Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2023-05-16 · Administracinė byla Nr. eI-3958-644/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
eI-3958-644/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00340-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
I. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3958-644/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00340-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei I. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. J. 46,07 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020-07-01 iki 2022-12-31 bei 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad vietinė rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2017-05-31 sprendimu Nr. T-104 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau - Nuostatai). Nuostatai apibrėžia, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą - tai Akmenės rajono savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama Nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėjai yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 30 p.). Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi ginčo laikotarpiu Akmenės rajono savivaldybėje jai priklausė nekilnojamojo turto objektas. Atsakovė ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka, todėl susidarė įsiskolinimas.

Prašymas patenkintinas.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Akmenės rajono savivaldybės taryba 2007-10-24 sprendimu Nr. T-197 nuo 2008-01-01 įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2013-07-11 sprendimu T-141 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, nauja redakcija priimta 2017-05-31 sprendimu Nr. T-104(E) bei 2019-03-28 sprendimu Nr. T-61 (toliau tekste – ir Nuostatai). Nuostatų 10 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) ir Nuostatų 4.11 p., 32 p., ir 33 p. (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01) nustato, kad pareiškėjas administruoja šią vietinę rinkliavą – ją apskaičiuoja ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Nuo 2017-07-01 galiojantys Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą (4.12 p.). Vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (5 p.), taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų, pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, gyvenamosios paskirties patalpų vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba), gyventojai, įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (12.1. – 12.2.p.), kintamoji dalis apskaičiuojama pagal gyventojų skaičių arba pagal individualių konteinerių ištuštinimų skaičių.

Byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto (gyvenamoji paskirtis), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Taigi, pagal Nuostatų 4.12 punktą atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, todėl susidarė įsiskolinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Nurodytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjo reikalavimas patenkintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 46,07 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020-07-01 iki 2022-12-31.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 21,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas G. G..

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tam jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, palyginti su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-19 įsakymu Nr. 362.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Atsižvelgtina ir į aktualiausią ir naujausią LVAT praktiką šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., LVAT 2021-09-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. J. (a k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 46,07 Eur (keturiasdešimt šeši eurai, 07 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis