- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- 1-1262-874/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Kaltinamasis
- A. R.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014-12-19 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), taikant BK 64¹ straipsnį – viešaisiais darbais 6 mėnesiams; 2015-07-17 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
2) 2019-04-17 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 1 m. ir 46 MGL (2300 Eur) bauda; 2020-01-21 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; teistumai neišnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. 2020 m. birželio 24 d., apie 19 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia pagriebė rankomis lovoje gulinčiai mamai J. R. už kojos ir, ištempęs ją iš lovos, smogė kumščiais ant grindų gulinčiai J. R. į įvairias kūno vietas ne mažiau trijų-keturių smūgių, tikslus smūgių skaičius nenustatytas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. R. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tą dieną buvo išgėręs ir „apsižodžiavo“ su mama. Pasakė pastarajai, kad reikia išsimaudyti ir nutraukė nuo gulinčios „kaldrą“. Motina nubėgo pas kaimynus, pasiskundė, iškvietė policiją. Mama yra psichiškai nesveika, nuolat guli lovoje, nesitvarko. Sakė pastarajai „Eik nusiprausti, nes smirdi“ ir nutraukė „kaldrą“. Blaivas būtų taip pat pasielgęs. Mama jį apkalba, jis pastarosios nemušė. Mama niekur nesigydo. Buvo iškvietęs greitąją pagalbą, nes mamai skaudėjo galvą. Atvažiavęs felčeris sakė, kad jai demencija. Mama viena gyvena, jis su žmona nuneša valgyti, daugiau nebendrauja. Mama pavalgo ir guli lovoje, jo neklauso. Kad yra problemų su mama, žino seniūnija ir buvęs policijos įgaliotinis V. V. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus surašė tyrėja ir liepė pasirašyti. Ar skaitė ką pasirašė, nebepamena. Jei būtų pripažintas kaltu, sutiktų dirbti viešuosius darbus.
Nukentėjusioji J. R. posėdžio metu nurodė, kad tą dieną, kai grįžo išgėręs sūnus, ji gulėjo lovoje. Pastarasis priėjo ir už kojos ją ištempė iš lovos. Ji iškrito iš lovos ir susimušė galvą. Jai skaudėjo. Ar po to sūnus dar sudavė jai smūgius, dabar nebepamena. Ji teismui jokio rašto, kad sūnus jos nemušė, nerašė, posėdžio metu parodytas raštas rašytas ne jos. Nenorėtų, kad sūnui būtų skirtas laisvės atėmimas, nes ji gyvena viena ir jai reikia pagalbos.
Liudytojas V. V. posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 20 metų kaip aptarnaujamos teritorijos gyventoją, nes dirbo policijos pareigūnu. Tekdavo lankytis dėl dažno girtavimo šeimoje. Nukentėjusioji J. R. taip pat mėgstanti išgerti. Apie 2020 metų birželio 24 d. įvykį nieko nežino, bet jų šeimoje nuolat girtaujama, J. R. ir anksčiau skųsdavosi, kad sūnus muša. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai sūnui. Jo nuomone J. R. nelinkusi fantazuoti. Kai negerdavo, abu gyvendavo tvarkingai, konfliktų nebūdavo, bet kai girtauja, abu provokuoja vienas kitą. Nepastebėjo, kad J. R. būtų psichiškai nesveika. Kai girtaudavo, buitis būdavo labai netvarkinga ir pati J. R. būdavo netvarkinga, nešvari. Kai negerdavo, susitvarkydavo.
Liudytoja R. J. posėdžio metu paaiškino, kad yra R. kaimynė jau apie 30 metų, santykiai geri. J. R. yra karšto būdo, emocinga. 2020 m. birželio 24 d., valandos negali pasakyti, J. R. atėjo pas ją ir skundėsi, kad sūnus A. ją muša, prašė leisti pasėdėti pas juos. Kadangi J. R. nelabai tvarkinga, ji nenorėjo pastarosios leisti į kambarį, todėl parvedė į namus. Kaltinamojo žmonos sūnaus paprašė pakviesti mamą. Vaikas pakvietė mamą. Jai sakė, kad A. R. su žmona miegojo ir J. R. nemušė. Kaltinamojo žmona su vaiku išėjo į savo namus. Ji liepė eiti pas žmoną ir A. R. Nors sūnus su marčia išėjo, J. R. vis tiek ėjo per kaimynus, skundėsi, kad šie ją muša. Matė kaip J. R. ėjo pas V. Š. Ant J. R. jokių mušimo žymių nematė, ar pastaroji buvo blaivi, negali pasakyti. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar J. R. kas mušė.
2020-06-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad iš pareiškėjos J. R. priimtas pareiškimas apie tai, jog 2020-06-24 apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė girtas sūnus A. R., taip sukeldamas fizinį skausmą, taip pat užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai, kad ji gulėjo svetainės kambaryje, kai grįžo girtas sūnus A. R. Sūnus nieko nesakęs griebė jai už kojos ir ištempė iš lovos ant grindų bei kumščiais sudavė jai ne mažiau 3-4 kartus į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jai pradėjo labai skaudėti galvą. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 13-15).
Iš alkotesterio ALCOTEST 7510 Nr. ARKB-0086 naudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad J. R. 2020-06-24 19 val. 40 min. buvo blaivi, nustatytas 0,00 prom. girtumas, o A. R. 2020-06-24 20 val. 37 min. nustatytas 3,54 prom. girtumas (b. l. 49-51).
A. R., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 24 d. kaime šventė Jonines ir apie 19 val. grįžo į namus. Tarp jo ir lovoje gulėjusios mamos kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis už kojos ištempė motiną iš lovos ant grindų ir kelis kartus kumščiu sudavė jai įvairias kūno vietas. Palikęs motiną gulinčią ant grindų, išėjo į kiemą pas žmoną. Pripažįsta, kad tokiais savo veiksmais galėjo mamai J. R. sukelti trumpalaikį fizinį skausmą (b. l. 58-59).
Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios J. R. parodymais ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad 2020-06-24 apie 19 val. į jos namus atėjo girtas sūnus A. R., kuris ją už kojos ištempė iš lovos ir ji dėl to susimušė galvą, bei kumščiu sudavė kelis kartus jai į įvairias kūno vietas. Teisiamojo posėdžio metu J. R. kategoriškai paneigė rašiusi kaltinamojo žmonos teismui pateiktą raštą (b. l. 124), kuriame nurodyta, jog jai tik pasirodė, kad sūnus puola ant jos, bet taip nebuvo. Nukentėjusioji nurodė, kad tai ne jos raštas, nors parašas ir panašus. Tai, kad J. R. 2020 m. birželio 24 d. vakare atėjo ir skundėsi, jog ją primušė sūnus, patvirtino ir teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta nukentėjusiosios kaimynė R. J. Teisiamojo posėdžio metu išklausius nukentėjusiosios parodymus, teismui nekilo abejonės dėl J. R. psichikos sveikatos būklės ar jos parodymų teisingumo. Tuo tarpu kaltinamasis A. R. proceso metu savo parodymus keitė. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. pilnai pripažino už kojos iš lovos ištraukęs motiną ant grindų ir sudavęs pastarajai keletą smūgių, tačiau teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, kad nuo lovoje gulinčios motinos tik nutraukė „kaldrą“ ir liepė eiti praustis. Nustatyta, kad nukentėjusioji J. R. įvykio metu buvo visiškai blaivi (nustatytas 0,00 prom. girtumas), tuo tarpu kaltinamajam A. R. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 49-51). Parodymų pakeitimą teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis motyvavo, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus surašė tyrėja ir liepė pasirašyti, o jis neskaitęs pasirašė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. R. 2020-07-09 buvo įteiktas kaltinamasis aktas (b. l. 90), kuriame aiškiai nurodyta įtariamojo pozicija dėl įtarimo ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl visiško kaltės pripažinimo. A. R. turėjo galimybę informuoti prokurorą ar teismą, kad kaltinamajame akte nurodyti neteisingi duomenys apie jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau to nepadarė iki pat paskutinio teisiamojo posėdžio, kuris vyko 2020 m. spalio 26 d. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad A. R. Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-294-874/2014 yra pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų, kurių metu J. R. buvo sukeltas fizinis skausmas. Taigi kaltinamasis prieš motina smurtauja jau ne pirmą kartą. Tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas buvęs policijos pareigūnas V. V. Įvertinant tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo tikėti, jog A. R. nesmurtavo prieš nukentėjusiąją, tačiau pastaroji nubėgo pas kaimynus ir iškvietė policijos pareigūnus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo A. R. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis panaudojo fizinį smurtą savo motinos J. R. atžvilgiu ir tokiu būdu sukėlė pastarajai fizinį skausmą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – A. R. teistas (b. l. 27-31), naują tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka (b. l. 44-45), nedirba (b. l. 46). Taip pat teismas atsižvelgia ir į pačios nukentėjusiosios prašymą neskirti kaltinamajam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė viršijanti įstatymo nustatytą šios bausmės rūšies dydžio vidurkį, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 54, 61 straipsniai). Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 24 d. 19 val. 30 min. (b. l. 62) iki 2020 m. birželio 25 d. 11 val. 39 min. (b. l. 66). Paskirta bausmė bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. R. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su J. R. (b. l. 68-69).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 MGL baudos nesumokėta 2300 Eur dalimi ir paskirti A. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį, bei įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 2300,00 Eur baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 24 d. 19 val. 30 min. iki 2020 m. birželio 25 d. 11 val. 39 min., tai yra vieną parą ir laikyti, kad A. R. jau yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.
Kadangi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda šiuo metu išieškoma priverstinai (bausmę vykdo antstolės Vaivos Šimkienės kontora), nebenustatyti termino šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstoliui. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolei Vaivai Šimkienei. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo baudžiamuoju įsakymu subendrintos 2300,00 Eur baudos dalį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.