Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir BK 72 straipsnio 5 dalimi, S. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra iš jo valstybės naudai konfiskuota iš nusikalstamos veikos gautų pinigų suma – 100 Eur.

UAB „Maxima LT“ civilinis ieškinys dėl pagrobtų ir negrąžintų alkoholinių gėrimų vertės atlyginimo tenkintas visiškai ir iš S. S. UAB „Maxima LT“ priteista 209,95 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. S. 2023 m. gegužės 29 d. apie 16.10 val., dienos metu, atėjęs į UAB „Maxima LT“ priklausantį prekybos centrą X-131 „Maxima X“, esantį Širvintose, I. Šeiniaus g. 19, kilus sumanymui pagrobti svetimą turtą, alkoholio skyriuje nuo lentynos paėmė 5 butelius viskio „Nikka from the barrel“, įpakuotus dėžutėse, kurių bendra vertė yra 209,95 Eur (1 vnt. kaina – 41,99 Eur), po ko paimtus alkoholinius gėrimus įsidėjo į atsineštą tamsios spalvos maišą ir, nesusimokėjęs už paimtas prekes, išėjo pro savitarnos kasas, tokiu būdu pagrobė nedidelės 209,95 Eur vertės svetimą, UAB „Maxima LT“ priklausantį, turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų buvimą.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija nesutinka tik su jam paskirta bausme. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo S. S. apeliaciniame skunde, tai yra tuo aspektu, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo nuteistajam S. S. skiriamą bausmę.

6. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. S. bausmę, tai yra parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad paskirta bausmė yra per griežta ar neproporcinga.

9. Skundžiamu nuosprendžiu S. S. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 12 straipsnis) nuosavybei padarymą. Veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Pagrobtas turtas savininkui negrąžintas, veika padaryta 209,95 Eur dydžio turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad S. S. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailėjosi ir prašė skirti kuo švelnesnę bausmę, pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, nuteistajam S. S. pagrįstai nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kadangi jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, tai yra būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos (1 t. b. l. 49–69), S. S. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) daugiau nei 20 kartų, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną jis jau buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) daugiau nei 30 kartų, daugiausiai už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (1 t., b. l. 76–89) matyti, kad S. S. sistemingai daro ir administracinius nusižengimus – dažniausiai smulkias vagystes, skirtų baudų nemoka, turi daug galiojančių nuobaudų. S. S. nuo 2017 m. gegužės 31 d. niekur oficialiai nedirba (1 t., b. l. 91), būdamas laisvėje registravosi Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 92). Nusikalstamą veiką, už kurią jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn skundžiamu nuosprendžiu, S. S. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimti du teismo baudžiamieji įsakymai, kuriais jis buvo pripažintas kaltu dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net ir padaręs nusikalstamą veiką, už kurią jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje (veika padaryta 2023 m. gegužės 29 d.), S. S. toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas ir, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), šiuo metu pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose yra nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla, bei įvykdė ne vieną smulkią vagystę, už kurių padarymą jis buvo nubaustas administracine tvarka. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad S. S. teigiamų išvadų dėl savo ankstesnio nusikalstamo elgesio nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės (tarp jų ir ne kartą paskirtos arešto bei laisvės atėmimo bausmės) nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus S. S. griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne – viešųjų darbų bausme, nes tokiu būdu jis nebus atskirtas nuo šeimos (vaikų), galės atlyginti dalį padarytų nuostolių. Tačiau, nuteistąjį S. S. charakterizuojantys ir aptarti duomenys, aplinkybės, kad nuo naujų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo jo nestabdo paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat ir turimi socialiniai ryšiai (nuteistojo teigimu, turi du mažamečius vaikus), rodo, kad viešųjų darbų bausmė S. S. būtų neefektyvi ir nesulaikytų jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

12. Pažymėtina, kad arešto bausmės trukmė BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nenurodyta, ji nustatyta BK 49 straipsnio 3 dalyje, kur numatyta, jog už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, S. S. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrė griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių – areštą, kurios dydį nustatė maksimalų, tai yra 45 paros arešto. Tačiau šioje byloje S. S. atžvilgiu dar buvo pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos bei jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 30 parų arešto. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta galutinė bausmė yra pakankamai švelni. Atsižvelgus į tai ir įvertinus ankstesnių S. S. taikytų bausmių akivaizdų neefektyvumą, teigti, kad jam paskirta bausmė yra per griežta bei mažinti jos dydį ar skirti švelnesnę, BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą, bausmės rūšį, nėra jokio pagrindo.

13. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. S. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, kurią švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo S. S. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.