- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- AS-631-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02766-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos Valstybė atstovaujanti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo, sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 400 Eur neturtinės žalos kompensaciją; 3) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2022 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 7-1760; 4) panaikinti Kalėjimų departamento 2022 m. birželio 10 d. raštą Nr. 2S-1601; 5) įpareigoti Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentą sudaryti sąlygas vaizdo skambučiams tarp kalinių visose įstaigose vykdyti nustatant tokią tvarką Kalėjimų departamentui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. K. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, LT-44312 Kaunas).
Teismas aptarė ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias teritorinį teismingumą ir procesinių dokumentų padavimo tvarką, bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kuris atlieka bausmę Pravieniškių PN-AK, kreipėsi į savo bausmės atlikimo įstaigos administraciją su prašymu suteikti jam vaizdo skambutį su (duomenys neskelbtini) E. S., esančiu Kauno tardymo izoliatoriuje. Tačiau Pravieniškių PN-AK 2022 m. balandžio 6 d. raštu (sprendimu) Nr. 7-1760 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK 2022 m. balandžio 6 d. raštu (sprendimu), kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Pastarasis, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. birželio 10 d. raštu (sprendimu) Nr. 2S-1601 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nenustatė teisinio pagrindo naikinti Pravieniškių PN-AK 2022 m. balandžio 6 d. raštą (sprendimą).
Teismas vertino, kad ginčas iš esmės yra kilęs tarp pareiškėjo ir Pravieniškių PN-AK dėl atsisakymo jam suteikti vaizdo skambutį su giminaičiu, esančiu kitoje įkalinimo įstaigoje. Tai, kad Kalėjimų departamentas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jį atmetė, nekeičia kilusio ginčo esmės. Todėl ginčo teismingumas turi būti nustatomas būtent pagal Pravieniškių PN-AK buveinę.
Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas, be kita ko, ir prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, tačiau akivaizdu, jog, jeigu neturtinė žala ir buvo padaryta pareiškėjui, tai ji buvo padaryta būtent Pravieniškių PN-AK veiksmais, o ne Kalėjimų departamento, kuris pareiškėjo skundą nagrinėjo tik ikiteismine tvarka, veiksmais.
Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK buveinė yra adresu: Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., LT-56369 Kaišiadorių r. sav., todėl pareiškėjas su skundu turėtų kreiptis ne į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus, turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, kurių buveinė yra adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas.
III.
Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartį ir skundo priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-174-520/2018, 2018 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-245-756/2018 konstatuotintina, kad analogiško pobūdžio bylą priklauso nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas turėtų vadovautis suformuotais pracedentais analogiškose bylose. Paaiškina, kad Pravieniškių PN-AK ne visiems asmenims sudaro sąlygas bendrauti su kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis vaizdo skambučiu. Tačiau nustatyti tokios teisės Pravieniškių PN-AK be Kalėjimų departamento žinios negali, kadangi sutartis teikti telefoninės ir kitas ryšio priemonių paslaugas su uždarąja akcine bendrove CSC yra sudaręs Kalėjimų departamentas, iš kurio pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Pagal ABTĮ nuostatas skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė (31 str. 1 d.). Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (31 str. 2 d.). Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal ABTĮ 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu (31 str. 3 d.). Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal ABTĮ 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (31 str. 4 d.).
Nustatyta, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, skundžia Pravieniškių PN-AK 2022 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 7-1760. Skundžiamas Kalėjimų departamento 2022 m. birželio 10 d. raštas Nr. 2S-1601 priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų (neveikimo) išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo buvimo vieta yra Pravieniškių PN-AK, kurios buveinė yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritorijoje. Taigi pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 ir 2 dalių taisykles byla būtų teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimo departamento, neturtinę žalą kildina iš šių dviejų Lietuvos valstybės atstovų, kurių buveinės yra skirtingose teritorijose, veiksmų. Tačiau šiuo konkrečiu atveju taip pat reikšminga tai, jog esminė žala tiesiogiai kildinama iš Pravieniškių PN-AK veiksmų, todėl kito atsakovo Lietuvos valstybės atstovo (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) įtraukimas į bylą nekeičia jos teismingumo. Taigi sprendžiant pareiškėjo skundo teismingumo klausimą bei vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat protingumo ir teisingumo principais, konstatuotina, kad byla teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-174-520/2018 ir 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-245-756/2018). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė vadovaudamasis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-830-629/2018, 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-815-552/2018, 2019 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-353-575/2019).
Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (K.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.