Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-01 · Civilinė byla Nr. 2S-709-254/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
2S-709-254/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
G. J.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-709-254/2012;
Pirmos instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė;
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4.; 122.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-543-475/2012 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; dukters išlaikymui iš ieškovo priteisti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; santuokoje įgytą turtą padalinti nurodyta tvarka; priteisti iš atsakovės 68 513,50 Lt piniginę kompensaciją; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė A. J. kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu ir prašė nutraukti su ieškovu sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nurodyta tvarka; dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė A. J. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti ieškovą nesudaryti kliūčių atsakovei lankytis jai priklausančioje parduotuvėje , esančioje Rotautų – Pagelažių kaime; įpareigoti atsakovą nesilankyti bendruose namuose, adresu J. Staugaičio g. 22, Kaune. Atsakovė nurodė, kad gera valia, siekdama santarvės šeimoje, atidavė ieškovui parduotuvę, kurioje jis dirbo vadybininku-vairuotoju, ir į įmonės veiklą nesikišo, nors kaip įmonės, kuriai priklauso ši parduotuvė, savininkė ir direktorė atsako už įmonės veiklą. Nurodo, kad ieškovas neleidžia jai įeiti į parduotuvę, grasina susidoroti ir ginklu, pasisavina visą įmonės pelną. Pažymi, kad ieškovas nuo 2011 m. birželio mėn. yra atleistas iš užimamų pareigų, tačiau vykdo įmonės veiklą, nors ji yra sustabdyta, o kasos aparatas užplombuotas. Nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, naudoja prieš ją ir dukrą jėgą, elgiasi agresyviai, dėl ko yra pateikusi pareiškimus policijai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino, nurodydamas, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes tiek dėl ieškovo smurtavimo atsakovės ir jos dukters atžvilgiu, tiek dėl trukdymo patekti į parduotuvę, vykdyti IĮ „Juralė“ veiklą ar pelno pasisavinimo.

Šalies argumentai

Atsakovė A. J. atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-06 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė nurodė, kad dėl ieškovo elgesio ne kartą su pareiškimais, kuriuos su skundu pateikė teismui, kreipėsi į Ukmergės policijos komisariatą. Nors ieškovas gyvena parduotuvės patalpose, nurodo, kad abi su dukra jo bijo, nes jų bendrame name yra likę ieškovo asmeninių daiktų, kuriuos jis gali atvykti pasiimti. Apeliantė nurodo, kad ieškovas ne tik kad neįsileidžia jos į parduotuvę, nors prekybą vykdo, tačiau pasisavina ir gaunamą pelną, o įmonės dokumentus pasirašinėja neteisėtai atsakovės vardu. Nurodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta jos ir dukros turtinėms ir neturtinėms teisėms bei interesams. Apeliantė nurodo, kad neprieštarauja, jog ieškovas gyventų parduotuvės patalpose iki sprendimo šioje byloje priėmimo, tačiau būtina jam uždrausti lankytis bendruose namuose.

Atsiliepimas

Ieškovas G. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-06 nutartį palikti nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad apeliantė savo prašymo nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais ir prieštarauja dėl su skundu pateiktų dokumentų prijungimo prie bylos, nes šie dokumentai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovas neigia apeliantės argumentą dėl jos parašų klastojimo, teigdamas, kad be jos notariškai patvirtinto įgaliojimo jokių su įmone susijusių veiksmų atlikti negali. Kadangi yra savininkė, į parduotuvę gali įeiti visada, o uždraudus lankytis ir ieškovui priklausančiuose namuose, būtų pažeistos jo turtinės teisės ir interesai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo (CK 3.60 straipsnio 1 dalis, 3.116 straipsnis). Vadovaujantis civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsniu, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas šiame straipsnyje numatytas priemones gali taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms.

Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių, tame tarpe ir įpareigojimas vienam sutuoktiniui netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu ar uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3, 7 punktai). Šiuo atveju byloje kaip tik ir buvo sprendžiama dėl tokios rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė su atskiruoju skundu pateikė teismui 2011-10-13, 2011-08-17, 2011-09-22 pareiškimus, adresuotus Ukmergės rajono policijos komisariatui bei prašymą Vilniaus apskrities Mokesčių inspekcijos Ukmergės poskyriui, kurie, apeliantės nuomone, patvirtinta jos argumentus dėl ieškovo smurtavimo ir grasinimų bei aplinkybę, kad jos individualiai įmonei priklausančios parduotuvės veikla yra sustabdyta. Apeliantė nenurodo, kodėl šiuos dokumentus ji teikia teismui kartu su skundu ir negalėjo jų pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šiuos dokumentus apeliantė būtų teikusi teismui, tačiau juos buvo atsisakyta priimti. Šie dokumentai nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali būti laikomi pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį. Be to, nėra duomenų, kad apeliantė pirmiau paminėtus pareiškimus ir prašymą įteikė institucijoms, kuomet prie atskirojo skundo nepridėjo nei į vieną jų atsakymo ar kitų duomenų apie pagal jos pareiškimus priimtus procesinius veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prie atskirojo skundo pridėtus pareiškimus ir prašymą atsisakytina priimti.

Apeliantė savo prašymą grindžia teiginiais, kad ieškovas ją ir dukrą gąsdina, grasina susidorojimu, nesaikingai vartoja alkoholį, dėl ko jam reikalinga pagalba ir skirtinas gydymas. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė visiškai nepagrindė savo prašyme išdėstytų argumentų jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Be to, apeliantė priešieškinyje ir atskirajame skunde nurodė, kad ūkinę – komercinę parduotuvės veiklą yra sustabdžiusi ir leido ieškovui gyventi parduotuvės patalpose iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės argumentas dėl ieškovo neteisėtai vykdomos veiklos (prekybos) ar dokumentų klastojimo nėra bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo, nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Iš atsakovės priešieškinio matyti, kad ieškovas jiems priklausančiame name (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 2010 metų, tačiau name yra likę jam priklausančių asmeninių daiktų. Tą patvirtina ir pats ieškovas, todėl apeliantės prašymas įpareigoti jį nesilankyti šalims priklausančiuose namuose, kaip motyvą nurodant ieškovo galimai keliamą grėsmę, kuri byloje nėra įrodyta nė vienu leistinu rašytiniu įrodymu yra neatitinkantis proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros, neproporcingas taikomiems tikslams. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų pagrįstas ir atitinkantis susiklosčiusią situaciją, jeigu ieškovo keliamas pavojus būtų realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Nagrinėjamu atveju byloje tokių duomenų nėra.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atskirasis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalė Burdulienė