Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, anksčiau teistas, tačiau visi teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2014-09-27 23.40 val. Kauno r., Garliavoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neveikimo, tai yra, kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog 2014-09-27 23 val. 40 min. Kauno r., Garliavoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos tarnybiniame automobilyje „Nissan NV 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pasiūlė ir davė 350 litų kyšį, šiuos pinigus padėdamas ties automobilio pavarų perjungimo svirtimi, savo įgaliojimus vykdžiusiems valstybės tarnautojams – Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-o būrio vyr. patruliui K. B. ir patruliui G. V..

A. Š. teisme visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir apklausiamas parodė, kad pasielgė labai neatsakingai. 2014-09-27, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį ir buvo sulaikytas pareigūnų. Jie pasikvietė į automobilį nustatyti neblaivumo. Kiek turėjo pinigų, tiek jiems ir pametė prie pavarų svirties. Pinigus davė, kad nerašytų protokolo. Jie jį perspėjo, kad už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Nenorėjo, kad atimtų vairuotojo pažymėjimo, nes yra vienintelis šeimos maitintojas, žmona bedarbė ir suprato, kad be teisių bus sunku. Labai gailisi. Davė 350 litų, tai buvo visi pinigai, kiek turėjo piniginėje. Nustatė 1,6 promilių girtumą. Pareigūnai pinigų nepaėmė. Sakė pareigūnams, kad dar duos kiek reikės tų pinigų, kad tik nebaustų. Administracine tvarka yra baustas už greičio viršijimą, bet labai senai. Dėl alkoholio vartojimo neturi problemų. Prašo perduoti motinos atsakomybei pagal laidavimą. Jie gyvena kartu viename name. Jo mama giliai tikinti, eina į bažnyčią. Eis kartu su ja, nebegers daugiau. Ji labai blogai vertina jo šitą poelgį, labai blogai. Mama neteista, administracine tvarka nebausta. Pieš išeidama į pensiją ji dirbo autoremonto gamykloje. Santykiai su mama geri, mama rūpintis dar nereikia, ji savarankiška. Jo paties teistumai išnykę, buvo anksčiau teistas 3 kartus. Yra buvęs teistas Vokietijoje, D. Britanijoje. Ten abu kartus apsivogė. 2011 m. Britanijoje pavogė dešrelių pakelį iš darbovietės. Tai buvo vienas pakelis dešrelių. Buvo paskirta bauda ir lygtinumas vieneriems metams. Buvo išsiaiškina, kad dešrelių pakelis kainavo apie 1 svarą. Jis dirbo prie tų dešrelių. Norėjo parnešti šeimai paragauti, parodyti, ką gamina. Užsienyje dirbo trumpai, per vagystę prarado darbą ir parvažiavo į Lietuvą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais sekančiais įrodymais.

Liudytojas K. B. parodė, kad vyko į avariją, į Garliavą. Pamatė, kad vienas automobilis tempia kitą automobilį. Viena mašina buvo sudaužyta, kita ne. Vairuotoją pasikvietė į mašiną, pasakė, kad bus rašomas protokolas. Jis sakė, kad padarė avariją, pabėgo iš jos. Jis siūlė susitarti. Ištraukė saują pinigų ir numetė prie pavarų svirties. Pinigus davė, kad nebūtų jam atsakomybės dėl eismo įvykio. Pinigus davė tas, kuris vairavo Citroen markės automobilį. Tai buvo kaltinamasis. Pinigus davė būtent jis. Jis tuo metu buvo neblaivus. Protokolą surašėm už tai, kad vairavo neblaivus.Ne vieną kartą jam aiškino, kad pinigų negalima duoti. Įvykio metu buvo su kolega. Pilietį pasodinoį tarnybinio automobilio galą. Pinigus davė, kad išvengtų atsakomybės už avariją, už vairavimą būnant neblaiviam. Sakė, kad dar atneš pinigų, kiek tik reikės. Kolega lauke buvo tuo metu su kitu vairuotoju. Pilietis suprato, ką daro. Suvokė aplinką.

Liudytoja Z. Š. parodė, kad smulkmenų nežino, tik žino, kad A. Š. važiavo išgėręs, sustabdė policija, o jis vengdamas atsakomybės bandė su jais susitarti, kas jam nepavyko. Dėl to baudžiamas už kyšio siūlymą. Vertina jo šitą poelgį neigiamai. Jis pats gailisi. Jis yra jos sūnus ir jų santykiai geri. Ji yra našlė ir gyvena su sūnumi kartu. Jis rūpinas ja, visais vyriškais buitiniais klausimais padeda. Jie nekonfliktuoja. Nežino, kas kitas artimesnis, nei ji, gali daryti teigiamą įtaką. Sūnus visada iki dabar jos klauso, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nes dirba labai daug. Jam vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas, dėl to ir bandė susitarti. Ji pati neteista, nebausta administracine tvarka. Pati kol kas išsilaiko save, gyvena iš pensijos, yra savarankiška. Sūnus klauso jos nuomonės.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus policijos patrulių automobilį „Nissan W200“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) jame rasti ir paimti pinigai: 200 litų nominalo banknotas Nr. AF3564660, 100 litų nominalo banknotas Nr. AC1181075, 20 litų nominalo banknotai Nr. AH3110259, AG7836047, vienas 10 litų nominalo banknotas Nr. AC0399130 (b.l. 6-9).

Daiktų apžiūros 2014-10-06 dienos protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti policijos automobilio apžiūros metu rasti pinigai: 200 litų nominalo banknotas Nr. AF3564660, 100 litų nominalo banknotas Nr. AC1181075, 20 litų nominalo banknotai Nr. AH3110259, AG7836047, vienas 10 litų nominalo banknotas Nr. AC0399130 (b.l. 16-22).

Užfiksavus A. Š. padaryta administracinės teisės pažeidimą jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas (b.l. 45).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 str. 2 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. Š. už tai, kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam dėl nustatyto jo padaryto administracinės teisės pažeidimo policijos pareigūnai nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo, pasiūlė policijos pareigūnams susitarti, kad jis už tai, kad tai nebūtų daroma, duos jiems pinigų bei išsitraukęs juos davė viso 350 litų padėdamas pinigus policijos tarnybiniame automobilyje prie pavarų perjungimo svirties. Kaip nustatyta, pats kaltinamasis tiesiogiai žodžiu nurodė pareigūnams, kad, jeigu reikia, jis pinigų duos ir dar daugiau už tai, kad protokolas nebūtų rašomas ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Taip jis veikė jau būdamas pareigūnų įspėtas, kad tokia jo veika yra neteisėta ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo. Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai žodžiu pasiūlė ir davė 350 litų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas A. Š. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Todėl atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad A. Š. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad jo ankstesni teistumai Lietuvos Respublikoje yra išnykę, dėl ko jis laikomas šiuo metu neteistas, tuo pačiu laikomas vėl tik pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, o anksčiau nebuvo ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, reali turtinė žala nusikalstama veika nėra padaryta, yra gautas laiduotojos kaltinamojo motinos Z. Š. prašymas dėl kaltinamojo jos sūnaus A. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jai pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. Š. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 2 d. perduodant jį pagal laidavimą kaltinamojo motinai Z. Š. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d., nutraukti (BK 40 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai patikimų duomenų, kurie rodytų, kad kaltinamasis turėtų neišnykusį teistumą už užsienyje padarytus nusikaltimus, dėl ko būtų kliūtis jį laikyti pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką ir atitinkamai taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Pirma, tai byloje esantis dokumentas, kuriame užfiksuoti šie duomenys, nėra išverstas į lietuvių kalbą (b.l. 37-38). Antra, tai pagal kaltinamojo paaiškinimus teismas sprendžia, kad pirmas užsienyje (Vokietijoje) teistumas, įvertinus jo metus (1999 metai) analogiškai kaip ir vienas iš trijų kaltinamojo teistumų Lietuvos Respublikoje (pats paskutinis taip pat 1999 metų byloje Nr. 52-2-00030-99) jau turi būti laikomas išnykusiu, o dėl antrojo galima spręsti, kad pati veika, dėl kurios kaltinamasis buvo teisiamas Didžiojoje Britanijoje, dėl jos pobūdžio (vagystė) ir dalyko (pakelio dešrelių) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nelaikytina nei nusikaltimu, nei baudžiamuoju nusižengimu, kas reiškia, kad dėl to kaltinamasis negali turėti ir teistumo už tokią veiką.

Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinamojo motina Z. Š. galima pasitikėti kaip laiduotoja, nes ji yra pensininkė, gyvena kartu su kaltinamuoju, jų tarpusavio santykiai geri, kaltinamasis jos visur ir visada klauso, atsižvelgia į jos nuomonę. Visas šias aplinkybes ji patvirtino apklausiama posėdyje, taip pat nurodė, kad ji yra neteista ir administracine tvarka nebausta. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (350 litų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 2 d. perduodant jį laiduotojos Z. Š., gim. 1941 m., atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. Š., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – A. Š. priklausančius pinigus (350 litų), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.