Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1648-260/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-23
Bylos Nr.
2S-1648-260/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
G. V. B., V. B.
Atsakovas
V. B.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1648-260/2008Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 113.6; 122.4;(S)Pirmosios instancijos teismo teisėja Valentina Ščerbakova
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų G. V. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-11041-249/2008 pagal ieškovų G. V. B. ir V. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl nuosavybės teisės gynimo, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr.2-11041-249/2008 nagrinėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismui 2008 06 03 pateiktu ieškiniu (b.l. 3-8) ieškovai prašė:

1. pripažinti bendraturčių D. B. ir atsakovės V. B. 1999 12 14 pasirašytą susitarimą galiojančiu sandoriu, kuriuo susitarta V. B. lėšomis nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune priestatą la ¹/p, kuriame yra patalpos 1-8/1.79 ir 1-9/2.76;

2. įpareigoti atsakovę V. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, priestatą la ¹/p;

3. atidalinti ieškovams ir atsakovei nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo, gyvenamojo namo lA1mp, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis:

3.1. ieškovams paskirti žemės sklypo dalį, sklypo padalijimo projekte (prijungtas prie civilinės bylos) pažymėtą indeksu B, kurios plotas 437 kv. m, koordinatės 9-1-2-3-4-5-6-7-14-13-12-11-10;

3.2. atsakovei paskirti žemės sklypo dalį, sklypo padalijimo projekte pažymėtą indeksu A, kurios bendras plotas 183 kv. m, koordinatės 7-8-9-10-11-12-13-14,

3.3. ieškovams paskirti gyvenamojo namo (lA lmp) patalpas namų valdos techninės apskaitos byloje (projektas prijungtas prie civilinės bylos) pažymėtas indeksais 2-1 (2,10 kv.m.), 2-2 (9,84 kv.m.), 2-3 (1,72 kv.m.), 2-4 (12,33 kv.m.), 2-5 (34,93), 2-6 (3,34 kv.m.), 2-7 (12,01 kv.m.), 2-8 (5,86 kv.m.), 2-9 (1,51 kv.m.), 2-10 (13,49 kv.m.), 2-11 (14,37 kv.m.), R-1 (10.15 kv.m.), R-2 (1,89 kv.m.), R-3 (20,05 kv.m.), R-4 (7,30 kv.m.), R-5 (9,1 kv.m.), R-6 (14,14 kv.m.). viso 174,13 kv.m. (su rūsiu);

3.4. atsakovei paskirti gyvenamojo namo (1Almp) patalpas, kurių indeksai 1-1 (1,35 kv.m), 1-2 (12,57 kv.m), 1-3 (11,82 kv.m), 1-4 (6,14 kv.m), 1-5 (11,68 kv.m), 1-6 (13,07 kv.m), 1-7(2,48 kv.m) viso 59,11 kv.m ;

3.5. priteisti ieškovams nuosavybėn atmatų duobę, kurios vertė 176 Lt, stoginę, kurios vertė 1242 Lt, metalo tinklo tvoros įvažiavimo vartus 3,59 m ilgio, kurių vertė 341 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), Kaunas, viso 1759 Lt;

3.6. priteisti atsakovei metalo tinklo tvorą 17,24 m. ilgio, kurios vertė 1625 Lt, kiemo aikštelės šaligatvių plytelių dangą 44,76 m ilgio 1961 Lt vertės, kanalizacijos šulinį 216 Lt vertės, viso 3802 Lt vertės;

3.7. priteisti iš atsakovės V. B. ieškovams 2300,53 Lt piniginę kompensaciją už jai tekusią didesnę dalį kitų kiemo statinių;

4. priteisti iš atsakovės ieškovams turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškiniu (b.l. 65-66) prašė:

1. atidalyti jai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį, kurioje ieškovų parengtame projekte (prijungtas prie civilinės bylos) patalpos 1-1 (1,35 kv.m.), 1-2 (12,57 kv.m.), 1-3 (11,82 kv.m.), 1-4 (6,14 kv.m.), 1-5 (11,68 kv.m.), 1-6 (13,07 kv.m.), 1-7 (2,48 kv.m.), 1-8 (1,79 kv.m.) ir 1-9 (2,76 kv.m.), kiemo įrenginius: kanalizacijos šulinį 216 Lt vertės, kiemo dangą plytelėmis 1961 Lt vertės ir žemę pagal jos pateiktą projekto (b. l. 70) A dalį 183 kv.m. ploto, nuspalvintą mėlynai ir apibrėžtą linija bei taškais 8,9,10,11,12,13,14,15;

2. ieškovams skirti gyvenamojo namo dalį, kurioje yra patalpos 2-1 (2,10 kv.m.), 2-2(9,84kv.m.), 2-3(1,72kv.m.), 2-4(12,33kv.m.), 2-5(34,93kv.m.), 2-6(3,34kv.m.), 2-7(12,01kv.m.), 2-8(5,86kv.m.), 2-9(1,51kv.m.), 2-10(13,49kv.m.), 2-11(14,37kv.m.), R-l(10,15kv.m.), R-2(1,89kv.m.), R-3(20,05kv.m.), R-4(7,30kv.m.), R-5(9,1kv.m.), R-6(14,14kv.m.), kiemo įrenginius: atmatų duobę 176 Lt vertės, vartus 341 Lt vertės, stoginę 1242 Lt vertė, šulinį 216 Lt vertės, kiemo dangos plyteles, esančias ieškovų žemės dalyje ir sudėtas atskirai 1961 Lt, 3 obelis ir žemės dalį, parengtame projekte (b.l.70) pažymėtą raide B 437 kv.m., nuspalvintą žaliai, apibrėžtą linija ir taškais 1,2,3,4,5,6;

3. tvorą 17,24 m. ilgio 1625 Lt vertės palikti bendroje nuosavybėje – V. B. 36/100, G.V. B. - 32/100 ir V. B. - 32/100 dalys;

4. nustatyti servitutą ieškovų vamzdžiui per jos žemę, ir visiems bendraturčiams naudotis žeme 1 m. nuo statinių, atliekant namo remontą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi išskyrė į atskirą bylą ieškovų G. V. B. ir V. B. ieškininius reikalavimus: pripažinti bendraturčių D. B. ir atsakovės V. B. 1999 12 14 pasirašytą susitarimą galiojančiu sandoriu, kuriuo susitarta V. B. lėšomis nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune la¹/p priestatą, kuriame yra patalpos 1-8/1.79 ir 1-9/2.76; įpareigoti atsakovę V. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, priestatą l a¹/p. Civilinę bylą Nr.2-11041-249/2008, kurioje bus nagrinėjami ieškovų reikalavimai dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo, teismas sustabdė iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl ieškovų G. V. B. ir V. B. ieškininio reikalavimo nugriauti namo priestatą la¹/p. Teismas nustatė, kad ieškovai siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą žemės atidalinimo projektą. Ieškovų prašomoje skirti žemės sklypo dalyje šiuo metu stovi atsakovės priestatas 1a¹/p, kurį ieškovai reikalauja nugriauti. Atsakovė su priestato griovimu nesutinka ir priešieškiniu prašo priestato patalpas ir žemę po priestatu ir prie priestato priskirti jai. Todėl nuo priestato išlikimo priklauso abiems šalims priklausančios turto dalys, atidalinimo tvarka, kuri gali keistis priėmus vieną ar kitą sprendimą. Teismas padarė išvadą, kad tikslinga pradžioje išspręsti ieškovų reikalavimus dėl bendraturčių susitarimo galiojimo ir priestato nugriovimo, ir tik po to spręsti bendraturčių reikalavimus dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atskiruoju skundu (b.l. 94-95) ieškovai G. V. B. ir V. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį ir dėl reikalavimų išskyrimo ir dėl civilinės bylos sustabdymo arba dalyje dėl civilinės bylos sustabdymo. Skunde nurodo, kad ieškinys jau buvo priimtas vadovaujantis CPK 137 straipsniu, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 136 straipsnio 2 dalį ir išskirti reikalavimus į atskirą bylą. Teismas, pažeisdamas CPK 136 straipsnio 2 dalį, grubiai pažeidė ir CPK 7, 8 straipsnius, kurie įpareigoja teismą taikyti koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos principą ir siekti, kad ginčas būtų išspręstas per kuo trumpiausią terminą, užkirsti kelią proceso vilkinimui. Bylos reikalavimų išskyrimas praėjus 5 mėnesiams po ieškinio priėmimo net antrojo parengiamojo posėdžio metu ne tik neteisėtas, bet prieštarauja logiškumui, protingumui, sąžiningumui, akivaizdžiai užvilkina ir taip jau įsisenėjusio ginčo sprendimą. Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad atsakovė buvo įsipareigojusi valdos atidalinimo klausimą išspręsti dar 2000 m., tačiau pasinaudojo didele nelaime, t.y. ieškovų sunkiai sergančio sūnaus onkologine liga, vėliau sūnaus mirtimi, ir atidalinimo klausimą vilkina pati. Apeliantai mano, kad nutarties dalis dėl reikalavimų išskyrimo yra nemotyvuota kas yra absoliutus nutarties naikinimo pagrindas. Iš rašytinių įrodymų akivaizdu, kad D. B. su V. B. sistemiškai, koncentruotai sprendė abiejų problemų sprendimą, t.y. žemės sklypo atidalinimo ir priestato griovimo klausimus, kurie buvo susipynę ir vienas nuo kito priklausė. V. B. ir D. B. pasirašyto rašto 1999 12 14 turinys rodo, kad buvo apjungtas abiejų problemų sprendimas vienu metu. Tuo pačiu metu buvo sudaromas žemės sklypo sandoris dėl žemės dalies po priestatu pardavimo D. B. , nes atsakovė buvo įsipareigojusi nugriauti nenaudojamą nereikalingą priestatą, kuris trukdė D. B. įvažiuoti į garažą. Niekada D. B. nebūtų mokėjęs pinigų atsakovei ir pirkęs žemės po priestatu, jei nebūtų susitarta dėl priestato nugriovimo. Teismas neanalizavo bylos dokumentų, aplinkybių, kurios akivaizdžiai rodo, kad ieškinio reikalavimai ypač susiję tarpusavyje ir ginčas gali išsispręsti tik kartu sprendžiant visus reikalavimus, jau nekalbant apie greitumą, teisingumą. Sustabdant civilinę bylą dėl atidalijimo neribotam terminui, vilkinasi virš 8 metų trunkančio ginčo sprendimas, ką rodo byloje esantys rašytiniai įrodymai. Bylos sustabdymas taip pat prieštarauja CPK 7 ir 8 straipsniams, Europos Žmogaus teisių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai teismo pareigai per kuo trumpiausią laiką stengtis išspręsti bylą ir įvykdyti teismo sprendimą. Bylos sustabdymas po 5 mėnesių bylos iškėlimo, antrojo parengiamojo posėdžio metu, ne dėl kitų bylų, o dėl toje pačioje byloje pareikštų reikalavimų, nepateisinamas, grubiai pažeidžiantis ieškovų teises ir teisėtus lūkesčius, interesus.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 99) atsakovė prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad nutarties dėl vieno reikalavimo išskyrimo į atskirą bylą apskundimas įstatymu nenumatytas ( CPK 138 str.). Šio reikalavimo išskyrimas į atskirą bylą taip pat neužkerta kelio jau pradėtam procesui. Todėl atskirojo skundo dalis dėl reikalavimo nugriauti pastatą išskyrimo į atskirą bylą neturėtų būti nagrinėjama, nors ir būtų absoliutus pagrindas nutarčiai panaikinti. Atskirajame skunde nėra nurodyti absoliutaus negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Atskirajame skunde nėra esminių motyvų dėl nutarties sustabdyti bylą. Teiginys, kad tai užvilkins ginčo sprendimą, tik formaliai teisingas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, t.y. kol bus išspręstas ginčas dėl atsakovės priestato nugriovimo.

Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutarties atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Dėl reikalavimų išskyrimo teisėjų kolegija pažymi, jog ši nutarties dalis apeliacine tvarka negali būti skundžiama, nes tokio apskundimo galimybės nenumato Civilinio proceso kodeksas ir tai neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnis), todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovų reikalavimus dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo sustabdė iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl ieškovų G. V. B. ir V. B. ieškinio reikalavimo nugriauti namo priestatą la¹/p. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė išskirtų ieškovų reikalavimų nagrinėjimą, kadangi tikslinga pradžioje išspręsti ieškovų reikalavimus dėl bendraturčių susitarimo galiojimo ir priestato nugriovimo, ir tik po to spręsti bendraturčių reikalavimus dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip matyti iš ieškovų pateiktos žemės sklypo padalijimo schemos, ieškovai prašo jiems skirti žemės sklypo dalį, kurioje stovi priestatas 1a¹/p bei priestato pločio įvažiavimo dalį, koordinatės 11,10,9,1,2 (projektinis pasiūlymas, prijungtas prie civilinės bylos). Atsakovė priešieškiniu prašo paskirti jai žemės sklypo dalį pagal jos pateiktą žemės sklypo planą (b.l. 70) paliekant nenugriautą priestatą 1a¹/p bei priestato pločio įvažiavimo dalį. Todėl tik išsprendus ginčą dėl priestato, teismas galėtų nagrinėti bendraturčių reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Galina BlaževičEgidijus Tamašauskas