Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, dalyvaujant atsakovių – Palangos miesto savivaldybės atstovei Daivai Zubytei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Agnei Pocevičiūtei, 2008 m. birželio 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos skundą atsakovėms – Palangos miesto savivaldybei bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr.185 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ panaikinimo argumentuotas tuo, kad skundžiamą sprendimą gavo tik 2007 m. liepos 16 d. Teigia, jog pareiškėjos atstovė 1999 m. lapkričio 24 d. savivaldybės tarybos posėdyje nedalyvavo.

Nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) Palangoje, kuriame šiuo metu yra Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patalpos, iki nacionalizacijos priklausė pareiškėjai. Toks juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas Palangos miesto apylinkės teismo 1998 m. liepos 29 d. sprendimu. Teigia, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr.185 yra neteisėtas, nes savivaldybė privalėjo pareiškėjai grąžinti pastatą natūra. Pagal Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 3 straipsnį savivaldybė privalo religinei bendrijai atstatyti nuosavybės teisę 2 būdais: grąžinti turtą natūra arba išmokėti piniginę kompensaciją. Teigia, jog Palangos miesto savivaldybės taryba skundžiamuoju sprendimu nurodė nuosavybės atkūrimo būdą, nenumatytą įstatymų – atkurti nuosavybės teisę, bet negrąžinti turto natūra. Mano, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr.185 antras punktas, kuriuo nustatyta teisė pasirinkti nekilnojamojo turto išpirkimo būdą religinei bendrijai yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Teigia, kad nuosavybės teisių atkūrimą į žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnį vykdo apskrities viršininko administracija, kuri iki šiol įstatymų nustatyta tvarka žemės grąžinimo procedūros dėl nežinomų priežasčių neatlieka. Prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą dėl 7330 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Palangoje.

2008 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi netenkintas pareiškėjos prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir skundą atsisakyta priimti (b.l. 104-107).

Pareiškėja šią nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (b.l. 113-127).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d nutartimi (b.l. 141-145) pareiškėjos atskirasis skundas iš dalies patenkintas: Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 16 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į 7330 kv.m. žemės sklypą Palangoje (duomenys neskelbtini), panaikinta, ir skundo dėl šio reikalavimo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita nutarties dalis palikta nepakeista.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartimi, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos 2008 m. vasario 21 d. nutarties nuostatas, priimtas nagrinėti pareiškėjos skundas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 7330 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Palangoje (b.l. 157-158).

Pareiškėja ir jos atstovas, tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 197, 182), į teismo posėdį neatvyko. Gautas pareiškėjos atstovo advokato Viktoro Geco prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l. 195).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai bei jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Pareiškėja skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 185 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ 1 punktą dalyje, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pastatą (duomenys neskelbtini), Palangoje, negrąžinant jo natūra, ir 2 punktą, kuriuo nustatyta, kad nekilnojamojo turto išpirkimo būdą pasirenka religinė bendrija; 2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijai į 7330 kv. m. žemės sklypą ir pastatus (duomenys neskelbtini) Palangoje, kurie jai priklausė nuosavybės teise iki turto nacionalizacijos.

Įsiteisėjusia 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnis) konstatuota (b.l. 141-145), kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartis (b.l. 104-107), kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, išskyrus reikalavimą įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos iki nacionalizacijos valdytą 7330 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Palangoje, yra teisėta ir pagrįsta. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties nuostatomis, 2008 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l.157-158) priimtas nagrinėti pareiškėjos skundas dėl įpareigojimo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos iki nacionalizacijos valdytą 7330 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Palangoje.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių Kongregacijai nuosavybės teisių atkūrimas į žemę.

Palangos miesto apylinkės 1998 m. liepos 29 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių Kongregacijos Lietuvos Provincija Palangoje, (duomenys neskelbtini) (buvę (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, vasarnamį ir 7330 kv. m. žemės sklypą iki nacionalizacijos (b.l. 20).

Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo (1995 m. kovo 21 d. Nr. I-822) 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris pagal buvusios LTSR (TSRS) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybės nusavintas, išskyrus žemę, vidaus vandenis, miškus ir parkus, taip pat ir tą turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, atkūrimo tvarką ir sąlygas. Darytina išvada, kad pagal paminėto specialiojo įstatymo nuostatas religinėms bendrijoms nuosavybės teisė į žemę neatstatoma.

Minėto įstatymo 2 straipsnis reglamentuoja, jog nekilnojamąjį turtą susigrąžinti turi teisę tos religinės bendrijos, kurios veikė Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. liepos 21 d. ir kurių turtas buvo valstybės nusavintas. Tokią pat teisę turi religinės bendrijos, pripažintos atkuriamų religinių bendrijų teisių perėmėjomis.

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas (1995 m. spalio 4 d. Nr. I-1057) pateikia religinės bendruomenės ir religinės bendrijos sąvokas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį religinė bendruomenė yra asmenų grupė, siekianti įgyvendinti tos pačios religijos tikslus. Ji gali būti atitinkamos religinės bendrijos vietinis padalinys. Religinę bendriją apibrėžia to paties straipsnio 2 dalis: religinės bendrijos yra bažnyčių ir tolygių religinių organizacijų – bendruomenių, siekiančių įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, susivienijimai. Bendriją sudaro ne mažiau kaip dvi religinės bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr.A2-942/2007 m.) konstatavo, kad religinės bendruomenės pagal Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą neturi teisės kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tokia tvarka suteikta tik religinėms bendrijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos registravimo pažymėjime (b.l. 94) pareiškėjos teisinė forma nurodyta – tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija. Tačiau tokia teisinė forma nurodoma pagal Juridinių asmenų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1407, pateiktą klasifikaciją, o konkretus juridinio asmens statusas nurodomas jo įstatuose.

2008 m. sausio 3 d. (b.l. 80-81) bei 2008 m. gegužės 12 d. (b.l. 186) nutartimis pareiškėja buvo įpareigota pateikti įstatus, iš kurių būtų galima nustatyti pareiškėjos teisinę formą – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacija yra religinė bendruomenė ar bendrija. Pareiškėja įstatų nepateikė, tačiau 2008 m. sausio 14 d. prašyme dėl rašytinių įrodymų prijungimo nurodė, kad Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacija yra religinė bendruomenė (b.l. 85), ir tai patvirtina 2007 m. birželio 1 d. pažyma Nr. 64/2007 dėl O. R. paskyrimo į vienuolyno religinės bendruomenės Lietuvos Provincijos Vyresniosios pareigas (b.l. 91).

Darytina išvada, kad pareiškėja, neturėdama religinės bendrijos statuso, neturi teisės kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės į žemę neatkuriamos net ir religinėms bendrijoms.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija,

nusprendė:

pareiškėjos Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.