- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- 2YT-910-503/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00612-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. R.
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei K. S.,
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. R. (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., A. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. G. pareiškimu iš esmės prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, kurį mirties dieną sudarė mirusiajam priklausę statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), po savo tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas turės jai juridinę reikšmę, kadangi ji siekianti gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir išviešinti (įregistruoti) palikimo priėmimą. Ji po A. M. mirties per 3 mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo ir jam priklausančio turto paveldėjimo dokumentai iki šiol nesutvarkyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas A. M., kuris asmeninės nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą, kluoną, ūkinį pastatą, viralinę bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), du žemės sklypus (1,91 ha ir 0,89 ha ploto), esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Jos motina T. M. mirė (duomenys neskelbtini), jai priklausančią minėto turto dalį tėvas buvo paveldėjęs. Kadangi ji yra A. M. dukra, tai kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė turi teisę paveldėti jam priklausantį turtą. Kad paveldėti tėvui priklausantį turtą, ji per tris mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, kadangi buvo įsitikinusi, kad tai turi padaryti per šešis mėnesius nuo tėvo mirties ir kai kreipėsi pas notarą dėl turto paveldėjimo, jau buvo praėję trys mėnesiai nuo jo mirties, todėl užvesti paveldėjimo bylą notaras nebegalėjo. Po tėvo mirties ji prisidėjo jį palaidojant, jai atiteko kai kurie jam priklausę namų apyvokos bei asmeniniai daiktai, ji prižiūri tėvui priklausantį namą, tvarko jo aplinką, naudojasi dalimi tėvui priklausančios žemės, sumokėjo už ją žemės mokestį, kita žemės dalimi naudojasi jos brolis bei šalia gyvenantys kaimynai. Tokiu būdu ji priėmė palikimą po savo tėvo mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 3). Jie yra trys vaikai – pareiškėja ir suinteresuoti asmenys. Pastatai yra mažesniame sklype, kurio plotas 0,89 ha. Kitas žemės sklypas – yra šalia sodybos. Turtą priėmė ji – paskui susitarė. Žemėje kažkiek ji sodina, kažkiek – brolis. Name gyvena brolis, aplinką ji tvarko, gal brolis kažkiek tvarkosi. Iki tėvo mirties brolis gyveno mieste, bet kai išsiskyrė, grįžo gyventi į tėvo namą – prieš tėvų mirtį. Ji atskirai gyvena. Tėtis norėjo, kad jai viskas liktų. Ginčų po tėvo mirties nekilo. Tėvai kartu gyveno, neišsiskyrę buvo. Mama numirė (duomenys neskelbtini). Ūkis yra senas – tėtuko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad kai tėtis numirė, galvojo, kad per pusę metų reikia tvarkytis – žemę persirašyti, o paaiškėjo, kad per tris mėnesius. Su sese susitvarkys žemę per pusę. Su pareiškimu sutinka, sesuo šnekėjo tiesą, tėvai užgyveno turtą (duomenys neskelbtini), kai numirė, viską tvarkė V. Tėvo valia buvo, kad viskas liktų jauniausiai dukrai, taip buvo suprasta tėvo valia.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė atsiliepime nurodė, jog neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, jeigu pareiškėja tokį faktą pagrįs liudytojų parodymais (b. l. 20-21). Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, jog dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jei teismas konstatuos, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimų pakanka tam nustatyti.
Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Pareiškėjos V. G. tėvo A. M. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: notarės liudijimu (b. l. 5), kad dėl A. M. turto paveldėjimo niekas iš įpėdinių į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta; mirties liudijimais (b. l. 6-7), kad T. M. mirė (duomenys neskelbtini), o A. M. mirė (duomenys neskelbtini); gimimo liudijimu ir santuokos liudijimu (b. l. 8), kad pareiškėja yra A. M. dukra; Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma (b. l. 9), kad A. M. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašais (b. l. 20-23), kad VĮ Registrų centre yra įregistruota A. M. nuosavybės teisė į statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50-51 straipsniai nustato, kad įpėdinis(-ė), šiuo atveju V. G. laikoma priėmusia A. M. palikimą, kai ji faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. Įpėdinis(-ė) laikomas(-a) priėmusiu(-ia) palikimą, jeigu jis(-i) pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.
Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjos pateikta rašytinė medžiaga, jos ir suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, neabejotinai patvirtina, kad V. G. savo tėvo A. M. turto atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Nenustatyta, kad būtų ginčų dėl minėto palikimo priėmimo tarp įpėdinių. Todėl teismas sprendžia, jog V. G. A. M. minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 ir 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) palikimą po savo tėvo A. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.