Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1162-826/2015

NUTARTIS

2015 m. liepos 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų B. Ž., L. Ž., V. Ž. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. Ž., L. Ž., V. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys J. Ž., BUAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai yra nesąžiningi, nes teismas pasirėmė tik BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pareiškime prokuratūrai nurodytais faktais. Be to, teismas nenurodė jokių argumentų dėl pareiškėjos B. Ž. nesąžiningumo. Šioje byloje keliamas klausimas dėl siekiančių bankrutuoti asmenų atitikties sąžiningumo kriterijui, kai jų pradelsti įsipareigojimai viršija įstatyme nustatytą 25 MMA ribą.

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 str. 8 d. numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytas apribojimas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą dėl to, kad jis per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nenustatė, tačiau pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatė kitą pagrindą, kuriam esant asmuo (asmenys) gali būti pripažintas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Konstatuoti asmens nesąžiningumui FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, t. y. kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, pagrindu, nėra reikalingas pačių sandorių pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais faktas. Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantai (pareiškėjai) buvo nesąžiningi.

Pareiškėjas L. Ž. iki 2014-01-14 buvo L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonės „(duomenys neskelbtini)“savininkas. Ši įmonė turėjo individualios įmonės statusą ir buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo iki 2014-01-14, o tai reiškia, kad tokio juridinio asmens dalyvis (L. Ž.) už prievoles atsako savo turtu, jei nepakanka juridinio asmens turto (CK 2.50 str. 4 d.). Pareiškėja B. Ž. yra L. Ž. sutuoktinė, dėl to prievolių vykdymui nepakakus L. Ž. turto, kreditoriai gali išieškojimą nukreipti į B. Ž. turto dalį, kuri priklauso L. Ž. kaip sutuoktiniui. Vienu iš vadovaujančiu įmonės asmenų buvo ir pareiškėjas V. Ž.. Visi pareiškėjai laidavo už buvusios L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prievoles pagrindinei pareiškėjų kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2005-02-22 laidavimo sutartis. Klaipėdos apygardos teismo 201503-03 sprendimu iš pareiškėjų, kaip solidariųjų laiduotojų, priteista 355 000 Eur skola su 5 proc. metinėmis palūkanomis kreditorei AB „Swedbank“. Nuo 2014-01-14 L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė pavadinimą ir statusą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tokiu atveju juridinio asmens dalyviai jau neatsako už juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2. 50 str. 2, 3 d.). Įmonei pakeitus statusą ir pavadinimą bei iš individualios įmonės tapus uždarąja akcine bendrove, šiai neužilgo, po 5 mėnesių, Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-05 nutartimi iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimą, be kitų suinteresuotų asmenų, inicijavo ir pareiškėjai. Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pareiškimo prokuratūrai nustatyta, kad po įmonės statuso pakeitimo, t. y nuo 2014-01-31 iki 2014-10-16, iš įmonės buvo išimta 176 014,34 Eur grynųjų pinigų, o nuo 2014-01-15 (iš karto po bendrovės teisinio statuso pakeitimo) iki 2014-10-03 Seišeliuose registruotai bendrovei Alcater LTD pervesta 140 600 Eur už teisines ir finansines konsultacijas. Šiai bendrovei pervestos lėšos atitiko iš įmonės kasos išimtų grynųjų pinigų sumas. Vien tai, jog grynieji pinigai iš kasos išimti bei pavedimai užsienyje registruotai bendrovei atlikti bankroto proceso metu (iki 2014-06-05 nutarties iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą įsiteisėjimo) vertintina kaip galimai nesąžiningi veiksmai. Dėl tokių galimai nesąžiningų sandorių administratorius kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip pat iš administratoriaus pareiškimo nustatyta, jog tai pačiai Seišeliuose registruotai bendrovei Alcater LTD nuo 2012-07-13 iki 2013-05-28 parduota 11 transporto priemonių. Įvertintina ir tai, kad pagrindinei ir vienintelei kreditorei AB „Swedbank“ prievolės pagal kredito bei laidavimo sutartis nebuvo apskritai vykdomos daugiau nei 5 metus. Kreditorius 2009-11-06 nutraukė kredito sutartį, tačiau pareiškėjai ginčijo kredito sutarties nutraukimą, ieškinys buvo atmestas. Nors įmonė vykdė veiklą ir gavo pajamas, tačiau mokėjimų kreditoriui neatliko. Laiduotojais buvo visi pareiškėjai, taigi jiems visiems buvo žinoma apie įmonės įsipareigojimų nevykdymą, tuo labiau jog įmonė buvo šeimos verslas. Pareiškėjai suprato prisiimamų įsipareigojimų mastą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, siekdami turimą turtą realizuoti ir visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi.

Pareiškėjai teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi FABĮ 5 str. 8 d. 6 p. įtvirtinta nuostata, jog bankroto byla nekeliama, kai paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, nes bankroto byla buvo iškelta ne L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši skundo nuostata nepagrįsta, nes nors formaliai bankroto byla iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši įmonė turėjo individualios įmonės statusą iki 2014-01-14, o bankroto byla iškelta tik 2014-06-05. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pertvarkytos individualios įmonės savininkas (L. Ž.) trejus metus yra atsakingas visu turtu (į kurį įeina ir B. Ž., kaip sutuoktinės, turto dalis) pagal individualios įmonės prievoles, atsiradusias iki uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo (CK 2.104 str. 2 d.). Dėl to sutiktina su teismo išvada, kad šiuo atveju bankroto byla nekeltina ir FABĮ 5 str. 8 d. 6 p. nustatytu pagrindu.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes ir įvertinus pareiškėjų, kaip solidariųjų laiduotojų, elgesį disponuojant įmonės turtu ir lėšomis, jie negali būti pripažinti sąžiningais.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui spręsti teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.