Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Algimantas Smolskas, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 98-1-00198-11 medžiaga ir Jurbarko rajono apylinkės teismo pirmininko Sauliaus Mikšio 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. gruodžio 6 d. Jurbarko rajono apylinkės teisme iš Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros nagrinėjimui gauta baudžiamoji byla Nr. 98-1-00198-11, kurioje N. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo pirmininkas S. Mikšys 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi nusišalino nuo šio baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Nutartyje nurodoma, kad kaltinamasis N. B. yra (duomenys neskelbtini), su kaltinamojo drauge (sugyventine) I. M., dirbančia Jurbarko rajono pataisos inspekcijoje ir liudytoju G. T., dirbančiu Jurbarko rajono policijos komisariate, tenka bendrauti teisme darbo reikalais, su kaltinamojo tėvais yra pažįstamas, o su mama R. B. yra kartu dirbęs. Nutartyje daroma išvada, kad proceso dalyviams gali kilti abejonių dėl teisėjo nešališkumo nagrinėjant baudžiamąją bylą. Nutartyje pažymima, kad teisėjai Raimundas Klimaitis, Arūnas Bacevičius, Jūratė Lukšienė taip pat nusišalino nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo tais pačiais pagrindais, teisėjų nusišalinimo motyvai pagrįsti, todėl visi teisėjų nusišalinimai nuo šios bylos nagrinėjimo buvo patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK XVII skyriuje numatytomis bendrosiomis bylų teismingumo nuostatomis, N. B. baudžiamoji byla teisminga Kauno miesto apylinkės teismui. Tačiau Lietuvos Respublikos BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta, jog byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Jurbarko rajono apylinkės teismo pirmininko S. Mikšio 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodytos aplinkybės, jog yra pažįstamas su kaltinamojo tėvais, su vienu iš jų yra kartu dirbęs, kaltinamojo draugė (sugyventinė) I. M. ir liudytojas G. T. atlikdami savo profesines funkcijas bendrauja su Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjais, yra pakankamas pagrindas perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui. Šios nurodytos aplinkybės gali būti Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 1 d. 4 punkte numatytu pagrindu pareikšti nušalinimą bet kuriam Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjui. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos teismų praktika pripažįsta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – teismas turi būti nešališkas subjektyviai, t.y. nė vienas teisėjas negali turėti išankstinio asmeninio nusistatymo ar būti tendencingas, be to, teismas turi būti nešališkas ir objektyviąja prasme, t.y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo šališkumo.

Nors teismas, vykdydamas teisingumą, yra visiškai nepriklausomas ir negali būti niekaip įtakojamas, tačiau esant tokioms aplinkybėms, siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, N. B. baudžiamąją bylą tikslinga perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 98-1-00198-11, kurioje N. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., perduoti nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui.