Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: 1) 2000-11-14 Telšių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 310 str. 1 d. ir BK 16 str. 2 d., BK 310 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimu ir 1250 litų bauda su ¼ turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 m; 2) 2004-07-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 201 str. 3 d. 6 MGL dydžio bauda, bausmės vykdymą atidedant 1 m; 3) 2015-01-08 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 138 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme; 4) 2015-11-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., laisvės apribojimo bausmė subendrinta su 2015-01-08 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė 2 m. laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 1 m. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriuos rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. K. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei R. Š., o būtent: 2016-08-13 apie 23.10 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. Š. į nosį ir vieną kartą į dešinę galvos pusę, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - odos nubrozdinimą nosies srityje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, specialisto paaiškinimo, Č. K. kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji R. Š. 2016-08-14 vykusios apklausos metu parodė, kad 2016-08-13 apie 23.05 val. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu viena pati virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus (sidrą) ir žiūrėjo televizorių, o jos sugyventinis Č. K. miegojo kitame kambaryje. Apie 23.10 val. pabudęs sugyventinis atėjo į virtuvę ir jai pradėjo priekaištauti, kad geria jo alkoholį. Ji jam pasakė „eik tu po velnių“ ir toliau gėrė. Jai pasakius šiuos žodžius, Č. K. susinervino ir du kartus rankos kumščiu sudavė jai į galvą. Vienas smūgis buvo suduotas į nosį, dėl ko jai buvo padarytas sužalojimas, o kitas smūgis suduotas į galvą. Abu sugyventinio suduoti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto ji iš karto paskambino į policiją. Dėl patirtų sužalojimų ir sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Jos sveikata drausta DnB banke. Minėto konflikto daugiau niekas nematė. Su sugyventiniu namuose dažnai vyksta žodiniai konfliktai, tačiau fizinį smurtą prieš ją sugyventinis naudojo pirmą kartą. Nurodė, kad niekur pati negriuvo ir savo nosies pati nesusižalojo. Nurodė, kad civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta. Civilinio ieškinio neteiks. Daugiau apie minėtą įvykį nieko papasakoti negali. 2016-08-18 papildomos apklausos metu parodė, kad sutinka duoti parodymus įtariamojo Č. K. atžvilgiu. Nurodė, kad pasilieka prie jau anksčiau duotų parodymų, tik papildomai papasakojo, kad su Č. K. kartu gyvena apie 8 metus, veda bendrą ūkį, gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jos mirusiai mamai, dabar tvarkosi dokumentus dėl paveldėjimo. Su sugyventiniu bendrų vaikų neturi. 2016-08-13 kartu su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus (alų ir sidrą), abu buvo girti. Č. K. jai vieną kartą tyčia kumščiu sudavė į nosį, bei vieną kartą į dešinės galvos pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, nuo suduoto smūgio į nosį jai atsirado odos nubrozdinimas. Dėl šio įvykio buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. Pretenzijų Č. neturi, jie susitaikė, jis atsiprašė ir ji jam atleido (33-34, 36-37 b. l.).

2016-08-18 akistatos metu nukentėjusioji R. Š. į klausimą, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių 2016-08-13 įvyko konfliktas tarp jos ir sugyventinio Č. K., atsakė, kad 2016-08-13 vakare ji namuose vartojo alkoholį. Jos sugyventinis Č. K. tuo metu miegojo kitame kambaryje. Prieš eidamas miegoti jis taip pat vartojo alkoholį. Apie 23.10 val. pabudęs jis atėjo į virtuvę ir pamatęs, kad ji viena geria sidrą, supyko. Č. pradėjo priekaištauti, ką tiksliai sakė, nepamena. Kadangi buvo neblaivi ir jai nepatiko jo priekaištai, ji jam pasakė ,,eik tu po velnių". Pasakius šiuos žodžius, Č. K. susinervino ir vieną kartą tyčia sudavė jai kumščiu į nosį bei vieną kartą į galvos dešinę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po smūgio į nosį jai pradėjo bėgti kraujas, jo buvo nedaug, ant nosies atsirado nubrozdinimas. Dėl suduoto smūgio į galvą nurodė, kad jokie sužalojimai padaryti nebuvo, tik juto fizinį skausmą. Po konflikto iš karto paskambino į policiją. Dėl patirtų sužalojimų ir sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Sveikata drausta DnB banke, tačiau apie sužalojimus nepranešė ir nepraneš. Kaltinamasis Č. K. akistatos metu atsisakė duoti parodymus (67-68 b. l.).

Informacijoje apie gautą pranešimą nurodyta, jog 2016-08-13 23.14 val. R. Š. paskambinusi pranešė, kad sugyventinis yra neblaivus, agresyvus, kelia triukšmą, trenkė jai per veidą, jos nosis kruvina, GPM nereikia (24-27 b. l.).

Asmens blaivumo testo duomenimis, iš kurių matyti, kad 2016-08-13 23.40 R. Š. nustatytas 1,60 promilių girtumas (28 b. l.).

2016-08-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1097/2016(04), nurodyta, kad R. Š. nustatytas nosies nubrozdinimas nosies srityje. Nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai paviršiumi, vienu trauminiu poveikiu. R. Š. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir griuvimo metu (44 b. l.).

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjant bylą teisme, Č. K. savo kaltę dėl veikos pagal BK 140 str. 2 d. pripažino tik iš dalies ir aiškino, kad susibarė su nukentėjusiąja dėl sidro, susiginčijo, apsistumdė, galėjo „kepštelėti“ į nosį ir į galvą, bet teigė tai padaręs netyčia. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus iš dalies atmeta ir vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Nukentėjusioji R. Š., būdama įspėta apie melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad Č. K. konflikto metu susinervino ir jai sudavė du smūgius, vienas smūgis buvo suduotas į nosį, dėl ko jai buvo padarytas sužalojimas, o kitas smūgis suduotas į dešinę galvos pusę, abu smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą. Tokius parodymus nukentėjusioji užtvirtino ir 2016-08-18 ikiteisminio tyrimo metu vykusios akistatos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo metu, teigdama, kad konflikto metu Č. K. susinervino ir vieną kartą tyčia jai sudavė kumščiu į nosį ir į dešinę galvos pusę, po smūgio į nosį pradėjo bėgti kraujas, o po smūgio į galvą juto fizinį skausmą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad po šiais savo žodžiais nukentėjusioji pasirašė, taip patvirtindama parodymų tikrumą. Tokias ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis pranešimas, kuriuo 2016-08-13 23.14 val. R. Š. kvietėsi pagalbą ir pranešė, jog neblaivus sugyventinis jai trenkė į nosį, dėl ko nosis yra kruvina. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji buvo apklausta ir teismo posėdžio metu, ji sutiko duoti parodymus prieš kaltinamąjį, tačiau kaip matyti iš apklausos protokolo, R. Š. teisme jau bandė sušvelninti įvykio aplinkybes ir nurodė, jog kai susistumdė, kaltinamasis jai kepštelėjo per nosį, jai sudavė netyčia, išbėgo lašiukas kraujo, netyčia kliuvo ir per galvą, nuo suduotų smūgių jai neskaudėjo. R. Š., teismo posėdžio metu aiškindama parodymų pasikeitimo aplinkybes, teigė, kad ji per prievartą rašė pareiškimą, per prievartą ėjo darytis ekspertizę, taip pat teigė, jog tyrėja ikiteisminio tyrimo metu jai grasino. Tačiau teismas tokiais nukentėjusiosios parodymais, duotais teisme, nesiremia. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis po įvykio toliau gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi ir siekia apsaugoti kaltinamąjį. Be to, tokius nukentėjusiosios parodymus, duotus teisme, paneigė ir teisme apklausti liudytojai bei specialistė.

Liudytojas D. M. teisme parodė, jog nuvykus į įvykio vietą, moteris jam sakė, kad konflikto metu vyriškis jai sudavė į nosį ir į galvą, sakė, kad vyras trenkė supykęs, viską surašė pagal nukentėjusiosios žodžius, spaudimo nukentėjusiajai nedarė. Teismas pažymi ir tai, kad pareigūno D. M. 2016-08-14 surašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje įvykio aplinkybės tapačios tiek liudytojo parodymams, duotiems teisme, tiek nukentėjusiosios duotiems parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja R. K. taip pat nurodė, kad nukentėjusioji jai sakė, jog kumščiu jai buvo suduota į nosį ir į dešinę galvos pusę, apklausoje dalyvavo tik ji ir nukentėjusioji, spaudimas nebuvo daromas, nukentėjusioji viską pasakojo noriai. Be to, liudytoja teismui patvirtino, kad nukentėjusioji perskaitė apklausos protokolą, po juo pasirašė, pastabų neturėjo. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes parodymus teisme liudytojai davė prisiekę, be to, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti Č. K. nusikalstamos veikos padarymu.

Pažymėtina ir tai, kad teisme apklausta specialistė K. Š. paaiškino, jog nukentėjusiajai jokio spaudimo nedarė, atliekant tyrimą, su ja ir nukentėjusiąja jokio pareigūno nebuvo, ji apžiūrėjo nukentėjusiąją, kuri pati pasakė, kad jai buvo smūgiuota du kartus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip nurodė specialistė, padaryti sužalojimai nosies srityje atsirado kontaktuojant su kietu buku daiktu, o kumštis ir yra priskiriamas kietiems bukiems daiktams, pagal sužalojimus nukentėjusioji tikrai turėjo justi fizinį skausmą, kad suduota tik delnu, mažai tikėtina, dažniausiai tokie sužalojimai padaromi kumščiu, nes delno žalojantis paviršius yra platesnis. Tokius parodymus patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada.

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teismas nukentėjusiosios teisme duotais parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, susiedamas juos į visumą, teismas konstatuoja, kad Č. K., smurtaudamas prieš savo šeimos narę – sugyventinę R. Š., tuo nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimą nosies srityje, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas bausmę Č. K. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Teismas pažymi, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja nustatyti ne tik tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Bylos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis iš esmės kaltės dėl savo veiksmų nepripažino ir nesigailėjo. Č. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad galbūt galėjo kepštelėti nukentėjusiajai, tuo pačiu teigė, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms, Č. K. atžvilgiu nenustatyta atsakomybę švelninanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p. Tuo tarpu kaltinamojo Č. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė būdamas girtas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Kaltinamasis Č. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (73-77, 78-104 b. l.), baustas administracine tvarka (105-109 b. l.), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (110, 111 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti skyrus Č. K. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmė skirtina dar ir dėl to, kad Č. K. anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė ir neatgrasė Č. K. nuo nusikaltimų darymo, be to, nusikaltimą įvykdė neatlikęs anksčiau teismo paskirtos bausmės. Kaip rodo bylos medžiaga, Č. K. atžvilgiu priimti nuosprendžiai, kaltinamasis nuolat daro nusikalstamas veikas, smurtauja, nusikaltimai įvykdyti per trumpą laiko tarpą. Pažymėtina ir tai, kad jau 2015-01-08 Č. K. buvo nuteistas už smurtą tos pačios nukentėjusiosios R. Š. atžvilgiu, tačiau paskirta švelnesnė bausmė jokio auklėjamojo poveikio kaltinamajam nepadarė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p. p., paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2015-11-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų laisvės apribojimo bausmės dalimi, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (70-71 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Č. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2015-11-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų laisvės apribojimo bausmės dalimi, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir galutinę subendrintą bausmę Č. K. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Č. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Č. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.