Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui T. J., su institucija, teikiančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriumi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas T. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinys su priedais, pranešimas apie teismo posėdį buvo įteikti atsakovui, tačiau atsakovas neatvyko ir nepareiškė jokių prieštaravimų dėl R. J. ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš santuokos liudijimo (l. 4, 5) matyti, kad T. J. ir R. J. sudarė santuoką 2009 m. gegužės 16., įrašo Nr. 42. Iš pažymų apie šeimos sudėtį, apie deklaruotą gyvenamąją vietą, gimimo liudijimų kopijų (l. 8-9) matyti, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, pagal kurią pripažįstama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovė ieškinyje ir pasisakydama teismo posėdžio metu nurodė, kad jos su atsakovu šeima yra iširusi, jie daugiau nei metus laiko gyvena skirtinguose kambariuose, atsakovas neremia vaikų, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, smurtauja prieš ją. Ieškovė atsakovo elgesį vertina kaip visišką nesirūpinimą šeima. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės teiginius apie jo kasdienį girtavimą, smurtą ir nesirūpinimą šeima, todėl teismas pripažįsta, kad šeima iširo dėl atsakovo T. J. kaltės.

Sutuoktiniai daugiau nei metus laiko gyvena atskirai, pasidalinę kambariais, ieškovė taikytis nenori, yra galutinai apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo, atsakovas dėl santuokos nutraukimo prieštaravimų nepareiškė, todėl teismas nemato pagrindo tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir pripažįsta, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, prašymas dėl santuokos nutraukimo tenkinamas.

Ieškovė prašo nustatyti vaikų J. J., gim. 2009-07-17, ir K. J., gim. 2012-11-14, gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas neginčija ieškinio dalies dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl tenkinamas ieškinys dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos su mama nustatymo. Tenkintinas ieškovės prašymas leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais be apribojimų, tačiau teismas, siekdamas apsaugoti vaikų interesus, mano, kad yra būtina įrašyti sąlygą, jog atsakovas gali bendrauti su vaikais būdamas blaivus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovė R. J. prašo priteisti iš atsakovo T. J. nepilnamečių vaikų J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas prieštaravimo šiam reikalavimui nepareiškė. Prašoma priteisti išlaikymo suma vienam vaikui yra žymiai mažesnė už pusę minimalios mėnesio algos, todėl pripažįstama, kad reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Ieškovės paaiškinimas, kad 2017 metų pavasarį atsakovas vienam vaikui vieną kartą davė 20 Eur vykimui į ekskursiją neįtakoja išlaikymo priteisimo, nes iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas vaikų neišlaiko nuo 2016 metų pradžios, o išlaikymas yra priteisiamas nuo 2017-03-31.

Išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko R. J., su kuria nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir pasisakymuose nurodė, kad santuokos metu turto neįgijo, skolų neturi, išlaikymo vienas kitam, žalos atlyginimo neprašo. Atsakovas dėl tokių nurodymų prieštaravimų nepareiškė.

Ieškovei prašant po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė J. pavardė (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str.).

Ieškovei R. J. yra paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (l.12-13).

Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys yra tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei yra priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 41 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 72 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (100 Eur. x 2 x 12 x 3 %), ir 5 Eur. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 118 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš atsakovo yra priteisiamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos – 115,80 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269 str., 270 str., 307 str. ir 385 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2009 m. gegužės 16 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 42, tarp T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turinčių du nepilnamečius vaikus.

Dėl santuokos iširimo pripažinti kaltu atsakovą T. J..

Nustatyti nepilnamečių vaikų J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama R. J..

Nustatyti, kad atsakovas T. J. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), be apribojimų, būdamas blaivus.

Priteisti iš T. J., a. k. ((duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), materialiniam išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur. (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2017 m. kovo 31 dienos iki vaikų pilnametystės. Priteistą materialinį išlaikymą kasmet indeksuoti atsižvelgiant į metinės infliacijos lygį.

Paskirti R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę J..

Priteisti iš T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokos kodu 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žyminis mokestis ir teismo išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-628-496/2017“ 118 Eur. (vieną šimtą aštuoniolika eurų) ir įmokos kodu 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“ 115,80 Eur. (vieną šimtą penkiolika eurų 80 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.