Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria leista paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (tėvo ir motinos), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje

9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymą – (duomenys neskelbtini) prokuratūros 2020-03-06 nutarimą Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Apeliantė teigia, jog dėl Lietuvoje paskelbto karantino buvo apribota apeliantės teisė teikti tiesiogiai dokumentus teismui, elektroninėmis priemonėmis apeliantė to neturėjo galimybės padaryti, be to, neturėjo ir pačios nutarties.

10. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su mažamečio vaiko teisėmis ir interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, apeliantės pateiktą įrodymą priima ir prideda prie bylos.

Dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą

11. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

12. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per 3 d. d., o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 d. d., kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

13. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką (duomenys neskelbtini) iš vaiko tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) motyvavo tuo, kad prieš vaiką galimai buvo smurtaujama, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, gautas atvejo vadybininko motyvuotas siūlymas dėl kreipimosi į teismą dėl leidimo (duomenys neskelbtini) paimti iš šeimos išdavimo, (duomenys neskelbtini) laikinosios priežiūros metu buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės ir jos buvo neveiksmingos, (duomenys neskelbtini) nekeičia savo elgesio ir išlieka realus pavojus vaiko fiziniam bei psichologiniam saugumui.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, darė išvadą, jog nepilnamečio vaiko motina (duomenys neskelbtini) nesugeba adekvačiai įvertinti susidariusios situacijos, nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku, veda netinkamą gyvenimo būdą, nesugeba sudaryti vaikui saugių gyvenimo sąlygų, dėl ko negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio, yra pagrįstų įtarimų, kad sukėlė vaikui fizinį skausmą, o (duomenys neskelbtini) yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Sprendė, kad gali kilti reali grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei, todėl konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatytas pagrindas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

15. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų faktinių ir teisinių aplinkybių, kadangi dėl Lietuvoje paskelbto karantino buvo apribota apeliantės teisė teikti tiesiogiai dokumentus teismui, todėl, teismui nagrinėjant Pareiškėjo prašymą, nebuvo įvertinta tai, kad 2020-03-16 nutarimu teismo nurodomas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nenustačius, kad (duomenys neskelbtini) sūnui (duomenys neskelbtini) sukėlė fizinį skausmą, ir panaikintos taikytos kardomosios priemonės, todėl buvo išnykęs pagrindas paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš jo mamos (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina nepagrįstais.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė byloje buvo atstovaujama advokatės. Advokatė per EPP sistemą pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2020-03-06 nutarimą ar informaciją apie tokį priimtą nutarimą taip pat buvo galima įkelti per EPP sistemą. Apeliantė taip pat galėjo teismą telefonu informuoti apie priimtą nutarimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, jog dėl paskelbto karantino ji negalėjo pateikti nutarimo į bylą, vertina visiškai nepagrįstais.

17. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas vertino įrodymų visumą ir nutarė leisti paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš jo tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ne vien dėl to, kad (duomenys neskelbtini) atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas nebendrauti su sūnumi, nesilankyti dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje, mokymosi įstaigoje. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad: (duomenys neskelbtini) šeima (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros; (duomenys neskelbtini) yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, yra išvykęs į užsienį; vaiko situacijos vertinimo metu nustačius rizikos veiksnius, numatytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo), 30 punkte nustatytas vaiko apsaugos poreikis; jog Skyriuje 2020-03-06 buvo atliktas kartotinis vaiko (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimas. Vaiko situacijos vertinimo metu nustačius rizikos veiksnius, numatytus Aprašo 30 punkte, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) laikinosios priežiūros metu buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės ir jos buvo neveiksmingos, (duomenys neskelbtini) nekeičia savo elgesio ir išlieka realus pavojus vaiko fiziniam bei psichologiniam saugumui, taip pat yra taikomos kardomosios priemonės, buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog apeliantė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau pati šios problemos nepripažįsta ir nesistengia jos įveikti.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į šias aplinkybes ir teisingai nusprendė, jog nepilnamečio vaiko motina (duomenys neskelbtini) nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku, veda netinkamą gyvenimo būdą, nesugeba sudaryti vaikui saugių gyvenimo sąlygų, dėl to negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir pagrįstai Pareiškėjui išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš jo tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

19. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Suinteresuotam asmeniui suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, pagal tarnybos 2020-03-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išlaidas sudaro 224,00 Eur .

22. Suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalių dydžių, prašoma priteisti suma nėra per didelė, todėl, netenkinus atskirojo skundo, iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovavimo išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš (duomenys neskelbtini) 224,00 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB Luminor bankas, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT74 7400 0000 0872 3870; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.