- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-05
- Bylos Nr.
- 1-1281-517/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro (Ukmergė) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:
L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), montuotoju, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BK) 314 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. M. vengė šaukimo į privalomąją tarnybą, o būtent, jis: 2018 m. būdamas įrašytas į Vilniaus regiono karo prievolininkų sąrašą, tinkamai informuotas apie karo prievolininkų pareigas tiek viešai skelbiamoje internetinėje svetainėje https://sauktiniai.kam.lt, tiek registruotais laiškais, nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, dėl ko 2018 m. birželio 6 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 560 straipsnį – 45 Eur bauda, kurią 2018 m. lapkričio 30 d. sumokėjo, pakartotinai buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį – 100 Eur bauda, kurią 2019 m. gegužės 27 d. sumokėjo, tačiau į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Molėtų poskyrį neatvyko, tokiu būdu sistemingai ir piktybiškai vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
Kaltinamasis L. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis žinojo, kad turi internete susirasti ar jis yra įtrauktas į šauktinių sąrašą. Vieną kartą yra žiūrėjęs minėtą sąrašą. Matė, kad yra įtrauktas, bet buvo ten didelis kiekis žmonių, galvojo užteks tiek tais metais. Šaukimus jis gaudavo iš darbdavio, tačiau į juos pasižiūrėjo nerimtai. Jam paskirtas 45 Eur ir 100 Eur dydžio baudas iš atlyginimo išskaičiavo antstoliai. Jis (duomenys neskelbtini), negyvena, yra susipykęs su savo tėvu, todėl nieko nežinojo apie jam siųstus laiškus namo. Jis tik iš darbdavio yra gavęs porą šaukimų. Kaip ir minėjo pažiūrėjo į tai nerimtai. Labai dėl to gailisi, pažada ateityje daugiau nenusikalsti. Jis neprieštarauja, kad būtų procesas užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam kuo mažesnę baudą (b. l. 97-99).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis L. M. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 314 straipsnio 2 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas liudytojų G. C., O. G., parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 74-75, 86-87), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis (b. l. 106-108), kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš liudytojo G. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis dirba Vilniaus regiono karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Molėtų poskyrio specialistu. 2018 metais į karo prievolininkų sąrašą pateko L. M.. Jam buvo suteiktas sąrašo eilės numeris, jis yra nurodytas rašte. L. M. šaukimo nurodymas buvo pateikti Karo prievolės komplektavimo tarnybai ir paskelbtas viešai internetiniame puslapyje https://sauktiniai.ka,.lt/. Pagal karo prievolės įstatymą, karo prievolininkas pats turi susirasti visą informaciją internete, nurodytame puslapyje. Ją gali gauti suvedus savo vardą, pavardę, gimimo datą, paskutinius du asmens kodo skaičius. Tame puslapyje yra nurodyta, kokius jis turi pateikti dokumentus ir kur juos pateikti. Asmuo gali savo duomenis pateikti ir neatvykęs į nurodytą poskyrį. Juos gali pateikti ir elektroniniu paštu, patvirtindamas savo tapatybę. taip pat jis gali kreiptis ir į kitą poskyrį, pagal savo faktinę gyvenamąją vietą. L. M. nurodytus duomenis turėjo pateikti iki 2018 m. kovo 2 d., tačiau jis minėtų duomenų nepateikė ir į Molėtų poskyrį neprisistatė. Dėl galimo administracinio nusižengimo buvo pradėta administracinė teisena pagal ANK 560 straipsnį, t.y. Karo prievolininkų pareigų nevykdymą. Šaukimas minėtam asmeniui atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą buvo išsiųstas asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), ir asmens tuometinės darbovietės (duomenys neskelbtini), adresu. L. M. gyvenamoji vieta ir darbovietė buvo patikrinti per jų sistemą suvedus asmens duomenis. Šaukime buvo nurodytas atvykimo laikas. Lietuvos pašto internatiniame puslapyje www.post/lt, kuriame pateikiami duomenys apie registruotu paštu siųsto šaukimo įteikimą, buvo matyti, kad registruotas laiškas įteiktas gavėjo darbovietės adresu ir nurodyta data, kada tai buvo padaryta. Vadovaujantis ANK 573 str. 1 d. nuostatomis, asmeniui adresuotas registruotas laiškas yra tinkamai įteiktas. Į šaukimu šauktą administracinio nusižengimo tyrimą, L. M. neatvyko, neinformavo dėl kokios priežasties jis neatvyko. Taip pat iš darbovietės negavo informacijos, kad toks asmuo jų įmonėje nedirba. Įmonės įprastai jeigu asmuo jų įmonėje nebedirba arba neseniai buvo atleistas, tarnybą informuoja. Pagal visą tvarką, turi asmeniui būti įteikti du šaukimai, kad galėtų jie mes surašyti protokolą jam nedalyvaujant. Todėl buvo išsiųstas antras šaukimas tokia pačia tvarka kaip ir pirmą kartą. Vėl gi patikrinus internetinę svetainę www.post/lt, buvo matyti, kad įteiktą gavėjo darbovietės adresu. Šaukime nurodytą dieną L. M. vėl neatvyko į rengtą posėdį, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ANK 560 str., paskiriant 15 EUR baudą. Surašius protokolą, protokolas buvo išsiųstas vėl registruotu laišku pagal gyvenamąją vietą ir darbovietę. Kartu su protokolu buvo išsiųstas ir šaukimas pateikti savo duomenis. Duomenis reikalingi ryšiams palaikyti. Taip pat duomenys pagrindžiantys, kad prievolininkui tarnyba galėtų būti atidėta. Šis šaukimas vėl buvo skelbimas viešai, kaip ir pirmą kartą. Vėl dokumentai įteikti gavėjo darbovietės adresu. Šaukime nurodytu laiku L. M. duomenų nepateikė, neinformavo, kodėl jis tai nepadarė. Taip pat L. M. iki nurodytos datos nesumokėjo jam paskirtos baudos. Buvo priimtas nutarimas skirti 45 EUR baudą. Vėl gi, registruotais laiškais L. M. buvo kviečiamas į administracinio nusižengimo tyrimo nagrinėjimą. Šaukimas buvo išsiųstas analogiškai tiek į gyvenamąją vietą, tiek darbdavio adresu registruotu laišku. Matėsi, kad registruotas laiškas įteiktas gavėjo darbdavio adresu. Nepaisant to, L. M. nurodytu laiku į posėdį neatvyko. Buvo išsiųsti du šaukimai atvykti į administracinio nusižengimo tyrimo posėdį, tačiau L. M. neatvyko ir tuomet buvo surašytas protokolas asmeniui nedalyvaujant ir tuo pačiu priimtas nutarimas paskirti 100 Eur baudą. Vėl gi buvo išsiųstas protokolas jau tik deklaruotos gyvenamos vietos adresu, nes jau tuo metu neturėjo duomenų apie L. M. darbovietę. Vėl po šio nutarimo priėmimo, buvo suformuotas šaukimas pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis ir paskelbtas viešai internete. Buvo nurodytas terminas iki kada jis turi tai padaryti, tačiau to nepadarė ir jų tarnybos neinformavo. Kadangi informacija buvo skelbiama viešai, buvo šaukimai formuojami ir siunčiame registruotais laiškais, asmeniui per metus laiko buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl karo prievolininko pareigų nevykdymo, todėl manytina, kad asmens veikoje yra nusikalstamos veikos požymių numatytų BK 314 str. 2 d. Paskutinis šaukimas pateikti duomenis L. M. nebuvo įteiktas registruotu laišku. Jeigu mato, kad šaukimai pateikti duomenis yra įteikti registruotu laišku, jų tarnyba neieško karo prievolininko, kuriam turi būti įteiktas šaukimas. Šiuo atveju L. M. kontaktai buvo žinomi, matėsi, kad įteikti registruoti laiškai jam, todėl vertina, kaip tinkamą informavimą, kad jis privalo atvykti į poskyrį dėl duomenų pateikimo (b. l. 74-75).
Kaip matyti iš liudytojos O. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini), administratore. Jos darbo vieta nustatyta adresu: (duomenys neskelbtini), Kiti darbuotojai, tarp jų ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), oficialiai įdarbinti šioje įmonėje, tačiau komandiruoti dirbti į Vokietiją. 2018 m. kovo 8 d., 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. liepos 18 d. priėmė L. M. skirtas siuntas, kurios registruotu paštu buvo atsiųstos į darbovietę. Kadangi šioje įmonėje dirbo administratore, buvo atsakinga už siuntų priėmimą. Priimant siuntą pagal nustatytą tvarką fiziniu parašu patvirtino siuntų priėmimą pašto darbuotojui bei pažymėdavo įmonės registruose apie siuntų gavimą (pažymėdavo siuntos numerį bei kam skirta siunta). Šiuo metu visa dokumentacija, taip pat ir siuntų priėmimo informacija yra perduota bankroto administratoriui (įmonė 2018 m. lapkričio mėnesį atleido darbuotojus dėl bankroto). Jokių dokumentų apie priimtą siuntą L. M., neturi. Priimtas siuntas (skenuotus variantus) (duomenys neskelbtini), darbuotojams siųsdavo jų asmens bylose nurodytais elektroniniais paštais, o tiems, kurie el. pašto neturi, siųsdavo vadovui, esančiam Vokietijoje. Nustatyta tvarka siuntos gavėjas privalėdavo patvirtinti apie jam skirtos siuntos gavimą savo parašu bei jai atsiųsti skenuotą tam tikrą dokumentą elektroniniu paštu kaip patvirtinimą dėl siuntos gavimo, tačiau konkrečiai kalbant apie L. M., neprisimena ar tai buvo padaryta, todėl negali patvirtinti, kad L. M. gavo jam skirtą siuntą el. paštu ar per vadovą. Ar buvo L. M. kažkokiu būdu informuotas apie jam adresuotas siuntas, nežino, kadangi, kaip ir minėjo, jo nuotolinė darbo vieta buvo Vokietijoje. Darbuotojams daugiausia 185 dienas reikėdavo išdirbti Vokietijoje, suėjus terminui darbuotojai grįždavo į Lietuvą atostogoms, kai kurie asmenys į Lietuvą negrįždavo, atostogaudavo Vokietijoje iki kol vėl galėdavo dirbti. Dėl L. M. buvimo vietos tuo laikotarpiu jokios informacijos neturėjo, nežinojo kokiu metu jis buvo ar nebuvo Lietuvoje. Su L. M. jokių ryšių neturėjo ir neturi, ar jis buvo kada lankęsis ofise, neprisimena, kadangi darbuotojų įmonėje buvo apie 200, todėl visų prisiminti negali (b. l. 80-82).
Kaip matyti iš liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, siuntos buvo persiustos elektroniniu paštu L. M. arba jo broliui N. M. kadangi jie kartu dirbo jo įmonėje ir kartu tuo metu buvo išvykę į komandiruotę Vokietijoje. Maždaug nuo 2018 metų sausio mėnesio vidurio iki 2018 metų liepos mėnesio pabaigos L. M. buvo išvykęs į komandiruotę Vokietijoje (b. l. 86-87).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pranešimo bei jo priedų, L. M. pateko į Vilniaus regiono 2018 metų karo prievolininkų sąrašą (sąrašo eilės Nr. 6247), kuriam šaukimo nurodymas pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis suformuotas ir paskelbtas viešai interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), tačiau L. M. iki 2018 m. kovo 2 d. Lietuvos Kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingų dokumentų ir duomenų nepareikė, į tarnybą neatvyko, nors šaukimai buvo įteikti tinkamai (b. l. 12-14, 15-22).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo, 2018 m. gegužės 7 d. ir 2018 m. liepos 16 d. L. M. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų nevykdymą, paskirtas baudas L. M. sumokėjo (b. l. 106-108).
Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis L. M. vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 314 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis L. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 111-114).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo L. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikaltimą padarė pirmą kartą. Administracine tvarka baustas keturis kartus. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. Yra dirbantis. Įvertinus aptartas aplinkybes, L. M. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 314 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, paliekant prokuroro siūlomą paskirti baudos dydį (BK 47 straipsnis).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421-422 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 314 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL, tai yra 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu L. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 20 MGL., tai yra 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB DNB banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801.
2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.