Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-12 · Administracinė byla Nr. I-2843-406/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-12
Bylos Nr.
I-2843-406/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
J. Š.
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2843-406/16
Procesas Nr. 3-62-3-00894-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 16.8; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 12 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant atsakovo atstovei Jurgitai Stefanijai Žičkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų misterijos Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. Š. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2016 m. kovo 29 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų misterijos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko įsakymą Nr. 2TE-83 „Dėl vidaus tarnybos grandinio J. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo jis nuo 201 m. d. iš tarnybos atleistas, taip pat prašė grąžinti į ankstesnes pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b.l. 5-9).

Pareiškėjas teigia, jog ginčijamu atsakovo įsakymu iš vidaus tarnybos buvo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktos faktines aplinkybės ir teisinis pagrindas nėra pakankamas pripažinti, jog savo veiksmais viešojoje vietoje, tačiau ne tarnybos metu jis pažemino pareigūno vardą. Netinkamai kvalifikavus jo mažareikšmius ne tarnybos metu atliktus veiksmus, dėl kurių jis gailisi, nepagrįstai buvo taikoma pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, neatitinkanti nuobaudos paskyrimo tikslų. Pabrėžia, jog pažeisti tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminai, nes tarnybinė nuobauda Statuto 33 str. 8 d. 2 p. nustatytu atveju turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos. Atsakovas apie tarnybinį nusižengimą sužinojo 2016 m. sausio 25 d., patikrinimo išvada priimta 2016 m. kovo 25 d., tuo tarpu nuobauda paskirta tik 2016 m. kovo 29 d., t. y. nuobauda paskirta po daugiau nei dviejų mėnesių nuo aplinkybių apie tarnybinį nusižengimą sužinojimo. Be to, skundžiamame įsakyme nėra nurodyta apskundimo tvarka, tokiu būdu pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus. Mano, jog surašant tarnybinio patikrinimo išvadą ir akivaizdžiai pažeidus procedūrinius reikalavimus, ginčijamas įsakymas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, naikintinas, grąžinant jį į ankstesnes pareigas bei priteisiant atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas iš tarnybos atleistas pagrįstai ir teisėtai. Nurodo, kad pareiškėjas, nors ir ne tarnybos metu, atlikdamas tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytus bei įvardintus tyčinius kaltus veiksmus ir nesilaikydamas visuotinai pripažintų įprastinių moralės normų, Etikos kodekse įtvirtintų reikalavimų, sąmoningai darė priešingą teisei veiksmą, taip pažeisdamas pareigūno priesaiką, akivaizdžiai pakenkdamas statutinės įstaigos reputacijai, prestižui, autoritetui, griaudamas pasitikėjimą, ją kompromituodamas, padarydamas neigiamą įtaką visuomenės požiūriui į pareigūnus ir jų vykdomą veiklą ir tokiu būdu pažemindamas pareigūno vardą. Pabrėžia, kad nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, atleidimas iš vidaus tarnybos yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui nei kaltės pripažinimas, nei gailėjimasis neturi įtakos, taigi atleidimas negali būti keičiamas kitomis alternatyviomis priemonėmis. Atsakovo atstovė nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 33 str. 4 d. numatyti tarnybinio patikrinimo terminai, neįskaičius į laikotarpį nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. kovo 25 d. (61 kalendorinė diena) pareiškėjo nebuvimo tarnyboje dėl ligos (20 kalendorinių dienų) ir suteiktų atostogų (11 kalendorinių dienų) pažeisti nebuvo. Akcentuoja, kad pareiškėjas su įsakymu buvo supažindintas, Vidaus tarnybos statuto 62 str. yra įtvirtinta nuostata, kad ginčai dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka“, taigi specialiajam įstatymui reglamentuojant įsakymų apskundimą, principinė apskundimo galimybė pareiškėjui buvo žinoma, be to, supažindinimo su tarnybinio patikrinimo išvada metu pareiškėjas žodžiu buvo informuotas apie galimybę skųsti sprendimą .

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo J. Š. atleidimo iš tarnybos teisėtumo. Pareiškėjas ginčija ir prašo panaikinti 2016 m. kovo 29 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. „Dėl vidaus tarnybos grandinio J. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 str. 1 d. 7 p. (kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) nuo 2016 m. kovo 30 d. iš tarnybos atleistas, taip pat prašo grąžinti į buvusias pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (b.l. 33).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 01 toliau – Statutas) ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2013 m. rugpjūčio 23 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-308 (toliau – Aprašas), taip pat Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodeksas, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų misterijos direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-101.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo,

teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013). Tad sprendžiant klausimą, ar skundžiamu įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, būtina analizuoti tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą.

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d.,72 str.).

Valstybės tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Valstybės tarnautojas yra tarnybos teisinių santykių silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas, ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012 ir kt.). Taigi ginčo atveju būtent atsakovas, kuris ginčijamu įsakymu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už tai, kad jis pažemino pareigūno vardą, turi įrodyti šias aplinkybes.

Tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. kovo 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 8I-6 dėl I-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo vidaus tarnybos grandinio J. Š. galimo tarnybinio pažeidimo (b.l. 11-17), neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 29 d. 22 val. 45 min. Trakuose Karaimų g. 56 vartojo narkotines, psichotropines medžiagas (marihuaną) be gydytojo paskyrimo. Teismo vertinimu, tokie jo tyčiniai neteisėti veiksmai buvo pagrįstai įvardinti kaip akivaizdžiai žeminantys pareigūno vardą, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą. Atsakovui sprendžiant dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie esminių elementų – pareiškėjo kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos ir šia veika sukeltų pasekmių – akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimo, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimo bei jos kompromitavimo nustatytos. Byloje esančių įrodymų nuoseklumas, logiškumas, atitinkamų bylai reikšmingų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų, jų šaltinių vertinimas leistinumo, pakankamumo ir patikimumo aspektais dėl tarnybinio nusižengimo fakto konstatavimo, leidžia daryti išvadą, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, pareiškėjas iš tarnybos atleistas pagrįstai.

Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktos faktines aplinkybės ir teisinis pagrindas nėra pakankamas pripažinti, jog jis pažemino pareigūno vardą. Netinkamai kvalifikavus jo veiksmus nepagrįstai buvo taikoma pati griežčiausia tarnybinė nuobauda. Tokie pareiškėjo argumentai visiškai nepagrįsti.

Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą buvo pasakęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute, nors ir nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos), yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 5 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pareigūno vardo pažeminimas Statuto 2 straipsnio 5 dalies prasme yra susijęs su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu: 1) pareigūno kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Statuto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu, laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2008 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-520/2009, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2010 m. liepos 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.). Toks aiškinimas yra siejamas su statutinės valstybės tarnybos ypatumais.

Statuto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais. Pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas privalo: gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves; sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą; imtis priemonių fizinių, juridinių asmenų ar valstybės turtui gelbėti stichinių nelaimių, avarijų, katastrofų ar kitų ekstremalių situacijų atvejais; saugoti jam patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės, tarnybos bei komercines paslaptį (Statuto 3 straipsnio 9 dalies 1-5 punktai).

Pagal Statuto 13 straipsnio 2 dalį, kurioje suformuluota privalomoji pareigūno priesaikos dalis, pareigūnas prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei šiais žodžiais: „ <...> Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Teismas pabrėžia, kad statutinio pareigūno ir visuomenės teisiniai santykiai turi išskirtinių, specifinių bruožų, būtent kurie ir lemia itin didelius dorovinius reikalavimus, keliamus statutiniam valstybinei valdžiai atstovaujančiam pareigūnui, turinčiam viešojo administravimo teisę sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu bei atliekančiam jam priskirtas funkcijas. Bet kuris statutinis pareigūnas turi visose gyvenimo situacijose formuoti statutinės įstaigos prestižą, kelti jos autoritetą, stiprinti teigiamą įvaizdį.

VPGT pareigūnų etikos kodeksas nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinio ir profesinio elgesio normas, principus bei taisykles, reglamentuoja pareigūnų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu. Etikos kodekse įtvirtinta eilė nuostatų, aiškiai apibrėžiančių pareigūnų veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis kiekvienas pareigūnas, vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas ir laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo metu, stiprinti pareigūno autoritetą, atsakomybę už savo veiksmus ir atsakomybę visuomenei bei valdžios įstaigoms, apsaugoti nuo konfliktinių situacijų ir neetiško elgesio. Šio kodekso 9.7 p. nustatyta, jog ne tarnybos metu pareigūnas viešoje vietoje nesirodyti neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir pasitikėjimo visuomenėje valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei pareigūnais.

Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos (b.l. 47 – 52) matyti, kad pareiškėjui už narkotinių, psichotropinių medžiagų (marihuanos) vartojimą be gydytojo paskyrimo pagal ATPK 44 str. 2 d. skirta administracinė nuobauda - 2 Eur bauda, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 23 (b.l. 51) patvirtina, jog pareiškėjas vartojo psichoaktyvias medžiagas – marihuaną. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nutarimo skirti jam administracinę nuobaudą nustatyta tvarka neginčijo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryta veikla akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Konstatuotina, jog pareiškėjo veikloje egzistavo visos sąlygos, kurių pagrindu jis pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą. Kaip jau minėta, Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Byloje nustatyti pareiškėjo atlikti kalti veiksmai neabejotinai žemina tarnybos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei ją kompromituoja. Pareiškėjas savo veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis ypatingai lengvabūdiškai ir tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais (tarnybomis), menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).

Pareiškėjas, ginčydamas įsakymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, savo prašyme taip pat teigia, kad nesilaikyta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų, nes pažeisti tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminai, be to, skundžiamame įsakyme nėra nurodyta apskundimo tvarka, tokiu būdu pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2016 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. A-31 patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. kovo 19 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos (b.l. 35), o iš nedarbingumo pažymėjimų (b. l. 36-39) matyti, kad 20 dienų laikotarpiu nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos iki tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos (2016 m. kovo 25 d.) jis sirgo. Šis laikas neįskaičiuotinas į tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminus (Statuto 33 str. 5 d.), todėl akivaizdu, jog terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo praleistas.

Nors įsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau tik tokia aplinkybė, pareiškėjui šia teise pasinaudojus ir ją tinkamai realizavus, įsakymą apskundžiant teismui, nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamą atsakovo įsakymą pripažinti neteisėtu.

Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, Tarnybinio tyrimo išvadoje aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008). Minėta, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas.

Byloje įrodžius, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas teisėtai ir pagrįstai, kiti pareiškėjo skundo reikalavimai (grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą, priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką) laikytini išvestiniais iš pirmojo, todėl papildomai neanalizuotini ir atmestini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas