- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-55-417-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Violeta Miliuvienė
- Nukentėjusysis
- D. Ž., D.
- Nuteistasis
- V. G.
- Advokatai
- Mindaugas Repšas
- Kategorijos
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-55-417/2008
Teisėjas Saulius Putrius Procesinio sprendimo kategorija 2.1.12.2.3.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. sausio 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. bei nukentėjusiojo D. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 10 MGL( 1300 litų) dydžio bauda.
Iš dalies patenkintas D. Ž. civilinis ieškinys ir priteista jam iš draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ – 1726, 40 Lt, iš V. G. – 5273, 60 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Advokato pagalbos išlaidų D. Ž.iš V. G. priteista 1000 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G.pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. už tai, kad jis 2007 m. kovo 1 d., apie 20 val., Klaipėdos m. Pilies gatvėje vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, važiuodamas kelio antrąja eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., 171 p. reikalavimus, t.y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems asmenims, neatsižvelgė į greitį ir nesilaikė reikiamo atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojantį ir stabdomą automobilį „Peugeot 605“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, dėl to ties Daržų gatve atsitrenkė į sustojusio šio automobilio galinę dalį. Kaltinamojo automobilyje ant priekinės sėdynės sėdėjusiam D. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendį ir sumažinti priteistą civilinį ieškinį. Nurodo, kad iš karto po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, siūlė paremti jį gydymosi laikotarpiu, tačiau jo pagalbos buvo atsisakyta. Teismas įvertino tai, kad dėl jo(V. G.) profesijos specifikos atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu nedirbo ir negavo jokių pajamų, asmeniškai neturi jokio turto, tačiau mano, kad nepakankamai įvertinta aplinkybė, kad ir pats nukentėjusysis nesiėmė visų saugumo priemonių tam, kad nekiltų pavojingos pasekmės. Pažymi, kad nukentėjusysis, važiuodamas kaip keleivis, nebuvo prisisegęs saugos diržų, todėl po susidūrimo su ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu trenkėsi į priekinį automobilio skydelį ir dėl to patyrė kūno sužalojimus. Nurodo, kad dėl nukentėjusiojo patirto streso, ilgo gydymo laiko, dėl kilusių pasekmių jaučia moralinę atsakomybę. Teigia, jog būtina atsižvelgti, jog nukentėjusiojo gydymosi trukmei didelę įtaką turėjo tai, kad nukentėjusysis serga hemofilija. Todėl mano, kad dėl sunkios nukentėjusiojo ligos yra nekaltas. Be to pažymi, kad nukentėjusiajam D.Ž. priteista 7000 Lt neturtinė žala yra per didelė, įvertinus anksčiau aptartus motyvus, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Lt.
Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendį ir priteisti 35 000 Lt civilinio ieškinio bei turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nurodo, kad dėl V.G. padaryto nusikaltimo patyrė didesnę moralinę žalą, nei ją vertina Klaipėdos m. apylinkės teismas. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. G. gailėjimąsi dėl nusikaltimo pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau iš nuteistojo elgesio abejoja, ar iš tikrųjų V.G. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Mano, jei V. G., padaręs avariją, būtų po jos sunkiai sergančiam ir ligoninėje gulinčiam nukentėjusiajam pamėginęs atlyginti nors išlaidas vaistams, būtų suprantama, kad kaltininkas gailisi ir stengiasi bent kažkaip pataisyti padėtį, jau nekalbant apie patirto streso, skausmų ir moralinės žalos kompensavimą.
Nurodo, kad po avarijoje patirtos traumos Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje praleido keletą dienų, iš ten buvo perkeltas į Klaipėdos psichiatrijos ligoninę, kur dėl patirto streso buvo gydomas du su puse mėnesio. Kadangi serga hemofilija, dėl avarijoje patirtų sužalojimų galėjo žūti ir, tai suprasdamas, patyrė didelių sukrėtimų. Teigia, kad grįžęs iš psichiatrinės ligoninės, ambulatoriškai gydėsi patirtos traumos pasekmes Klaipėdos trečiojoje poliklinikoje, reabilitacijai nepavykus, buvo išsiųstas gydytis į Jūrininkų reabilitacinę ligoninę Palangoje. Nurodo, kad po sanatorinio gydymo sužalota ranka truputį pradėjo judėti, tačiau jos funkcija po reabilitacijos neatsistatė net penkiasdešimčia procentų - rankos negali nei iškelti į viršų, nei į šoną, iš naujo teko mokytis valgyt, rašyt, piešt, spausdinti kompiuteriu. Mano, kad jei V.G. būtų kompensavęs patirtas išlaidas gydymui, tada būtų galima tikėti, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Tai būtų galima laikyti lengvinančia aplinkybe. Nurodo, kad bendras gydymas truks apie metus ir jo baigtis iki šiol neaiški, o teismo priteistą sumą avarijos kaltininkas uždirba užsienio kompanijoje per nepilną mėnesį. Todėl mano, kad iš V.G.s turi būti priteista didesnė suma. Be to mano, kad teismas nepakankamai įsigilino, kad V.Grečkosij sakė netiesą, stengdamasis išvengti didesnės bausmės ir nurodydamas kitokį greitį, nei važiavo. V.Grečkosij akivaizdžiai meluoja ir dėl to, jog avarija įvyko degant ne geltonam, o raudonam šviesoforo signalui. Taip pat pažymi, kad teismas, neatsižvelgęs į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes ir pasekmes, nepagrįstai skyrė lengviausią bausmę, numatytą BK 281 str.
Atkreipia dėmesį į teismo padarytas išvadas apie teismo medicinos eksperto pasisakymus dėl grėsmės nukentėjusiojo gyvybei klausimo. Mano, kad tokio masto sužalojimas sveikam žmogui gal ir nekeltų tiesioginės grėsmės gyvybei, tačiau sergančiajam hemofilija traumos kėlė realią grėsmę gyvybei, nes tai itin sunki trauma, sukėlusi labai stiprų vidinį kraujavimą, kurio laiku nesustabžius vienareikšmiška tokio sužalojimo baigtis būtų buvusi mirtis. Taip pat nurodo, kadangi V.Grečkosij turi gerai apmokamą darbą, Klaipėdos apylinkės teismas be pagrindo sumažino turėtas advokato išlaidas šioje byloje, priteisdamas iš V.G. 1000 Lt. Mano, kad jam turėjo būti priteistos visos turėtos išlaidos advokatui.
Nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti.
Nukentėjusysis prašo nuteistojo skundą atmesti, jo skundą tenkinti.
Prokuroras prašo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliantai skunduose kaltės klausimo neginčija. Skundžiama nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Be to, nukentėjusysis prašo kaip bausmę paskirti maksimalią baudą.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė surinktus duomenis. Iš specialisto išvados (t. 1. b. l. 40- 41) matyti, jog D. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš eksperto D. Vitkaus išvados 2007-09-20 pateikto išaiškinimo matyti, kad žastikaulio kaulo lūžis negali būti priskiriamas prie sunkių sužalojimų. Užsitęsęs gydymas sužalojimo mastui įtakos neturi. D.Ž. beveik visi sąnariai yra pažeisti dėl jo ligos. Didelės kraujosruvos susidarė dėl sutrikusio kraujo krešumo. Jo judesiai yra apriboti, nes yra ryškus lūžis, tačiau jis gyja. Nukentėjusiojo gydymas dar nėra baigtas, reabilitacija neišnaudota, todėl anksti spęsti apie jo nedarbingumo laipsnį. Vienareikšmiškai atsakyti negali, jog sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė grėsmę gyvybei, mano, kad realios grėsmės nebuvo. Jei D.Ž. būtų buvęs prisisegęs saugos diržą, pasekmės būtų buvę lengvesnės.
Tiek nuteistasis V. G.s, tiek nukentėjusysis D. Ž. pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodo, jog apylinkės teismas spręsdamas nukentėjusiajam atsiradusios žalos atlyginimo klausimą, nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, todėl priteistos žalos dydis neadekvatus realios žalos dydžiui. Kolegija įvertinusi visus byloje surinktus duomenis konstatuoja, jog minimi apeliantų skundų argumentai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, kurie teismo įvertintini pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas.
Apylinkės teismas neturtinę žalą, kurią patyrė D. Ž., įvertindamas pinigine suma, nurodė, į kokius kriterijus atsižvelgia. Būtent jog nusikalstama veika D.Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl nusikaltimu padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą. Gydymosi laikotarpis buvo gana ilgas, tačiau sunkesnei sveikatos būklei lemiamą įtaką turėjo ne patirti sužalojimai autoįvykio metu, o liga, kuria nukentėjusysis sirgo iki įvykio, hemofilija. Kolegija mano, kad dėl patirtų sužalojimų iš dalies atsakomybė tenka ir pačiam nukentėjusiajam. Kaip apeliaciniame skunde nurodo ir pats nukentėjusysis, šia liga jis serga seniai ir gerai žino, jog yra itin pavojingos net menkiausios traumos. Tačiau, kaip nustatyta, nukentėjusysis nuteistojo vairuojamu automobiliu važiavo neprisisegęs saugos diržo. Nukentėjusiojo D. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotas paaiškinimas, jog saugos diržo nesisegė, nes nuteistasis jam leido taip elgtis, motyvuodamas, jog yra profesionalus vairuotojas ir dėl to yra saugu važiuoti neprisisegus, nelogiškas. Nukentėjusysis žinodamas apie savo sveikatos būklę, t. y. sirgdamas hemofilija, privalėjo pasirūpinti ir pats savo saugumu. Be to, tokią pareigą numato ir KET nuostatos, įtvirtinančios keleivių pareigas.
Bylos duomenimis nenustatyta, kad nuteistojo vairuojamas automobilis būtų buvęs techniškai netvarkingas, t. y. jame nebūtų buvę saugos diržų ar kažkokios kitos aplinkybės būtų lėmusios, jog nukentėjusysis nebūtų galėjęs prisisegti. Todėl visos atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti siejamos tik su V. G. kaltais veiksmais.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Nuteistojo V. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Kolegija mano, jog tai, kad nuteistasis po autoįvykio atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat bandė tartis dėl galimo žalos atlyginimo dydžio(šią aplinkybę nurodo ir nukentėjusysis), rodo, jog V. G. išgyveno dėl įvykusios autoavarijos, gailisi. Todėl nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog abejotina, ar V. G. tikrai gailisi dėl to, kas įvyko, nepagrįsta.
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiajai šaliai pasipelnyti. Kolegija nesutinka, kad bet kokia nuteistojo pasiūlyta pinigų suma žalai atlyginti nukentėjusįjį gali žeisti ar gėdinti nuteistąjį.
Apylinkės teismas, sumažindamas reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo sumos dydį iki 7000 litų, tinkamai motyvavo bei nurodė, jog paties nukentėjusiojo D. Ž. elgesys, prieštaravęs Kelių eismo taisyklių reikalavimams, taip pat buvo kilusių pasekmių sąlyga, todėl įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydį pagrįstai sumažino iki 7000 litų.
Taip pat teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu sumažinti išlaidas, priteistas už advokato dalyvavimą byloje kaip D.Ž. atstovo, atsižvelgiant į patenkinto ieškinio dalį, nuteistojo turtinę padėtį ir būsimas jo išlaidas, susijusias su civilinio ieškinio atlyginimu, baudos sumokėjimu.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais ir nurodė, jog nuteistasis padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą, V.G. dirbo, nusikalto pirmą kartą, anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, po įvykio domėjosi nukentėjusiojo sveikata, lankė jį ligoninėje, atsiprašė, tarėsi dėl jam padarytos žalos atlyginimo, gailėjosi dėl įvykusio nusikaltimo, tai apylinkės teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, t. y. paskiriant baudą bei nustatant jos mažesnį, nei straipsnio sankcijoje nustatytas vidurkis, dydį.
Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo keisti skunduose nurodytais motyvais teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo D. Ž.o skundus atmesti.