d. Nr. TP-2-(2.2)-08-T-620-1627; 2008 m. liepos 30 d. Nr.TP-2-(2.2)-08-T-872-1628; 2008 m. liepos 30 d. Nr. TP-2-(2.2)-08-T-154-P-1638, priimti po naujos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcijos įsigaliojimo, tačiau teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė pareiškėjo prašymų pateikimo metu galiojant senosioms VGTPĮ normoms, neribojusioms antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal bylų skaičių.

Teismų praktikoje laikomasi principo lex retro non agit. Šis principas reiškia, kad įstatymas atgal negalioja. Įstatymo ar kito akto galia paprastai nukreipta į ateitį. Įstatymuose įtvirtintos teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atsirado galiojant norminiam aktui. Teismas konstatavo, kad šio skundo atveju, negalima reikalauti iš pareiškėjo laikytis tokių teisės normų, kurios negaliojo jam kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo bei suteikė pareiškėjui teisę gauti antrinę teisinę pagalba neatsižvelgiant į bylų skaičių, kuriose pareiškėjui jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad atsakovas 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-08-N-1795-2082 nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalba, neturėdama faktinio ir teisinio pagrindo motyvuoti atsisakymą tuo, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau nei trijose bylose.

III.

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1. Įstatymo leidėjas, priimdamas naują VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakciją, turėjo omenyje, kad antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama daugiau kaip trijose bylose sprendimo priėmimo momentu.

Tarnyba, priimdama sprendimą, turi atsižvelgti į įstatymo leidėjo numatytą apribojimą, kad antrinė teisinė pagalba gali būti neteikiama, jei pareiškėjui ji teikiama daugiau kaip trijose bylose. Kauno VGTPT pareiškėjo pateiktą prašymą po naujos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcijos įsigaliojimo turi vertinti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus ir įvertinti tai, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra procesas, o ne vienkartinis veiksmas. Esant įstatyme numatytai nuostatai, kad jei antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, nepriklausomai nuo kada buvo pradėta teikti pagalba, Tarnyba turi teisę atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos atsisakymas suteikti antrinę teisinę pagalbą šiuo pagrindu siejamas su pareiškėjui jau teikiama antrine teisine pagalba, kuri nėra statinis reiškinys, tai procesas.

2. Nors pareiškėjo prašymai, pagal kuriuos jam yra suteikta antrinė teisinė pagalba 11 skirtingų bylų, pateikti iki naujos VGTPĮ redakcijos įsigaliojimo, tačiau antrinė teisinė pagalba pagal šiuos prašymus pareiškėjui vis dar yra teikiama ir įsigaliojus naujai VGTPĮ redakcijai ir naujo prašymo (šiuo atveju reg. Nr.TP-1-(2.1)-1795) pateikimo momentu.

3. Prašymo, reg. Nr. TP-1-(2.1)-1795 pateikimo momentu, t. y. 2008 m. rugsėjo 16 d., nauja VGTPĮ redakcija jau buvo įsigaliojusi ir Kauno VGTPT, spręsdama klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, vadovavosi jai įstatymo suteikta teise atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą kaip pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose (VGTPĮ 11 str. 7 d. 4 p.).

4. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinė teisinės pagalbos instituto paskirtis - suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą antrinę teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriem tokia pagalba būtiniausia. Atsižvelgiant į tai, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Vienas iš tokių apribojimų ir yra VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas.

5. Atsakovas, atsisakydamas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ginčijamu sprendimu, nesiekė riboti pareiškėjo teisių, o siekė užtikrinti visų asmenų pretenduojančių į antrinę teisinę pagalbą, lygias teises į kvalifikuotą, efektyvią ir ekonomišką antrinę teisinę pagalbą. Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą skaičius yra ribotas, kaip ir jų galimybė suteikti savalaikę kvalifikuotą teisinę pagalbą. Kadangi eilei asmenų antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, nukenčia kiti asmenys, kurie antrine teisine pagalba naudojasi tik vienoje byloje.

6. Valstybės garantuojama teisinė pagalba turi būti teikiama vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje konstatavo, kad antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama taupiai ir racionaliai naudojant valstybės biudžeto lėšas tokiu būdu užtikrinant galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems ši pagalba iš tikro būtina (administracinė byla Nr. A17 -714/2007).

7. Pareiškėjų piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba neretai gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, užkertančių kelią gauti teisinę pagalbą tiems asmenims, kurių teisės ir teisėti interesai iš tikrųjų buvo neleistinai pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje konstatavo, „kad padėtis, kai pareiškėjas siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nutraukimo, prašydamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju pareiškėjas jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar saugomų interesų pradinio tikslo. Minėtos elgsenos pasirinkimas kelia abejonių dėl pareiškėjo siekio, sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą“.

8. Teismuose ir ginčų komisijose nagrinėjama dešimtys bylų, kuriose yra keliamas analogiškas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o šių bylų nagrinėjimo metu pareiškėjas teikia ir vėl analogiškus prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėjas, teikdamas tiek prašymų, kuriuose nurodomas analogiškas reikalavimas ir jo pagrindas, piktnaudžiauja jam suteikta teise ir pažeidžia VGTPĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą draudimo piktnaudžiauti teikiama valstybės garantuojama teisine pagalba principą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos ginčas yra dėl asmens teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nustačius įstatymu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo papildomą sąlygą, ribojančią tokios pagalbos suteikimą.

Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo teisę į antrinę teisinę pagalbą ir konstatavo, kad atsakovas 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-08-N-1795-2082 nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalba, neturėdamas faktinio ir teisinio pagrindo motyvuoti atsisakymą tuo, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau nei trijose bylose.

Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant ginčą dėl teisės taikymo faktinių aplinkybių vertinimas yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Šiam ginčui yra taikytinas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija nuo 2008 m. balandžio 30 d.), kuriuo tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose.

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas šią įstatymo nuostatą, rėmėsi teisės principu lex retro non agit. Pažymėjo, kad šis principas reiškia, kad įstatymas atgal negalioja ir konstatavo, kad šio ginčo atveju, negalima reikalauti iš pareiškėjo laikytis tokių teisės normų, kurios negaliojo jam kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo bei suteikė pareiškėjui teisę gauti antrinę teisinę pagalba neatsižvelgiant į bylų skaičių, kuriose pareiškėjui jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba.

Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr.TP-2-(2.2)-08-N-1795-2082 priėmimo metu, kuriuo buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo suteikta po naujos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcijos įsigaliojimo trijose bylose, tai yra 2008 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-620-1627, 2008 m. liepos 30 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-08-T-872-1628 ir 2008 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-154-P-1638. Suteikta ir teikiama antrinė teisinė pagalba iki VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto įsigaliojimo, aiškinant šią teisės normą remiantis teisės principu lex benignior retro agit, nepatenka į naujo teisės akto reguliavimo sferą. Tokia išvada grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 872 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 773 dalinio pakeitimo“ atitikimo Įmonių įstatymo 14 straipsnio antrajai daliai ir įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“. Šiuo nutarimu Konstitucinis teismas konstatavo, kad „teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo srityje galioja bendra taisyklė: įstatymas neturi grįžtamosios galios. Šios taisyklės esmė yra ta, kad įstatymai, išskyrus kai kurias išimtis, paprastai „negrįžta į praeitį“, t. y. jie netaikomi įvykusiems teisiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, kurios atsirado iki naujai priimto norminio akto įsigaliojimo“.

Pareiškėjas, gaudamas teisinę pagalbą, neturėjo galimybės žinoti, kad suteikus teisinę pagalbą trijose bylose jis vėliau, pagal naują teisinį reguliavimą neteks teises prašyti tokios pagalbos, daugiau nei trijose bylose ir tokiu būdu negalėjo pasirinkti tinkamo elgesio modelio.

Tokiu būdu pareiškėjui pradėta teikti antrinė teisinė pagalba bylose iki 2008 m. balandžio 30 d. naujų sąlygų nustatymo, ribojančių teisę į antrinę teisinę pagalbą priklausomai nuo bylų skaičiaus, kaip pasekmė negali būti vertinama pagal naują VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakciją.

Esant šioms aplinkybėms atsakovo sprendimo priėmimo metu nebuvo kliūčių suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad atsakovas 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-08-N-1795-2082 neteisėtai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui.

Pareiškėjo argumentai, kad teisinė pagalba realiai neteikiama šio ginčo apimtyje, nesvarstytini, nes šio ginčo apimtyje teismas vertina skundžiamo akto teisėtumą, o ne priimtų sprendimų vykdymo kokybę.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė