Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2021-09-05 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) namu, suduodamas vieną kartą ranka į veidą mažamečiui nukentėjusiajam L. Š., sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino ir parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 12 val. buvo išėjęs pašerti vištų, kurios laikomos aptvare, į kurį reikia eiti per kiemą. Užtruko apie pusę valandos ir grįžo į namus. Jokių vaikų kieme nebuvo sutikęs ir su niekuo nekonfliktavo. Grįžęs visą laiką buvo namuose. 15.35 val. žiūrėjo televizorių, kai kažkas paskambino į duris. Atėję kažkokie žmonės jį apkaltino nuskriaudus vaiką, sulaužius akinius. Su jokiu vaiku jis tą dieną nekonfliktavo ir nieko neskriaudė. Atėję asmenys klausė, ką toliau darys, sakė kviesią policiją. Suprato, kad galimai iš jo reikalauja pinigų. Jis sakė, kad buvo namuose ir su niekuo nekonfliktavo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jam patikrino girtumą, buvo blaivus. Jis jokio nusikaltimo nepadarė, prieš nieką nesmurtavo, buvo nepagrįstai apkaltintas.

Mažametis nukentėjusysis L. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad atvyko į teismą, nes jam „dėdė“ trenkė. Jis ėjo pas draugą D. su broliu O. Jam sudavė prie draugo namo, nuo jo namų netoli, gal 20 metrų. Iki įvykio pažinojo „dėdę“, matydavo einant pas savo vištas. „Dėdė“ laiko vištas už 10 metrų nuo savo namų, lauke užtvertas. Jie su broliu ėjo, iš kažkur išėjo tas dėdė ir sakė jiems: „ateikit, vaikai, duosiu saldainių“. Jie galvojo, kad jis išgėręs, išsigando, apsisuko ir pradėjo negreitai bėgti. Bėgo į priešingą pusę prie kažkokio namo. O. atsisuko ir pasakė jam, kad „dėdė“ yra šalia jo. Jis nespėjo greičiau bėgti. Tada „dėdė“ jį pagavo ir nieko nesakydamas trenkė vieną kartą į kairę veido pusę. Paėmė už peties, atsuko į save ir trenkė. Jo akiniai nukrito ant žemės. Jis labai išsigando ir apsiverkė, o „dėdė“ tiesiog nuėjo. O. labai išsigando ir atėjo jam padėti. Akiniai su iškritusiu stikliuku buvo ant žemės. Nuėjo namo pasakyti mamai. Mama išėjo į lauką pažiūrėti. Lauke „dėdės“ nebuvo. Grįžo tėtis ir nuėjo pas kaimynę J. paklausti, kur tas „dėdė“ gyvena. J. pasakė, kur gyvena „dėdė“, ir parodė butą. Duris atidarė sena moteris. „Dėdė“ buvo kambaryje ir atėjo pasikalbėti. Tėtė klausė, ar jis trenkė. Jie pasakė, kad taip. „Dėdė“ sakė, kad žiūrėjo „teliką“ ir dar kažką. Daugiau nieko nekalbėjo. Tėtis iškvietė policiją tą pačią dieną, kai buvo prie namų. Kad „dėdė“ galėjo būti girtas, jam atrodė iš jo elgsenos, nes juos kvietė ateiti, žadėjo duoti saldainių, todėl pagalvojo, kad jis gali būti išgėręs. Akiniams sulūžo kairė akinių kojelė. Įvykio metu įvykio vietoje daugiau žmonių nebuvo. (1 t., b. l. 111-112).

Mažametis liudytojas O. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad atvyko į teismą, nes juos užpuolė. Užpuolė prie jų draugo kiemo, (duomenys neskelbtini). Juos užpuolė vakare, apie 16.30-17.00 val. Tuo metu lauke buvo šviesu, šilta. Ėjo su broliu L. pasikviesti draugo D. Jis gyvena netoli, už dviejų namų. Užpuolė senelis. Buvo matęs tą senelį anksčiau. Jo pavardės nežino, vardas V. Vardą sužinojo, kai pasakė jų kaimynas A. Tas senelis jiems einant juos pakvietė, siūlė saldainių. Jie pagalvojo, kad senelis gali būti girtas, išsigando, todėl pradėjo bėgti. Senelis pradėjo vytis, pagavo L., trenkė į akį, į kurią – nepamena. Nematė momento, kai senelis trenkė L., nes bėgo pirmas. Jam vėliau sakė, kad senelis buvo blaivus, bet jam atrodo, kad jis nebuvo blaivus, nes jis visada geria, taip sakė D. tėtis. Jam atrodo, kad senelis buvo išgėręs, nes jis kreivai ėjo, ir jo veidas atrodė kaip išgėrusio. Pažinojo tą žmogų, kuris L. trenkė, tik nežinojo vardo, nežinojo, kur senelis gyvena. Paklausė kaimyno A., gal žino, kur gyvena tas žmogus, kuris vištas laiko. Įvykio dieną tėvai, jis ir L. buvo nuėję pasikalbėti su seneliu. A. rodė kelią, kur eiti pas senelį. Kalbantis su seneliu, A. nebuvo. Jis tik parodė, kur senelis gyvena, ir išėjo. Senelio buto duris atidarė jo žmona, ar draugė. Senelis buvo kambaryje, išėjo pasikalbėti. Su seneliu kalbėjo tėtis. Tėtis klausė, kodėl trenkė, o šis gynėsi, sakė, kad nieko nedarė. Tėtis paklausė jų, ar šis žmogus trenkė, jie pasakė, kad taip. Tai buvo tas pats žmogus, kuris jiems siūlė saldainių. Jis, jo brolis ar draugai anksčiau senelio neerzino, nesipyko. Kai juos užpuolė, jie su L. bėgo pasakyti mamai. Jis jautėsi išsigandęs. L. verkė, nes jam trenkė. Kad jam trenkė, jam sakė L. ir girdėjo, kaip jis sušuko. Daugiau L. nieko neatsitiko. Jie iš karto grįžę papasakojo mamai. Mama pasakė tėtei. Nuo to laiko, kai grįžo namo, iki tada, kai nuėjo pas senelį, praėjo 5-10 minučių. Nežino, kodėl išsigando girto senelio, kai pasiūlė saldainių. Tiesiog išsigando. Kai L. surėkė, senelis buvo prie L. Matė tai savo akimis, bet ne kaip trenkė. Kai bėgo su L. nuo senelio, jis bėgo priekyje, o L. iš paskos. Bėgdamas priekyje nematė, kas dedasi jam už nugaros. Pamatė tada, kai L. suriko. Kai išgirdo L. riksmą, jis atsisuko. Sustojo. Atsisukęs matė, kad senelis bėgo link savo namų. Tuo metu žinojo, kad senelis bėga link savo namų. L. nešioja akinius. L. akiniai sulūžo, kai jam trenkė. L. jam pasakė ir parodė sulūžusius akinius, kai grįžo namo. Iškrito akinių stiklas ir sulūžo ties akinių kaire kojele ir rėmu. U. yra D. sesė. Ji gyvena su D. U. nebuvo kieme, kai senelis užpuolė. Įvykio metu įvykio vietoje daugiau žmonių nebuvo. (1 t., b. l. 108-110).

Liudytojas ir nukentėjusiojo L. Š. atstovas pagal įstatymą V. Š. teisme parodė, jog 2021 m. rugsėjo 5 d. su vyresniuoju sūnumi buvo išvykę į (duomenys neskelbtini) miestą. Grįžtant į namus paskambino žmona ir pasakė, kad kažkas sudavė sūnui L. Netrukus grįžo į namus. Kieme prie namo buvo žmona su sūnumis L. ir O. L. verkė, sakė, kad sudavė žmogus, kuris augina vištas. Sūnus O. papasakojo, jog su L. ėjo pas draugą D., einant juos užpuolė senyvas vyriškis, jie bėgo, vyriškis juos vijosi ir trenkė L. Kaimynės J. paklausė, kur gyvena tas žmogus, J. parodė, kur tas žmogus gyvena. Su žmona ir vaikais nuėjo pas tą žmogų. Duris atidarė moteris, jos paprašė, kad pakviestų vyrą. Atėjus vyriškiui, atsisukęs vaikų paklausė, ar tas asmuo sudavė, L. pasakė, kad tas žmogus. Vyriškis neigė mušęs vaiką, sakė, kad visą dieną buvo namuose. Po to iškvietė policiją, parašė pareiškimą. Sūnui buvo nubrozdinimas prie akies, buvo sulaužyti akiniai. Dėl padaryto sužalojimo sūnus gydymo įstaigoje nesigydė. Akinius sūnui nupirko naujus. Po įvykio sūnus L. buvo persigandęs, bijojo eiti į tą pusę, kur gyvena kaltinamasis. Prašo priteisti padarytą žalą.

Liudytoja N. M. parodė, jog yra buvusi kaltinamojo V. J. kaimynė. Nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) nebegyvena, jos bute gyvena sūnus. Niekada nėra mačiusi, kad V. J. pastumtų kokį vaiką ar su kuo nors konfliktuotų. Įvykio, dėl kurio yra byla, ji nematė. Nukentėjusiojo šeimos nepažįsta.

Liudytoja R. B. parodė, jog yra kaltinamojo V. J. kaimynė, santykiai draugiški, nukentėjusiojo šeimą irgi pažįsta kaip kaimynus. Girdėjo, kad buvo sumuštas berniukas. Pati įvykio nematė, tik išėjusi į lauką džiauti rūbų girdėjo kaip V. J. kitam kaimynui R. sakė, kad jį kaltina, jog jis sumušė berniuką. Ji sulaukė, kol atvyks policijos pareigūnai, norėjo pasakyti, kad negali patikėti, kad V. J. būtų galėjęs taip pasielgti, tačiau policijos pareigūnai jiems neleido kištis. Jos dukra U. bendrauja su L. ir O., mažasis sūnus taip pat bendrauja su tais berniukais, prieš tą įvykį kažkuris berniukas buvo atėjęs, kvietė sūnų ir dukrą eiti į lauką, bet jos vaikai nėjo. Apklausiama policijoje dukra sakė, kad tie vaikai gali meluoti, o kodėl jie gali taip daryti, nežino. Ar jai dukra U. sakė, kad berniukas vaikšto su akiniais, apklijuotais lipnia juostele, neprisimena, ar ji tą galėjo pasakyti ir kaltinamajam V. J., negali pasakyti. Su Š. praeinant tik pasisveikina, artimiau nebendrauja, tik girdėjo kalbas, kad vaikų mama yra griežta ir tvarkinga. Š. vaikams einant pas jos vaikus, jiems eiti pro namą, kuriame gyvena V. J., nereikia, nes V. J. namas yra toliau.

Liudytoja T. P. parodė, jog kaltinamasis V. J. yra kaimynas. Jis daugiau bendrauja su jos vyru. Įvykio, dėl kurio nagrinėjama byla, nematė. Įvykio dieną buvo virtuvėje ir matė, kad kaimynė J. pro langus praėjo su moterimi, vyru ir vaiku. Vėliau išėjusi į lauką paklausė kitų kaimynų, kas atsitiko. Viena kaimynė praeidama pasakė, kad V. J. užgavo vaiką, o kokios buvo to įvykio aplinkybės, niekas nesakė. Matė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Jos vyras nuėjo pasižiūrėti, grįžęs pasakė, kad policija atvyko dėl to įvykio. Netiki, kad V. J. galėjo smurtauti prieš vaiką, nes jis su vaikais nekonfliktuoja, apie jokius konfliktus nėra girdėjusi.

Liudytojas R. P. parodė, jog kaltinamąjį V. J. pažįsta, yra kaimynai, su juo bendrauja, nukentėjusiojo šeimos nepažįsta. Žino, kuo yra kaltinamas V. J.. Jis pats to įvykio nematė. Tą dieną, rūkydamas prie namo, matė keliu einantį nukentėjusio berniuko tėvą, girdėjo jį kalbantį telefonu ir sakantį, kad užpuolė. Pagalvojo, kad galbūt užpuolė koks nors šuo, apie tai dar pasakė žmonai. Vėliau išėjo į lauką. Prie jo ir kaimynų priėjo V. J. ir pradėjo pasakoti, kad jį kaltina užpuolus vaiką. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Su kaimynais ėjo prie pareigūnų, norėjo pasakyti, kad pažįsta V. J. ir kad jis negalėjo smurtauti, tačiau jų nesiklausė, liepė skirstytis. Nėra matęs jokių V. J. ir vaikų konfliktų. Dažnai išeina į kiemą parūkyti, pasėdėti, ateina ir V. J.. Ar įvykio dieną V. J. buvo kieme, neprisimena, tačiau tą dieną kieme buvo ramu.

Liudytoja D. K. parodė, jog kaltinamąjį V. J. pažįsta 16 metų, yra kaimynai, santykiai geri. 2021-09-05 buvo namuose. Kaltinamojo V. J. namas yra už namo, kuriame ji gyvena. Pas ją buvo anūkė, su anūke buvo lauke, į namus grįžo gal po 14 val. Jokio įvykio nematė, triukšmo negirdėjo. Gyvena pirmame aukšte, jeigu būtų buvęs koks nors triukšmas, tikrai būtų girdėjusi. Po to, kai atvyko policija, išėjo į lauką pasižiūrėti, kas vyksta. Priėjęs V. J. kaimynams pasakė, kad jį apkaltino sumušus naujų gyventojų vaiką. Visi kaimynai pradėjo policijos pareigūnams sakyti, kad taip negalėjo būti, bet jų nesiklausė. Vištas V. J. laiko prie malkinės, už gatvelės, tiesiai prieš jos buto virtuvės langą. Ties ta malkine dažnai žaidžia vaikai, jie laksto, žaidžia su kamuoliu. Nėra girdėjusi, kad vaikai būtų erzinę V. J.. Yra įsitikinusi, kad V. J. vaikų nuskriausti negalėtų, nes per daugelį metų tokių dalykų nėra buvę. Nėra mačiusi, kad jis bartų ar muštų vaikus. Pagal V. J. judesius sprendžia, kad jis negalėtų bėgioti ir gaudyti vaikų. V. J. kiekvieną dieną eina prie savo vištų, tai vaikai gali žinoti, kad jis vištų savininkas.

Mažametė liudytoja U. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje), kad ji žino apie ką kalbės. Neprisimena, kada tai buvo. Pažįsta L. ir O. Š., L. yra jos bendraklasis, o O. yra L. brolis. Jie gyvena šalia, tarp dviejų ar trijų namų. Būna kartu, bet nuo to įvykio neina į lauką, nes jie neateina. Jai L. sakė, kad jam kaimynas trenkė iš kumščio į akinius. Kalbant su L., jis sakė nenorintis to prisiminti. L. nešioja akinius, nėra mačiusi jo be akinių, nebent nusiimtų pats kelioms minutėms. L. jai niekada nesakė, kad jis pats akinius susilaužė. Tik L. yra sakęs, kad, jeigu ko nors prisidirba kieme, tai reikia kaltinti kitus, kad ne jie kalti būtų. Taip buvo anksčiau. Nėra mačiusi, kad L. veide būtų sužalojimas ties akimi. Ji nematė, kaip tie akiniai buvo iš viso sulaužyti, matė kad akinius jis buvo kažkiek pasiklijavęs su lipnia juosta ir kad vos laikosi stikliukas, jis taip pats sakė. Jai atrodo, kad kitą dieną jis jai sakė, kad sudavė jam V. ir sulaužė akinius, dėl to jis ir klijavo tuos akinius. Vasarą jie dažnai visi susitikdavo. L. gali meluoti, bet ji nepamena, ką jis anksčiau yra melavęs. Ji turi tokią draugę F., kuri jai sakė, kad jų visa šeima melagiai. Bet tai kalbos. Žino, kad jie melagiai, jie abu meluoja. V. ji seniai pažįsta, jis geras. Yra visko prisidirbę, ant stogo lipę, bet niekada nieko nesakė jiems, saldainių duodavo. Su L. broliu O. irgi panašiai bendraudavo, bet jis nenori apie tai kalbėti, apie tą sulaužymą. Ji nėra sakiusi V., kad akinius pas L. matė sulaužytus prieš dvi dienas, taip nebuvo. Iš kur jis taip sugalvojo, ji nežino. Ji su V. nėra kalbėjusi apie šitą įvykį niekada, jis jos neklausinėjo nieko. Jie namie nekalbėjo apie V. ir L. akinius. Mama jai pasakė, kad reikės į policiją eiti papasakot, ką žino. Ji ir pasakė tai ką žino, neišgalvojo. Ji turi brolius D. ir G., bet jie nieko nežino apie tai, jie nebendrauja su L. ir O.. D. bendraudavo, bet dabar nebe. Netiki, kad V. galėjo suduoti. Išgeriantis yra, bet nėra piktas, netgi geresnis būna. (2 t., b. l. 148-151).

2021-09-05 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. Š. pranešė, kad 2021-09-05 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) namu, jo mažametį sūnų L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis, suduodamas ranka per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą ir sulaužydamas regėjimo akinius. (1 t., b. l. 7-14).

2021-09-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) namu, apžiūra; apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 15-23).

2021-09-07 asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo L. Š. apžiūra; apžiūros metu nukentėjusysis L. Š. yra užsidėjęs akinius, matyti, jog akinių rėmelis sulūžęs; taip pat užfiksuota, kad nukentėjusysis L. Š. rodo sumušimo vietą – kairėje veido pusėje, kur yra akinių rėmelis; protokole nurodyta, nukentėjusiojo veide akivaizdžių sužalojimų nenustatyta. (1 t., b. l. 32-37).

2021-09-07 daiktų apžiūros protokole užfiksuota akinių apžiūra; apžiūros metu nustatyta, kad akinių kairės pusės rėmelis ties stiklu prie rėmelio ir kojelės jungties sulūžęs. (1 t., b. l. 38-44).

2021-11-05 savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. Š. pateikė regėjimo akinių rėmą. (1 t., b. l. 129-130).

2021-11-10 papildomos daiktų apžiūros protokole užfiksuota pateikto akinių rėmelio papildoma apžiūra; apžiūros metu nustatyta, kad kairės pusės rėmas, laikantis stiklą, ties kojele yra perlūžęs. (1 t., b. l. 45-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1082/2021(04) nurodyta, kad siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą 2021-09-06 buvo tirtas L. Š.; tyrimo metu nustatyta, kad L. Š. padaryti odos nubrozdinimai kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste; sužalojimai padaryti paros bėgyje iki apžiūros; sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu; sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio metu; sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; nustatyti sužalojimai gali būti padaromi tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek į pastarąjį atsitrenkiant. (1 t., b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo V. J. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis V. J. savo kaltę neigė, nurodydamas, jog prieš nukentėjusįjį L. Š. nesmurtavo, kaltinime nurodytu laiku buvo namuose. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo L. Š. ir liudytojo O. Š. parodymai, jog nukentėjusiajam L. Š. į veidą sudavė kaltinamasis V. J. – šį asmenį jie buvo matę anksčiau, žinojo, jog jis prižiūri savo auginamas vištas, jo pavardę ir gyvenamąją vietą jiems pasakė kaimynai, su tėvais nuėjus pas V. J. į namus jie abu atpažino V. J. kaip asmenį, kuris sudavė L. Š.. Šiuos parodymus patvirtina liudytojų E. Š. ir V. Š. parodymai, jog vaikai L. ir O. grįžę į namus sakė, kad L. sudavė ir akinių rėmelį sulaužė vyriškis, kuris augina vištas, to asmens pavardę ir gyvenamąją vietą nurodė kaimynė, nuėjus nurodytu adresu vaikai atpažino V. J. kaip asmenį, kuris sudavė L. į veidą. Liudytoja J. M. patvirtino, jog E. Š. jos klausė asmens, kuris augina vištas, pavardės ir adreso, ji tuos duomenis nurodė, taip pat parodė, kur gyvena nurodytas asmuo. Liudytojas A. M. taip pat nurodė, jog matė, kad įvykio dieną jo sesuo J. M. kalbėjosi su E. Š., po to buvo kažkur nuėjusi, o grįžusi sakė, kad kažkas atsitiko Š. vaikams. Mažametė liudytoja U. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog L. Š. kitą dieną po įvykio sakė, kad jam sudavė ir akinius sulaužė V. J.. Tai, jog nukentėjusiajam L. Š. buvo padaryti sužalojimai veide, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Tyrimas buvo atliktas 2021-09-06, tai yra, kitą dieną po įvykio, sužalojimai nustatyti toje vietoje, kurią nurodė nukentėjusysis L. Š., į kurią jam buvo smūgiuota, teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai galėjo būti padaryti tokiu būdu kaip nurodė nukentėjusysis. Nors 2022-09-07 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad akivaizdžių sužalojimų L. Š. veide nenustatyta, tačiau ši apžiūra atlikta netinkamai – nukentėjusysis L. Š. yra apžiūrėtas su akiniais, per kuriuos nesimato kairiojo voko ir skruosto (dėl krintančio akinių rėmelio šešėlio), tai yra vietų, kur teismo medicinos specialistas nustatė sužalojimus, todėl asmens apžiūros protokolas nepaneigia, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas. Netikėti nukentėjusiojo L. Š. ir liudytojo O. Š. parodymais nėra pagrindo – jų parodymai nuoseklūs, atitinka vienas kito parodymus, nėra jokių duomenų, kad jie dėl kokių nors priežasčių galėjo nepagrįstai apkaltinti V. J. smurtavimu. Nukentėjusysis L. Š. mokosi mokykloje pagal bendrojo lavinimo programą, jokių sveikatos ar elgesio sutrikimų, dėl kurių jis galėtų neteisingai vertinti su juo atliekamus veiksmus, nukentėjusiajam L. Š. nėra nustatyta. Nukentėjusiojo L. Š. klasės auklėtoja liudytoja A. D. teisme nurodė, jog, nors paaugliai gali išsisukinėti, nepripažinti savo kaltės, tačiau nukentėjusysis L. niekada nėra jai melavęs. Dėl šių aplinkybių teismas vadovaujasi nukentėjusiojo L. Š. ir liudytojo O. Š. parodymais, o kaltinamojo V. J. parodymus atmeta kaip neatitinkančius tikrovės. Teismas taip pat nesivadovauja liudytojos A. J. parodymais, kadangi ji yra kaltinamojo sutuoktinė, aiškiai suinteresuota palankia kaltinamajam bylos baigtimi. Liudytojai N. M., T. P., R. P., D. K., R. B. įvykio nematė, apie kaltinamojo V. J. elgesį įvykio dieną nieko paaiškinti negali, tik pagal ankstesnį kaltinamojo elgesį sprendžia, kad jis negalėtų prieš vaikus smurtauti, todėl šių liudytojų parodymai negali nei paneigti, nei patvirtinti kaltinamojo kaltės. Kaltinamojo gynėjo teismui pateikta medicininio dokumento kopija (2 t., b. l. 153) nepatvirtina, kad įvykio dieną kaltinamasis negalėjo greitai judėti – pateiktas dokumentas tik patvirtina, kad prieš labai ilgą laiko tarpą – beveik prieš 20 metų, kaltinamasis buvo gydomas dėl patirtos traumos ar ligos. Jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog įvykio dieną – 2022-09-05 kaltinamojo judėjimas buvo apsunkintas, teismui nebuvo pateikta. Dėl visų šių aplinkybių teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis V. J. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį L. Š. ir sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus.

Kaltinamasis V. J. tyčia smurtaudamas prieš mažametį nukentėjusįjį L. Š. sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 13-14), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 11-12), yra pensininkas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam V. J. skirtina švelniausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – minimalaus dydžio bauda.

Kaltinamajam V. J. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo pagrindų, kardomoji priemonė nuosprendžiu kaltinamajam neskirtina.

Nukentėjusiojo L. Š. įgaliotas atstovas – advokatas pateikė civilinį ieškinį dėl 500,00 EUR neturtinės žalos, 71,20 EUR turtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo priteisimo nukentėjusiajam L. Š.; ieškiniu taip pat prašoma valstybės naudai priteisti proceso išlaidas. (2 t., b. l. 121-122, 132, 168-169).

Kaltinamojo V. J. kaltais tyčiniais veiksmais buvo padaryta turtinė žala – sugadinti nukentėjusiojo L. Š. regėjimo akiniai – sulaužytas rėmelis. Išlaidas naujų akinių įsigijimui patvirtina teismui pateiktas dokumentas – kvitas (2 t., b. l. 132). Turtinę žalą padarė kaltinamasis V. J., todėl žala priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

Nukentėjusysis L. Š. dėl tyčinių kaltinamojo V. J. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, išgąstį, fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, žalą tyčiniais kaltais veiksmais padarė kaltinamasis V. J., todėl ieškinys tenkintinas ir nukentėjusiajam L. Š. priteistina 500,00 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnyje įtvirtinta pareiga skolininkui mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Pagal teismų praktiką teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Dėl šių aplinkybių iš kaltinamojo V. J. nukentėjusiajam L. Š. priteistinos penkių procentų nuo priteisiamos žalos sumos palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė 2022-05-10 pažymą Nr. APD-2022-05710 dėl 300,67 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam L. Š. priteisimo (2 t., b. l. 147-150).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nepilnametį L. Š. atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir teismo paskirtas advokatas. Išlaidas dėl atstovavimo patyrė valstybė. Išlaidų dydis patvirtintas pateiktais dokumentais. Byloje priimamas apkaltinamasis nuosprendis, todėl patirtos išlaidos antrinei teisinei pagalbai apmokėti priteistinos iš kaltinamojo V. J..

Daiktiniai įrodymai: 1) akinių rėmelis (be stiklo, sulūžęs), saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje pagal 2021-12-09 kvitą serija ŠAP Nr. 0009945 (1 t., b. l. 52-54), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip bevertis; 2) trys kompaktiniai diskai su nepilnamečių asmenų apklausų įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti bausmę – 50 MGL dydžio, tai yra, 2500 EUR (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtą baudą V. J. įpareigoti sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš V. J. nukentėjusiajam L. Š. 71,20 EUR turtinei žalai atlyginti, 500,00 EUR neturtinei žalai atlyginti, iš viso 571,20 EUR (penkis šimtus septyniasdešimti vieną eurą 20 centų), ir 5 procentų dydžio palūkanas, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš V. J. valstybės naudai priteisti 300,67 EUR (tris šimtus eurų 67 centus) atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam L. Š..

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą); surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Išaiškinti V. J., jog nuosprendžiu paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Išaiškinti V. J., jog: 1) neturint lėšų teismo paskirtai baudai sumokėti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis (vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms), nuteistajam sutinkant, paskirtą baudą gali pakeisti viešaisiais darbais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalis); 2) vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalis).

Daiktinius įrodymus: 1) akinių rėmelį, saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje pagal 2021-12-09 kvitą serija ŠAP Nr. 0009945, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 2) tris kompaktinius diskus su nepilnamečių asmenų apklausų įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.