Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. Z. (toliau – Pažeidėjo) įgalioto atstovo A. Šukaičio apeliacinį skundą dėl 2014 m. kovo 6 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas Pažeidėją nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. 20 parų administraciniu areštu su transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu; pagal ATPK 127 str. 2 d. – 1200 Lt bauda; pagal ATPK 123 str. 2 d. – 120 Lt bauda; pagal ATPK 123 str. 5 d. – 100 Lt bauda, ir pagal ATPK 129 str. – 20 parų administraciniu areštu. Vadovaujantis ATPK 33 str. Pažeidėjui skirta galutinė administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2013-08-21 apie 16.03 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., vairavo keturratį motociklą, neturėdamas teisės jo vairuoti, prie keturračio motociklo nebuvo pritvirtintas valstybinio numerio ženklas, keturratis motociklas nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairuodamas keturratį motociklą atsitrenkė į vyšnią ir apgadino svetimą turtą, t. y. padarė eismo įvykį, iš jo pasišalino bei atsisakė tikrintis neblaivumą. Skundžiamu nutarimu Pažeidėjui pagal ATPK 128 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta.

Kartu apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų kategoriškai tvirtinti, jog Pažeidėjas padarė eismo įvykį, dėl ko jis neturėjo pareigos kviesti policijos pareigūnų bei nevartoti alkoholinių gėrimų. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Pažeidėjas buvo kaltinamas, jog policijos pareigūno pareikalavus, atsisakė pasitikrinti blaivumą Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsakomybė už tai numatyta ATPK 129 str., tačiau iš teismo išdėstytų motyvų matyti, kad jis nubaustas už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio. Teismas nepripažino, kad Pažeidėjas padarė vieną iš alternatyvių ATPK 129 str. nurodytų veikų – neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimo, kuo jis buvo kaltinamas, o nubaudė už tai, kuo nebuvo kaltinamas, tuo suvaržant jo teisę gintis. Teismas nepripažino, kad Pažeidėjas vairavo keturratį motociklą, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nors jis pats, būdamas sąžiningas, pripažino padaręs šį pažeidimą ir atsakomybės už tai nevengė. Taigi, teismas dėl nesuprantamų priežasčių šią jo veiką perkvalifikavo iš ATPK 128 str. 1 d. į 129 str., nors to negalėjo padaryti, kadangi tokios veikos padarymu Pažeidėjas nebuvo kaltinamas, faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės, o be to kaltinimas nustatyta tvarka nebuvo pakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 str. 1 d., 260 str. ir 284 str. 2 d., yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 str., yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 str.1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-248/2012).

ATPK 284 str. 2 d., nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Be to, įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo. Minėtos teisės normos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismui nesuteikiama teisė savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat nubausti asmenį padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime negali išplėsti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribų ir asmenį bausti už tokius veiksmus, kurie administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo inkriminuoti. Taigi ATPK 284 str. 2 d. nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat kaltininką pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Taip padaręs teismas pažeistų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą. Be to, tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Taigi tikslaus administracinio kaltinimo asmeniui nesuformulavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti bei grąžinti bylą iš naujo tirti.

Šios administracinės bylos duomenys rodo, kad Pažeidėjui 2013-11-21 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 128 str. 1 d., 123 str. 5 d., 123 str. 2 d., 129 str. už tai, kad jis 2013-08-21 16.03 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės vairavo sunkųjį keturratį motociklą, prie kurio kėbulo nebuvo pritvirtintas valstybinis numerio ženklas ir kuris buvo nedraustas įstatymų nustatyta tvarka, o taip pat pareikalavus policijos pareigūnui atsisakė pasitikrinti blaivumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d. ir 129 str. už tai, kad 2013-08-21 apie 16.03 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., vairavo keturratį motociklą, neturėdamas teisės jo vairuoti, prie kurio nebuvo pritvirtintas valstybinis numerio ženklas bei kuris buvo nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o vairuodamas keturratį motociklą atsitrenkė į vyšnią ir apgadino svetimą turtą, t. y. padarė eismo įvykį, iš jo pasišalino bei atsisakė tikrintis neblaivumą. Skundžiamu nutarimu Pažeidėjui pagal ATPK 128 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Taigi, apylinkės teismas Pažeidėją nubaudė ir už tuos ATPK pažeidimus, kurie jam nebuvo inkriminuoti surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra ginčijamas tik Pažeidėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d ir 129 str. Kartu skunde tvirtinama, jog tiriant ir nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą Pažeidėjas prisipažino įvykio metu transporto priemonę vairavęs neturėdamas teisės to daryti, t. y. prisipažino padaręs ATPK 128 str. 1 d. numatytą pažeidimą, kuris buvo inkriminuotas Pažeidėjui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Nutarimo dalis dėl Pažeidėjo nubaudimo pagal ATPK 123 str. 2 d. ir 123 str. 5 d. nėra skundžiama.

Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje apklausęs Pažeidėją ir liudytojus, vadovaudamasis ATPK 284 str. 2 d. nustatė, kad Pažeidėjas įvykio metu vairuodamas keturratį motociklą atsitrenkė į vyšnią ir taip apgadino svetimą turtą, t. y. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Be to, apylinkės teismas skundžiamu nutarimu konstatavęs, jog yra padarytas eismo įvykis, papilomai pripažino, jog Pažeidėjas padarė ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, bei nurodė, kad ATPK 129 str. numatytą pažeidimą Pažeidėjas padarė todėl, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį. Taigi, esminis aspektas, lėmęs tokį apylinkės teismo sprendimą buvo tas, kad teismas laikė nustatytu, jog Pažeidėjas padarė eismo įvykį. Eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau, pagal ATPK 127 str. 2 d. baudžiamas tas, kas pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas buvo sugadintas (apgadintas). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, siekiant Pažeidėją nubausti pagal ATPK 127 str. 2 d., be kitų duomenų yra būtina nustatyti konkretų sugadintą ar apgadintą kitiems asmenims priklausantį turtą bei padarytą žalą. Vien faktas, kad buvo padarytas koks nors poveikis turtui, tačiau dėl jo reali žala turtui neatsirado, neleidžia konstatuoti, kad turtas yra apgadintas ar sugadintas ATPK 127 str. 1 d. prasme. Administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d. atsirasti užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidęs KET, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. KET 234 p. nurodyta, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nesant padarytos žalos nėra galimybės konstatuoti, kad įvyko eismo įvykis, o nesant eismo įvykio nėra jokio pagrindo spręsti, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas pats nustatęs, jog buvo padarytas eismo įvykis ir vadovaudamasis ATPK 284 str. 2 d. papildomai Pažeidėją nubaudęs pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. bei 129 str., esmingai nepagrįstai išplėtė Pažeidėjui pateikto kaltinimo ribas (minėta, kad jos buvo apibrėžtos administracinio teisės pažeidimo protokole). Tačiau ATPK 284 str. 2 d., suteikia teisę teismui tik koreguoti neesminius netikslumus, kai visos bylos aplinkybės yra aiškios. Vadovaujantis šia teisės norma pirmos instancijos teismas neturi teisės administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nubausti už visiškai kitus, administracinio teisės pažeidimo protokole neinkriminuotus, pažeidimus. Tokiu būdu apylinkės teismas nepagrįstai Pažeidėjui inkriminavo papildomus administracinius teisės pažeidimus tokiu būdu neleistinai peržengdamas kaltinimo ribas ir nepagrįstai suvaržydamas Pažeidėjo teisę į tinkamą gynybą. Vien šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai administracinio proceso pažeidimai, suteikiantys pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Be to, iš bylos dokumentų matyti, kad apylinkės teismas šiuo atveju nenustatė visų reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių ir kartu padarė išvadas, kurių nepatvirtina bylos duomenis. O būtent, 2013-11-21 policijos pareigūno A. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykio sudėties nėra, nes nepadaryta jokia turtinė žala (5 b. l.). Šis policijos pareigūnas tai patvirtino apklaustas 2014-01-09 Pasvalio rajono apylinkės teismo posėdyje (50 – 51 b. l.). Be to, teisme liudytoja apklausta J. P. nurodė, kad sodyba, kurioje ji gyvena, priklauso mamai, kuri dėl įvykio jokių pretenzijų neturi, o be to vyšnia galėjo būti nubrėžta arba keturračiu arba aplaužyta karvės prieš kelias dienas iki įvykio (53 b. l.). Tai reiškia, kad apylinkės teismas, priešingai nei tvirtino policijos pareigūnas bei J. P., nustatė, kad vis tik buvo padaryta žala, nors niekas jokių pretenzijų nereiškė ir jos nenurodė. Vien pats faktas, jog įvykio metu galimai buvo apibraižyta vyšnia neleidžia besąlygiškai tvirtinti, jog yra padarytas ATPK 127 str. 2 d. pažeidimas, o kartu ir eismo įvykis. Niekam nereiškiant jokių pretenzijų dėl galimai įvykio metu apgadinto turto (šiuo atveju dėl vyšnios) nėra jokio pagrindo konstatuoti esant pirmiau minėtą pažeidimą. Kilus abejonėms dėl paties galimai padarytos žalos fakto apylinkės teismas privalėjo nustatyti ir apklausti sodybos savininkę, tačiau to nepadarė. Negana to, neišnaudojus visų galimybių kilusioms abejonėms pašalinti, šiuos prieštaravimus teismas vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, t. y. jį nubaudė už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, kurie jam nebuvo inkriminuoti, bei visiškai be pagrindo konstatavo, kad jis ATPK 129 str. numatytą pažeidimą padarė todėl, jog po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus.

Apibendrinus aukščiau išdėstytą galima tvirtinti, kad apylinkės teismas šiuo atveju nepagrįstai ir neteisėtai išplėtė Pažeidėjui kaltinimo ribas taip esmingai suvaržydamas jo teisę į gynybą. Tokie apylinkės teismo veiksmai vertintini kaip esminiai administracinio proceso pažeidimai, lėmę neteisingo ir neteisėto nutarimo priėmimą. Dėl to jis naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas

NUTARĖ:

2014 m. kovo 6 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis neskundžiama.