Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirtoji bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

L. L. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą bei albanų tautybės asmenimis, gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje, kurių vardai Nikas, Benni, A. L. ir G. M. C., suteikdamas nukentėjusiajai turtinę naudą, panaudodamas apgaulę – nenurodydamas nukentėjusiajai tikrojo kelionės tikslo, įvykdė nusikalstamą veiką – užverbavo ir išgabeno iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, kur pardavė asmenį, žinodamas, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją. O būtent: turint tikslą parduoti asmenį po to, kai 2005 m. sausio 18 d. asmuo, kuriuo atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, Vilniaus mieste susipažinęs su O. F. įkalbėjo ją važiuoti į Angliją ir ten dirbti bare padavėja, L. L. , vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nurodymus 2005 m. sausio 19 d. nuvežė O. F. į Kauno m., kur organizavo jai sveikatos patikrinimą pas gydytoją ginekologą, po to nupirko jai kelnes ir batus, apmokėjo šukuosenos darymą, atvažiavęs į Vilniaus oro uostą, nupirko O. F. bilietą lėktuvui ir išlydėjo ją į Londoną. Apie O. F. išvykimą jis telefonu pranešė Nikui, kuris ją pasitiko Londono oro uoste, nuvežė ją į Kardifo miestą ir perdavė Benni, A. L. ir G. M. -Cuka, kurie laikotarpyje nuo 2005 m. sausio 30 d. iki 2005 m. balandžio 4 d. įtraukė nukentėjusiąją į prostituciją ir iš šios jos veiklos pelnėsi. Už O. F. pardavimą nurodytiems asmenims L. L. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, gavo 5000 svarų sterlingų atlygį.

Nuteistojo nuomone, pagal ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus duomenis nebuvo jokio pagrindo jį kaltinti pagal BK 147 straipsnį (LR 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t.y. dėl prekybos žmonėmis. Prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. Taigi, išnagrinėtoje byloje buvo privaloma konstatuoti, kad nukentėjusiosios O. F. asmens laisvė buvo suvaržyta nuteistojo konkrečiais veiksmais, palenkiant jos valią bent vienu iš BK 147 straipsnio (2005 m. birželio 23 d. redakcija) dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų. Nors nagrinėjama veika buvo padaryta galiojant 2000 m. rugsėjo 26 d. BK 147 straipsnio redakcijai, tačiau byloje buvo būtina vadovautis šiuo metu galiojančia BK 147 straipsnio redakcija, nes 2005 m. birželio 23 d. padarytais BK pakeitimais ir papildymais į nusikaltimo sudėtį įvedus papildomus objektyviuosius požymius, veikų kvalifikavimo galimybės pagal BK 147 straipsnį susiaurėjo, ir šiuo požiūriu naują BK 147 straipsnio redakciją yra pagrindas laikyti atsakomybę švelninančiu įstatymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-28 nutartį baudžiamojoje byloje Nr.2K-332/2006). Apeliantas mano, kad nenustačius, jog nukentėjusiosios laisvė buvo suvaržyta su juo suderintais ar jo veiksmais, veika pagal BK 147 straipsnį neturėjo būti kvalifikuojama. Tokiu atveju galėjo būti tik sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas už vienos iš BK 307 straipsnyje numatytų veikų padarymą - jo atveju - padėjimą gabenti asmenį šio sutikimu iš Lietuvos Respublikos (BK 24 str. 6 d. ir 307 str. 2 d.).

Nuteistojo teigimu, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji nenurodė, jog jis verbavo ją konkrečiam darbui, nes iš O. F. paaiškinimų matyti, kad visus su būsimu įdarbinimu susijusius dalykus jai išdėstė M. K. nuteistajam nedalyvaujant. L. L. nuomone, logiškai nepaaiškinami nukentėjusiosios surašyto pareiškimo teiginiai, jog ji suprato, kad ją pardavė ir kokį darbą dirbs tik įsėdus į lėktuvą, tačiau negalėjo nieko padaryti, nes jau buvo lėktuve (t. 1, b. 1. 93). Nuteistajam nesuprantama, kas O. F. trukdė išvengti priverstinio darbo išlipus iš lėktuvo. Be to, nukentėjusioji 2005 m. gruodžio 1 d. apklausos metu nurodė, kad ne lėktuve, o tik savo noru nuvykusi į Londoną, ji suprato, kad yra parduota albanams ir turės dirbti prostitute (t. 1, b. 1. 98). Šioje apklausoje ji taip pat teigė, kad M. jai nesakė, ką ji dirbs Londone, tačiau sekančios 2006 m. balandžio 25 d. apklausos metu jau nurodė kitokias aplinkybes, t.y., kad M. pasiūlė jai važiuoti į Angliją ir ten dirbti padavėja (t. 1, b. 1. 103).

Įrodymų tyrimo teisme metu paskelbus ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, gynėjo prašymu buvo ištirtas nukentėjusiosios O. F. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas jį perskaitant (t. 1, b. 1. 107-108). Jame užfiksuota, kad nukentėjusioji nuteistąjį L. L. atpažino kaip asmenį, esantį nuotraukoje Nr. l, bei parodė, kad atpažįsta L. L. pagal veido bruožus, akių formą, nosį, lūpas, pailgą veidą, trumpai kirptą šukuoseną. Tačiau, nuteistasis pastebi, kad iš liudytojos J. K. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. I, b. 1. 142-144) matyti, kad jame, nuotraukoje Nr. l yra tas pats asmuo, kurį O. F. atpažino kaip nuteistąjį, o L. L. iš tikro yra nuotraukoje Nr. 2. To paties, abiejuose aukščiau paminėtuose protokoluose esanti, nuteistajam nežinomo asmens nuotrauka Nr. l yra dar kartą įdėta į bylą (t. 1, b. 1. 181) nurodant, jog tai yra būtent nuteistasis L. L. . Tokiu būdu, apeliantas teigia, kad nukentėjusioji jį klaidingai atpažino iš nuotraukos, kurioje buvo kitas asmuo. Nukentėjusioji O. F. gana detaliai nurodė pagal kokius išorės požymius atpažino jai rodomą asmenį. Visos šios aplinkybės, apelianto nuomone, kelia abejonių dėl O. F. parodymų apie jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme patikimumo.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios parodymai nebuvo patikrinti ikiteisminio tyrimo metu surengiant akistatą su juo ar įtvirtinti apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją. O. F. parodymų nepavyko patikrinti ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, nes ji visiškai nesidomėjo proceso eiga ir neatvyko į teismo posėdžius. Teisme liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina G. F. parodė, kad jos dukra jau maždaug metus gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau ryšių su ja beveik nepalaiko ir nežino, kuo ji užsiima. Taigi teisme pagarsinti, tačiau kitais būdais nepatikrinti, ikiteisminio tyrimo metu duoti prieštaringi, itin blogai charakterizuojamos nukentėjusiosios parodymai, nepagrįstai buvo įvertinti kaip patikimas nuteistojo kaltės įrodymas.

Apelianto nuomone, išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, jog kvalifikuojant jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį, paskirtoji reali 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir dėl to turėtų būti sušvelninta, taikant BK 75 straipsnio nuostatas bei atidedant bausmės vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusioji, jos atstovė ir prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam L. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apygardos teismas, nuteistajam L. L. už prekybą žmonėmis paskirdamas dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir ją subendrindamas su Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės dydžio parinkimui ir nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo L. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Iš nukentėjusiosios O. F. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei apeliacinės instancijos teisme matyti, kad ji su L. L. susipažino per M. K. . M. K. gyveno Grigiškėse prie ,,Iki“ parduotuvės, kuri yra adresu: (duomenys neskelbtini) Su M. K. susipažino Vilniuje, jis pasiūlė jai važiuoti į Angliją dirbti kavinėje padavėja. Pamena, kad atvažiavo pas jį į Grigiškes, ten jo bute pernakvojo, ryte M. K. išvažiavo savo reikalais, pasiskolino mašiną ir grįžo atgal, tada jie kartu nuvažiavo į Kauną, ten susitiko su L. L. . Viską organizavo M. K. , L. L. jam tik padėdavo. Prisimena, kad pas ginekologą važiavo trise, t. y. L. L. , M. K. ir ji. Važiavo todėl, kad ji galvojo, jog serga venerine liga, todėl jie nuvežė ją pas ginekologą pasitikrinti. Mindaugas savo pažįstamam ginekologui sumokėjo pinigus, todėl ginekologas praleido užeiti į kabinetą be eilės, išrašė vaistų, pasakė, kad ji 5 dienas negali turėti lytinių santykių. Vėliau nuvežė į kirpyklą, ten ją apkirpo, sušukavo, po to visi kartu nuvažiavo į turgų apsipirkti, kur jai nupirko drabužius. Iš turgaus nuvažiavo į Grigiškes pas M. K. . Iš jo buto pasiėmė savo daiktus. Visą laiką buvo trise, t. y. ji, L. L. ir M. K. . Po to visi kartu nuvažiavo į oro uostą, ten L. L. nupirko jai bilietą į Londoną. Kol visi kartu laukė lėktuvo, L. L. paskambino į Angliją albanų tautybės asmeniui, vardu Nikas, apibūdino jos išvaizdą, kaip ji atrodo ir pasakė, kad Londono oro uoste ją pasitiks Nikas ir Elena. Atskridus į Londono oro uostą, ten ją pasitiko Nikas ir Elena, kurie buvo iš Estijos. Su Elena kalbėjo rusiškai. Nikas ją nuvežė pas save į butą, ten penkias dienas pas jį gyveno. Po kelių dienų pas Niką į butą atvažiavo asmenys, kurių vardai Beni, Džordž ir Akil, ir nuvežė ją į Kardifo miestą. Jie teisiai šviesiai pasakė, kad ji nedirbsi kavinėje padavėja, o turės dirbti prostitute. Gyveno kartu su Beni, Džordž ir Akil pas jų draugą, kuris gyveno kartu su savo mergina, kuri taip pat buvo albanų tautybės. Jos išvaizda rūpinosi Džordž, Beni ir Akil, jie surado sauną, kurioje ji turėjo dirbti prostitute, aptarnauti klientus. Jokių pinigų už darbą neduodavo. Pas ją kiekvieną dieną ateidavo vienas klientas, jis turėjo Beni telefoną ir telefono kortelę. Ji klientui paaiškino, kad jos mama nieko nežino, nežino kur ji yra, dėl to ji jaudinasi. Tada klientas davė telefoną ir ji paskambino savo mamai, tuo metu mama dirbo, todėl atsiliepė močiutė, kartais dėdė telefonu atsiliepdavo. Nukentėjusioji pasakė kokiame mieste gyvena, t.y. Kardife, bei pasakė kurioje vietoje dirba. Mamai, močiutei ir dėdei papasakojo, kad buvo apgauta ir išvežta į Angliją, vėliau mama su dėde nuvažiavo į policijos komisariatą. Po to Lietuvos policija susisiekė su Anglijos pareigūnais. Be to, iš asmens parodymų atpažinti pagal fotonuotrauką protokolo matyti, kad O. F. atpažino M. K. kaip Mindaugą, kuris organizavusį jos pardavimą (t. 1, b. l. 110-112).

Tokius nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtino ir liudytoja G. F. , kuri parodė, kad 2005 m. sausio 25 d. jos dukra O. F. paskambino ir pasakė, kad yra Anglijoje, kad ją 2005 m. sausio 19 d. per prievartą išvežė M. K. , gyvenantis Grigiškėse su draugais. Dukra prašė jai padėti ir pranešti apie jos išvežimą policijai, prašė gelbėti ir padėti, sakė, kad jai blogai (t. 6, b. l. 135). Tai patvirtino ir liudytojas V. O. , kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2005 m. sausio 25 d. paskambino jo sesers dukra O. F. ir jam pasakė, kad skambina iš Anglijos ir paprašė pakviesti prie telefono jos motiną G. F. . 2005 m. kovo 21 d. vėl paskambino O. F. ir jam papasakojo, kad ją laiko per prievartą Albanijos piliečiai vardais Akil, Benni ir Beonard, ją muša, verčia užsiiminėti prostitucija, perdavė jam duomenis kaip ją galima surasti (t. 1, b. l. 26). Šiuos savo parodymus liudytojas V. O. patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teisme (t. 6, b. l. 136). Be to iš V. O. buto telefono abonento Nr. 243 37 90 skambučių išklotinės matyti, kad 2005 m. sausio 25 d. ir kovo 21 d. užfiksuoti skambučiai iš angliško telefono numerio (kryptis – 44) (t. 1, b. l. 45, 54).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad O. F. parodė butą ir namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyveno M. K. su šeima (t. 1 b. l. 113-117). Iš pagarsintų V. A. parodymų matyti, kad Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2004 m. pabaigoje pagal skelbimą dėl buto nuomos pas jį kreipėsi vyriškis vardu Mindaugas, vėliau jis sužinojo jo pavardė – K.. Jis išnuomavo butą ir jame gyveno K. su žmona ir 4 metų dukra. 2005 m. balandžio mėn. M. K. pasakė, kad išvyksta į Angliją, jo žmona su dukra gyveno nurodytame bute iki rudens (t. 1, b. l. 119-120). Asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu V. A. atpažino M. K. kaip vaikiną, kuris nuomojosi butą (t. 1, b. l. 121-123).

Iš asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną sąrašo matyti, kad O. F. kirto sieną 2005 m. sausio 19 d. išvykdama į Londoną iš Vilniaus oro uosto (t. 1, b. l. 17-19).

Aukščiau paminėtus nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir Teisinės pagalbos pavedimo pagrindu iš Karališko Kardifo teismo gauta medžiaga iš kurios matyti, kad A. L. ir G. M. -Cuka teisti už: O. F. gabenimą į Jungtinę Karalystę, siekiant ją seksualiai išnaudoti, sąmoningą O. F. veiksmų, susijusių su prostitucija, kontrolę tikslu pasipelnyti, grasinimus O. F. nužudymu, O. F. sumušimą, O. F. priklausančio Lietuvos Respublikos paso pagrobimą (t. 2, b. l. 1-14, 33-35).

Be to, iš pagarsintų liudytojo PC 3312 Chambers parodymų matyti, kad O. F. , kurią jis pažįsta kaip Okan, buvo sąvadautojų priversta užsiiminėti prostitucija, sakė, kad skolinga sąvadautojui apie 3000 svarų (t. 2, b. l. 52-60). G. M. -Cuka nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimo, A. L. nuteistas šešeriems metams laisvės atėmimo (t. 1, b. l. 200-203).

Kolegijos nuomone, aukščiau minėtu įrodymų nepaneigia nei nuteistojo L. L. parodymai, nei nuteistojo apeliacinio skundo argumentai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis L. L. savo kaltę pripažino iš dalies bei parodė, kad 2005 m. sausio mėn. jam paskambino M. K. ir paprašė paruošti vieną žmogų išvykimui į Angliją, t. y. nupirkti drabužių, nuvesti pas gydytoją ir į kirpyklą, nupirkti bilietą ir palydėti iki oro uosto. Jis sutiko padėti. Kaip susitarė, jis atvažiavo su asmeniniu automobiliu VW GOLF juodos spalvos pas M. K. į Grigiškes, ten pasiėmė merginą vardu O. F. . Šią merginą jis nuvežė į Kauną todėl, kad ją reikėjo nuvesti pas gydytoją ginekologą, o Vilniuje jis nežinojo kur kreiptis. Važiuojant į Kauną Oksana pasakė, kad ji serga trim venerinėm ligom ir jai bus sunku dirbti Anglijoje, nes jai visur skauda. Iš šitų jos žodžių jis suprato, kad Oksanos tikslas yra išvykti į Angliją dirbti prostitute. Kaune jis nupirko Oksanai batus, džinsus, striukę ir apatinį trikotažą. Po to nuvežė Oksaną pas gydytoją į kažkokią ligoninę. Registratūroje Oksana nebuvo registruota, todėl jis kažkam iš medicinos personalo sumokėjo pinigus ir ji buvo priimta be eilės. Gydytojas išrašė trijų rūšių vaistus , kuriuos jis taip pat nupirko Oksanai. Po to nuvežė Oksaną į grožio saloną, ten jai nudažė plaukus, padarė manikiūrą, ji buvo nuėjusi į soliariumą. Taip pat telefonu užsakė nukentėjusiajai lėktuvo bilietą į Londoną. Atvykęs į Vilnių nupirko bilietą. Apie viską ką padarė jis pranešė telefonu M. K. ir palydėjo Oksaną. Kol buvo su Oksana į Angliją pats niekam neskambino, vyriškio vardu Nikas Anglijoje jis nepažįsta, tačiau vyriškiui tokiu vardu, skambino M. K. ir kalbėjo su juo angliškai, tačiau jis nesuprato apie ką, nes nemoka anglų kalbos. Iš Oksanos žodžių jis suprato, kad Londone ją kažkas pasitiks. Kai važiavo su Oksana iš Grigiškių, tai Mindaugas davė 1000 litų ir pasakė, kad kuo pigiau viskas apsieis, tuo daugiau jam liks pinigų. Po visų išlaidų jam liko 400 litų. Daugiau jis Oksanos nematė ir apie tai, kad ji buvo parduota ir įtraukta į prostituciją sužinojo po to kai buvo sulaikytas 2007 m. sausio mėn. (t. 6, b. l. 134-135). Be to iš asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų matyti, kad L. L. atpažino M. K. kaip Mindaugą (t. 6, b. l. 1-3), O. F. kaip Oksaną (t. 6, b. l. 4-6), apie kuriuos davė parodymus apklausų metu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. L. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su apygardos teismo pateiktu jo padarytos nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu. Nuteistojo nuomone, apygardos teismas jo padarytą nusikalstamą veiką turėjo kvalifikuoti ne pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIlI-1968 redakcija), o pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (padėjimas pelnytis iš kito asmens prostitucijos). Kolegijos nuomone, šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

BK 147 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. Nr. VIlI-1968 redakcija) numatyta nusikalstama veika – prekyba žmonėmis, yra viena iš nusikalstamų veikų žmogaus laisvei. Veika kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. Nr. VIlI-1968 redakcija) tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. Paminėtos redakcijos BK 147 straipsnyje, skirtingai nei šio straipsnio 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. 81-2945 redakcijoje, nėra detalizuoti asmens valios palenkimo būdai, kuriais remiantis būtų galima išsamiai spręsti prekybos žmonėmis kvalifikavimo klausimą. Todėl šiuo atveju nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. Nr. VIlI-1968 redakcija), būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. balandžio 22 d. įstatymu Nr. IX-1525 ratifikuotame, Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą papildančiame protokole „Dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja“ (toliau – Protokolas) įtvirtinta prekybos žmonėmis sąvoka. Šio Protokolo 3 straipsnio a punkte nustatyta, kad „prekyba žmonėmis – žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą“. Taigi, nuteistojo L. L. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. Nr. VIlI-1968 redakcija), būtina nustatyti, kad nukentėjusiosios O. F. asmens laisvė buvo suvaržyta palenkiant jos valią bent vienu iš minėto Protokolo 3 straipsnio a punkte nurodytų alternatyvių valios palenkimo būdų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. L. teigė, jog suprato kad nukentėjusioji ruošiama darbui prostitute Anglijoje, tačiau manė, jog ji važiuoja savo noru ir nežinojo, kad ji bus parduota. Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo parodymai byloje nepasitvirtino. Nuteistasis L. L. pripažino ruošęs O. F. išvykimui į Angliją dirbti prostitute, bei nupirkęs jai bilietą ir išlydėjęs į Angliją. Tai patvirtina tiek paties nuteistojo, tiek ir nukentėjusiosios O. F. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad ji buvo vežama į Kauną pas ginekologą, jai buvo perkami drabužiai, tvarkoma jos išvaizda grožio salone (t. 6, b. l. 134-135). Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog nei L. L. , nei asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, jai nepasakė, kad ji dirbs prostitutės darbą, buvo žadamas tik padavėjos darbas kavinėje. Pats nuteistasis parodė, jog suvokė, kad nukentėjusioji ruošiama prostitucijai, tačiau iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog nukentėjusiajai apie tai nepasakė, nebandė jos atkalbėti, nes ji tariamai pati sakiusi, jog žino kur ir ko važiuoja (t. 6, b. l. 134). Tokie nuteistojo parodymai kelia abejonių ir vertinti kaip jo gynybinė pozicija, siekiant švelninti baudžiamąją atsakomybę. Nukentėjusioji iš esmės viso proceso metu davė priešingus parodymus ir teigė visada galvojusi, jog važiuoja dirbti padavėja. Kolegijos nuomone, esant tokiai situacijai, nuteistasis negalėjo nesuvokti, kad nukentėjusioji nenutuokia koks tikrasis jos kelionės į Angliją tikslas. Dėl šių aplinkybių, konstatuotina, kad nukentėjusioji buvo verbuojama ir išgabenta į Angliją darbui prostitute panaudojant apgaulę – nenurodant nukentėjusiajai tikrojo kelionės tikslo, t. y. nukentėjusiosios asmens valios laisvė pasirinkti vykti ar nevykti į Angliją buvo suvaržyta. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusioji parodė, jog belaukiant lėktuvo, ne kas kitas, o būtent L. L. paskambino į Angliją asmeniui vardu Nikas, apibūdino jos išvaizdą ir jai pasakė, kad būtent šis asmuo ją pasitiks Anglijoje. Ši aplinkybė patvirtina, kad L. L. , kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, tiek nukentėjusiosios ruošimo kelionei, tiek kelionės metu kontroliavo nukentėjusiosios išvykimą bei atvykimą į Angliją, įsodindami ją į lėktuvą bei organizuodami, kad ją pasitiktų konkretus asmuo. Kolegija konstatuoja, kad visos šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis L. L. suvokė jog nukentėjusioji verbuojama ir gabenama į Angliją tikslu ją parduoti, žinant, kad ji bus įtraukta į prostituciją. Atkreiptinas dėmesys, kad iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog už ją buvo sumokėti 5000 svarų sterlingų. Tai iš dalies patvirtina ir teisinės pagalbos pavedimo pagrindu iš Jungtinės Karalystės gauta medžiaga, t. y. liudytojo PC 3312 Chambers parodymai iš kurių matyti, kad O. F. , kuria jis pažįsta kaip Okan, buvo sąvadautojų priversta užsiiminėti prostitucija, sakė, kad skolinga sąvadautojui apie 3000 svarų (t. 2, b. l. 52-60). Nors nuteistasis teigia negavęs pinigų iš paminėtos 5000 svarų sterlingų sumos, o 400 litų likę iš M. K. duotų 1000 litų buvo tik už pagalbą paruošiant O. F. kelionei, tačiau kolegijos nuomone, tokie nuteistojo teiginiai nepaneigia to, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos – prekybos žmonėmis – jis turėjo turtinę naudą. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. L. patvirtino, jog nukentėjusiąją vežė pas ginekologą, pirko jai drabužius, rūpinosi išvaizda, organizavo jos išvykimą ir pasitikimą Anglijoje todėl, kad jam tuo metu buvo reikalingi pinigai (t. 6, b. l. 134). Jau anksčiau konstatavus, kad L. L. darydamas visus šiuos veiksmus suvokė, jog nukentėjusioji bus parduota, kartu darytina išvada, kad jam likę 400 litų buvo dalis turtinės naudos, gautos dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pastebėtina ir tai, kad visas nukentėjusiosios pardavimo procesas, nuteistojo L. L. bei asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, buvo kontroliuojamas ir nukentėjusioji iš esmės neturėjo galimybės šios kontrolės išvengti, taigi atskridusi į Angliją ji tuoj pat pateko pas asmenis, kurie jos teigimu ir sumokėjo pinigus už ją.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė jog visi paminėti faktiniai duomenys papildo vienas kitą, sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodomąją medžiagą, leidžiančią daryti pagrįstą išvadą, kad L. L. , veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, bei albanų tautybės asmenimis, gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje, vardais Nikas, Benni, A. L. ir G. M. -Cuka, panaudodamas apgaulę – nenurodydamas nukentėjusiajai tikrojo kelionės tikslo, įvykdė nusikalstamą veiką – užverbavo ir išgabeno iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, kur pardavė asmenį, žinodamas, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją. Turint tikslą parduoti asmenį, po to, kai 2005 m. sausio 18 d. asmuo, kuriuo atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, Vilniaus mieste susipažino su O. F. ir įkalbėjo ją važiuoti į Angliją ir ten dirbti bare padavėja, L. L. , vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, nurodymus 2005 m. sausio 19 d. nuvežė O. F. į Kauno m., kur organizavo jai sveikatos patikrinimą pas gydytoją ginekologą, po to nupirko jai kelnes ir batus, apmokėjo šukuosenos darymą, atvažiavęs į Vilniaus oro uostą, nupirko O. F. bilietą lėktuvui ir išlydėjo ją į Londoną. Apie O. F. išvykimą jis telefonu pranešė Nikui, kuris ją pasitiko Londono oro uoste, nuvežė ją į Kardifo m. ir perdavė Benni, A. L. ir G. M. C., kurie laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 30 d. iki 2005 m. balandžio 4 d. įtraukė nukentėjusiąją į prostituciją ir iš šios jos veiklos pelnėsi.

Nuteistojo teigimu, nors nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta galiojant 2000 m. rugsėjo 26 d. BK 147 straipsnio redakcijai, tačiau byloje buvo būtina vadovautis šiuo metu galiojančia BK 147 straipsnio redakcija, nes 2005 m. birželio 23 d. padarytais BK pakeitimais ir papildymais į nusikaltimo sudėtį įvedus papildomus objektyviuosius požymius, veikų kvalifikavimo galimybės pagal BK 147 straipsnį susiaurėjo, ir šiuo požiūriu naują BK 147 straipsnio redakciją yra pagrindas laikyti atsakomybę švelninančiu įstatymu. Kolegijos nuomone šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai teisingi tik iš dalies ir tik tokiu atveju, jeigu lyginti 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijos BK 147 straipsnį ir 2005 m. birželio 23 d. redakcijos BK 147 straipsnio 1 dalį. Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis neįvertino aplinkybės lemiančios tai, kokia šiuo metu galiojančio BK 147 straipsnio dalis jam būtų taikoma. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis L. L. pripažintas kaltu BK 147 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs organizuota grupe su kitais asmenimis. Taigi, jei vadovautis susiklosčiusia teismų praktika ir jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią BK 147 straipsnio redakciją, ji būtų kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, kurioje numatytas prekybą žmonėmis kvalifikuojantis požymis – organizuota grupė. Tačiau 2005 m. birželio 23 d. redakcijos BK 147 straipsnio 2 dalies sankcija numato griežtesnę bausmę nei 2000 m. rugsėjo 26 d. šio straipsnio redakcija, todėl nuteistajam pritaikius šiuo metu galiojančią BK 147 straipsnio 2 dalį, jo padėtis būtų sunkinama, nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo ją lengvinti.

Kolegijos nuomone, nepagrįsti ir nuteistojo L. L. apeliacinio skundo argumentai, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusioji O. F. jo neatpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, kelia abejonių dėl nuteistojo dalyvavimo šioje nusikalstamoje veikoje. Išties, iš byloje esančių atpažinimo protokolų matyti, kad nukentėjusioji nuteistojo L. L. tuo metu neatpažino. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis pripažino dalį faktinių bylos aplinkybių, kurias nurodė ir nukentėjusioji. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu L. L. atpažino O. F. atpažino kaip Oksaną (t. 6, b. l. 4-6), apie kurią davė parodymus apklausų metu. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad būtent teismo salėje sėdintis L. L. įvykdė šią nusikalstamą veiką. taigi, kolegijai nekyla abejonių, kad būtent nuteistasis L. L. padarė šią nusikalstamą veiką, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta.

Dėl nuteistajam L. L. paskirtos bausmės

Kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam L. L. teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, į tai, kad jis gailisi, jo vaidmenį padarant šią nusikalstamą veiką.

Už prekybą žmonėmis t. y. nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 147 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), yra nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis numatytas nuo trijų mėnesių iki aštuonerių metų. Nuteistajam L. L. dvejų metų laisvės atėmimo bausmė paskirta atsižvelgus į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą. Taip pat į nuteistojo asmenybę, t. y. jis yra jauno amžiaus, tačiau sistemingai daro administracinės teisės pažeidimus, praeityje teistas, tačiau ši aplinkybė rodo jo požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio normas. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis L. L. po šios nusikalstamos veikos padarymo nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu už tris nesunkias nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros grupę. Atsižvelgiant į tai, kolegija mano, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Svarbi aplinkybė parenkant bausmės rūšį ir dydį yra ir tai, kad veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas parinkdamas nuteistajam bausmę nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Taigi, šiuo atveju apygardos teismas turėjo pagrindą skirti nuteistajam L. L. ir griežtesnę, artimą sankcijos vidurkiui bausmę. Tačiau, kolegija konstatuoja, jog įvertinus tai, kad nuteistasis L. L. yra jauno amžiaus, gailisi, turi dvejų metų vaiką, jam pagrįstai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima minimaliai už šia nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei.

Kolegijos nuomone nepagrįsti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir padėjo atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, bendradarbiaudamas su teisėsaugos pareigūnais. Iš tokio apeliacinio skundo teiginio galima spręsti, kad nuteistasis nori, jog būtų pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis bei padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką. Byloje apygardos teismas iš esmės konstatavo, kad nuteistasis gailisi, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę, vien nuoširdaus gailėjimosi nepakanka, būtina nustatyti ir tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nepriklausomai nuo to, ar teisėsaugos institucijoms žinoma apie padarytą nusikalstamą veiką, ar ne. Kolegija konstatuoja, kad įvertinus bylos medžiagą negalima daryti išvados, kad nuteistasis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Nuteistasis tik nurodė faktines bylos aplinkybes, kurios buvo aiškios iš nukentėjusiosios parodymų. Nors byloje nustatyta, kad būtent nuteistasis skambino asmeniui vardu Nikas, tačiau pats nuteistasis tai neigė bei neįvardino, kas tai per asmuo. Taigi, nuteistasis padėjo išaiškinti tik jam palankias faktines bylos aplinkybes, kurios atitinka jo gynybinę versiją. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo pripažinti šiuo atveju esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad apygardos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį ir jam nuosprendžiu paskirtą bausmę be pagrindo subendrino su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. Kolegijos nuomone, šioje byloje bausmių bendrinimo taisyklės nepažeistos. Be to, ši nuteistojo nurodoma aplinkybė bausmės dydžiui įtakos neturi, nes paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu.

Taip pat atmetamas nuteistojo L. L. prašymas taikyti BK 75 straipsnį ir jam atidėti bausmės vykdymą. BK 75 straipsnyje numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik asmenims nuteistiems už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams. Tuo tarpu BK 147 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (prekyba žmonėmis), dėl kurios L. L. pripažintas kaltu, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir nuteistajam atidėti bausmės vykdymą.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. L. apeliacinį skundą atmesti.