Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. V. paskirta bausmė – areštas 20 parų, bausmę atliekant areštinėje.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas V. K., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su V. K., 2013-04-06, apie 16.09 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrais tyčiniais veiksmais, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes: 4 butelius 0,7 litro talpos viskio „Jack Daniels“, vieno butelio vertė 76,99 Lt, iš viso 307,96 Lt vertės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo jam paskirtą bausmę sumažinti – skirti viešuosius darbus ar baudą arba paskirti areštą atlikti poilsio dienomis. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam R. V. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas R. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tau, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. V. padarė tyčinę nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tyčia, jo padaryta nusikalstama veika yra baigta. Nuteistasis išsituokęs, nuo 2013-02-27 neberegistruotas darbo biržoje (1 t. 118 b. l.). Nors nuteistasis prie apeliacinio skundo pateikė darbo sutartį, kuri liudija, kad R. V. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir praėjus tik savaitei nuo darbo pradžios jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t. 45, 46 b. l.), tačiau darbo sutartyje nurodyta, kad darbo sutartis sudaryta trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui, norint patikrinti ar darbuotojas tinka pavestam darbui. Be to, iš Sodros pažymos matyti, kad R. V. nuo 2014-01-03 nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t. 56 b. l.). Taigi, apeliantas šiuo metu niekur nedirba. Taip pat apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jam 2013-11-07 gimė dukra. Tokių duomenų nepateikė ir nuteistojo gynėja teismo posėdyje. Iš bylos matyti, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau buvo teistas 22 kartus, tarp jų 20 kartų už nuskalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką apeliantas padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau R. V. paskirtomis bausmėmis bei bausmės vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu prieš terminą iš pataisos namų BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę – areštą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui parinko BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto (bausmės vidurkis 27,5 paros). Esant nustatytai nuteistojo vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta arešto bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją mažinti. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 30 parų arešto bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, t. y. nuteistajam paskirta galutinė bausmė tėra 20 parų areštas. Dėl to nėra pagrindo apeliantui paskirtą bausmę – areštą pakeisti švelnesnėmis sankcijoje numatytomis bausmėmis – viešaisiais darbais ar bauda. Be to, pastebėtina, kad nedirbdamas nuteistasis neturės realios galimybės sumokėti jam skirtinos baudos, kadangi už baudžiamąjį nusižengimą gali būti paskirta bauda iki 50 MGL (iki 6500 Lt). Taip pat nėra pagrindo skirti nuteistajam arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, nes, kaip jau minėta, šiuo metu R. V. niekur nedirba bei nėra duomenų, kad jis vienas augintų mažametį vaiką ir nebūtų daugiau kam vaiku pasirūpinti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio.