- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2-269/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „L&M Vilnius“
- Kreditorius
- akcinės bendrovės SEB
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „L&M Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-7431-431/2011 pagal kreditoriaus akcinės bendrovės SEB lizingas skundą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pramonės pastatų valdymas“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „Pramonės pastatų valdymas“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Insolvensa“.
Šalies argumentai
Kreditorius AB SEB lizingas pateikė teismui skundą dėl bankrutuojančios UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2011 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų darbotvarkės klausimais: 9.1 „Dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų“, 9.2 „Dėl įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo“, 9.3 „Dėl kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimo“ ir 9.4 „Dėl AB SEB lizingas kreditoriaus reikalavimo“, pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo. Taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus išnagrinėtas skundas sustabdyti ginčijamų BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2011 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą. Nurodė, kad ginčijamų nutarimų vykdymo sustabdymas iki bus išnagrinėtas ginčas padės išvengti interesų konflikto sudarant kreditorių komitetą. Be to, tai užtikrins visų kreditorių interesų patenkinimą, nes nebus vykdomi sprendimai, priimti nepranešus visiems kreditoriams, reikalaujantys administratoriaus papildomų laiko ir bankrutuojančios įmonės finansinių sąnaudų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir sustabdė BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2011 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų darbotvarkės klausimais: 9.1 „Dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų“, 9.2 „Dėl įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo“, 9.3 „Dėl kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimo“ ir 9.4 „Dėl AB SEB lizingas kreditoriaus reikalavimo“, vykdymą.
Teismas nurodė, kad bankroto proceso metu iškilę nesutarimai dėl bankrutuojančios UAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių komiteto išrinkimo bei įgaliojimų jam suteikimo sudaro pakankamą pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių, nes ginčijamų nutarimų vykdymo sustabdymas iki bus išnagrinėtas šių nutarimų teisėtumo klausimas, padės užtikrinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų įgyvendinimo sustabdymas dėl klausimų, susijusių su kreditorių komiteto išrinkimu, neeliminuos kreditorių susirinkimo teisės spręsti bankroto procese jam priskirtus klausimus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo „L&M Vilnius“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pateikė tik vienintelis AB SEB lizingas, kiti kreditoriai skundo nepadavė, o tai patvirtina, jog jie nemano, kad priimti sprendimai pažeidžia jų interesus. Taigi AB SEB lizingas, skųsdamas kreditorių susirinkimo nutarimus ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia apginti ne daugelio kreditorių interesus, o tik savo interesus, nes jis į kreditorių komitetą išrinktas nebuvo. Ginčijamai nutarimais atsakovo kreditorių interesai niekaip nebuvo pažeisti.Teismo patvirtintas AB SEB lizingas kreditinio reikalavimo dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes delspinigių suma apskaičiuota taikant neprotingo dydžio 0,1 proc. tarifą už ketverius metus, kai ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo ieškinio senaties terminas yra šeši mėnesiai. Tokio dydžio kreditinio reikalavimo pateikimas bankroto administratoriui, kurį pasiūlė AB SEB lizingas, yra nesąžiningas. Administratoriui savo iniciatyva neginant atsakovo kreditorių interesų, neginčijant nepagrįsto AB SEB lizingas kreditinio reikalavimo, ginčijamo kreditorių susirinkimo 9.4 nutarimu administratorius pagrįstai buvo įpareigotas šias savo pareigas vykdyti. Dėl to šis kreditorių susirinkimo nutarimas nepažeidžia atsakovo bei jo kreditorių interesų, o kaip tik juos užtikrina. Sustabdžius skundžiamų nutarimų vykdymą, atsakovo bei jo kreditorių interesai yra nepagrįstai pažeidžiami, nes kreditorių susirinkimuose neribotą laiką turės galimybę dalyvauti kreditorius AB SEB lizingas su nepagrįsto reikalavimo dydžiu. Teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo pareigą preliminariai įvertinti AB SEB lizingas skundo tenkinimo tikimybę ir tik nustatęs, kad skundas preliminariai gali būti tenkinamas, turėjo priimti skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas vyko teisėtai, jame dalyvavo 94,14 procentų visų balsų turinčių teismo patvirtintų kreditorių, o AB SEB lizingas skundžiamus nutarimus priėmė kreditorių balsų dauguma. Vadinasi kreditorių susirinkimo nutarimai laikytini priimtais teisėtai, nepažeidžiant jų priėmimo tvarkos. Ta aplinkybė, kad skundžiami nutarimai priimti iš anksto neįtraukus jų į darbotvarkę, nedaro kreditorių susirinkimo nutarimų nepagrįstais ar neteisėtais, nes už juos balsavo kreditoriai, kurių balsai sudaro daugiau negu pusę visų teismo patvirtintų kreditorių balsų. AB SEB lizingas, atstovaujamas advokatų, nesinaudojo savo teise fiziškai dalyvauti kreditorių susirinkime, o savo valia nusprendė susirinkime dalyvauti balsuojant raštu. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, yra neproporcingos bei neekonomiškos, nes net ir netaikius jų, būsimo teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų, t. y. teismas tiesiog konstatuotų nutarimų neteisėtumą. Be to, skundžiami nutarimai yra organizacinio pobūdžio, patys savaime jokių pasekmių nei AB SEB lizingas, nei kitiems atsakovo kreditoriams nesukuria. Net tuo atveju, jei skundas būtų patenkintas, tai nelemtų kreditorių komiteto ginčo laikotarpiu priimtų kitų nutarimų neteisėtumo, nes šiuos nutarimus būtų priėmę kreditoriai, kurių turimi balsai sudaro daugiau negu pusę visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų. Taigi panaikinus skundžiamą nutartį, būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų, o palikus galioti skundžiamą nutartį, būtų nepagrįstai apribota atsakovo kreditorių daugumos valia bankroto proceso valdymą organizuoti ne susirinkime, o komitete.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB lizingas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ginčijami nutarimai yra svarbūs tiek atsakovui, tiek ir visiems jo kreditoriams. Ginčijamu nutarimu naujai išrinktam kreditoriui komitetui buvo suteiktos visos kreditorių susirinkimo teisės, dėl to visas bankroto procesas būtų kontroliuojamas ir įtakojamas būtent kreditorių komiteto, dėl kurio sudarymo teisėtumo ir yra sprendžiamas ginčas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skundo patenkinimo atveju gali būti sunku arba neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, pavyzdžiui, kreditorių komiteto siūlymu, likvidavus atsakovą pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį. Dėl tokio esminio klausimo, kaip kreditorių komiteto rinkimas ir įgaliojimų jam suteikimas, turėjo būti išklausyta visų kreditorių nuomonė. Pažymi, kad apeliantas kvestionuoja AB SEB lizingas kreditinį reikalavimą, kuris jau yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, preliminariai įvertino skundo tenkinimo galimybę. Apeliantas atskirajame skunde neneigia, kad klausimai, dėl kurių buvo priimti nutarimai, į susirinkimo dienotvarkę įtraukti nebuvo, dėl to, esant akivaizdžiam atsakovo kreditorių teisių pažeidimui, jau vien dėl to tikėtina, kad skundas yra pagrįstas. Apelianto teiginiai, kad net ir patenkinus skundą, iki to momento priimti kiti kreditorių komiteto nutarimai nebūtų savaime neteisėti, yra nepagrįsti, nes galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, kreditorių komitetas negalėtų priimti jokių nutarimų, nes jo sudarymas iš esmės kvestionuojamas. Be to, iki šiol nėra išspręsta apelianto ginčijama 1 128 804,50 Lt AB SEB lizingas kreditinio reikalavimo dalis, kuri pakeistų AB SEB lizingas statusą į vieno iš didžiausių kreditorių.
Atsakovas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas bankroto byloje nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nagrinėjamoje byloje kreditorius AB SEB lizingas skundu ginčija BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2011 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus darbotvarkės klausimais: 9.1 „Dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų“, 9.2 „Dėl įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo, 9.3 „Dėl kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimo“ ir 9.4 „Dėl AB SEB lizingas kreditoriaus reikalavimo“. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad bankroto proceso metu iškilę nesutarimai dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto išrinkimo bei įgaliojimų jam suteikimo sudaro pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl to sustabdydamas ginčijamų nutarimų vykdymą, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Tuo atveju, jeigu teismas priimtų kreditoriui AB SEB lizingas palankų sprendimą – pripažintų ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus negaliojančiais, dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nereikėtų šalinti pasekmių, kurios atsirastų vykdant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus. Apeliantas nurodo, kad ginčijami nutarimai yra organizacinio pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių nesukelia. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Ginčijamais nutarimais patvirtinta kreditorių komiteto sudėtis, jam suteiktos visos kreditorių susirinkimo teisės, nustatytos ĮBĮ, išskyrus kreditorių komiteto ir kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimų teisė, patvirtintas kreditorių komiteto darbo reglamentas. Teisėjų kolegijos nuomone, kreditorių komiteto priimti nutarimai, kol sprendžiamas ginčijamų nutarimų teisėtumo klausimas, galėtų sukelti teisines pasekmes tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams, kurių eliminavimas, panaikinus ginčijamus nutarimus, būtų apsunkintas arba taptų nebeįmanomas. Apelianto manymu, jei AB SEB lizingas skundas būtų patenkintas, tai nelemtų kreditorių komiteto ginčo laikotarpiu priimtų kitų nutarimų neteisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais iš esmės kvestionuojamas kreditorių komiteto sudarymas, taigi galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, kreditorių komitetas negalėtų priimti jokių nutarimų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų įgyvendinimo sustabdymas dėl klausimų, susijusių su kreditorių komiteto išrinkimu, neeliminuos kreditorių susirinkimo teisės spręsti bankroto procese jam priskirtus klausimus (ĮBĮ 23 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti laikomos neatitinkančiomis ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Laikinosios apsaugos priemonės bankroto procese turi užtikrinti realią tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesų apsaugą, o kreditorių susirinkimo nutarimų dėl kreditorių komiteto sudarymo, įgaliojimų jam suteikimo panaikinimas tuomet, kai, užsitęsus ginčo dėl tokių kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjimui, dalis tokio plačius įgaliojimus galinčio turėti komiteto nutarimų jau būtų įgyvendinta, būtų formalus ir kaip tik neatitiktų ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.).
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismo patvirtintas AB SEB lizingas kreditorinio reikalavimo dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, o sustabdžius ginčijamų nutarimų vykdymą, nepagrįstai pažeidžiami atsakovo bei jo kreditorių interesai, nes kreditorių susirinkimuose neribotą laiką turės galimybę dalyvauti kreditorius AB SEB lizingas su nepagrįsto reikalavimo dydžiu. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. AB SEB lizingas 454 626,79 Lt dydžio kreditinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos šis kreditorius įgijo visas ĮBĮ numatytas kreditoriaus teises, dėl to apelianto argumentai, kad minėtas kreditorius turės galimybę neribotą laiką dalyvauti kreditorių susirinkimuose su nepagrįsto reikalavimo dydžiu yra nepagrįsti.
Dalį atskirojo skundo sudaro argumentai, kuriais grindžiami atsikirtimai į AB SEB lizingas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, tačiau sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio (nagrinėjamu atveju – skundo) pagrįstumo klausimas nesprendžiamas. Pažymėtina, kad teismo pareiga preliminariai įvertinti ieškinio (skundo) pagrįstumą neturėtų būti suprantama taip, kad teismas turi pareigą vertinti visus byloje esančius įrodymus bei spręsti dėl ieškinio (skundo) pagrįstumo. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl atskirojo skundo argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.