Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. (R. Š.), a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad 2006-11-28, 09.30 val., (duomenys neskelbtini), pro atvirą langą įsibrovęs į socialinės rūpybos skyriaus kabinetą Nr. 4, iš spintos pasikėsino pagrobti O. A. priklausančią 40 litų vertės rankinę, kurioje buvo 10 litų vertės piniginė, kurioje buvo 98 litai, O. A. vardu išduota 20 litų vertės AB HANSA BANKAS Visa elektron mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 15 litų vertės raktai su pakabuku, 22 litų vertės kosmetikos reikmenys. Nusikalstamos veikos nuteistasis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį sulaikė įvykį pastebėjęs asmuo.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo R. Š. kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. R. Š. savo kaltės neneigia, kaltu prisipažino visiškai. Pavogti nukentėjusiosios daiktai surasti pas nuteistąjį jo sulaikymo metu.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pasikėsino padaryti tyčinį savanaudišką apysunkį nusikaltimą, yra jauno amžiaus, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę, teismas privalėjo atsižvelgti ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. Š. anksčiau ne kartą teistas, teistumui neišnykus vėl pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, nes šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ( BK 54 str. 2 d. 5 p.). Be to, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui, koks yra nuteistasis, už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Byloje yra duomenų, kad R. Š. keliasdešimt kartų buvo baudžiamas administracine tvarka už nusikaltimus svetimai nuosavybei ( t. 1., b. l. 65-73). Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad bausmė, skiriama už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą turi būti mažesnė už bausmę, kuri skiriama už baigtą nusikaltimą, neteisingas. Lietuvos Respublikos BK 57 str. 1 d. nustatyta, kad bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veikų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Laikytina, kad nuteistojo veiksmai, susiję su įsibrovimu į patalpą, buvo labai pavojingi. Nusikaltimas nebaigtas ne dėl nuteistojo valios, o todėl, kad nuteistąjį po vagystės sulaikė atsitiktinai nuteistojo įtartiną elgesį pastebėjęs asmuo.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, bendruosius ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindus, apeliacinio skundo argumentus, tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, o paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra žymiai mažesnė, negu BK 178 str. 2 d. sankcijos vidurkis, apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikinamas ir nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.