Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-534-290-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
1A-534-290-2011
Teisminio proceso Nr.
61-1-1051-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
G. S.

Pranešėjas: Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr.1A-534-290/2011

Teisėja: Lina Šafronienė (Proceso Nr. 61-1-1051-10)Procesinių sprendimų kategorijos:

2. 4. 7.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTART I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 182 str. 3 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 5 d. 2p., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje bei su 2010-11-23 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal 2010-11-23 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį. Iš G. S. priteista: R. D. 2150 (du tūkstančiai šimtas penkiasdešimt) litų turtinei žalai ir 2000 (du tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti bei I. D. 250 (du šimtai penkiasdešimt) litų turtinei žalai atlyginti. Valstybei iš G. S. priteista 240 (du šimtai keturiasdešimt) litų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. 3 d. būdamas prie Lokio tvenkinio, Šilų seniūnijoje, Jonavos rajone, grasinančiu tonu pareikalavęs atiduoti R. D. priklausančią auksinę grandinėlę su kryželiu ir taip įbauginęs nukentėjusįjį bei atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą, R. D. priklausantį turtą - auksinę grandinėlę su kryželiu, bendros 500 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. D. 500 litų turtinę žalą.

Be to, G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. už tai, kad apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2010 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas I. D. bute Lokio g. 6-5, Šilų kaime, Šilų seniūnijoje, Jonavos rajone, prisistatęs jai kompiuterių taisymo meistru, apgaulės būdu savo naudai, už R. D. kompiuterio taisymą, įgijo svetimą I. D. priklausantį turtą – 250 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. D. 250 litų turtinę žalą.

Be to, G. S., nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, o būtent: 2010 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2010 m. spalio mėn. 05 d., panaudodamas psichinę prievartą, t. y. skambindamas nukentėjusiajam R. D. telefonu, grasinančiu tonu reikalaudamas susitikti bei reikalaudamas iš jo pinigų, ir taip įbauginęs nukentėjusįjį, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai reikalavo iš R. D. pinigų, tokiu būdu privertė nukentėjusįjį perduoti jam parkelyje prie parduotuvės, esančios Šilų kaime, Šilų seniūnijoje, Jonavos rajone bei Šilų kaime esančioje autobusų sustojimo stotelėje 1650 litų , t.y. 7 kartus sumokėti po 150 litų ir 3 kartus sumokėti po 200 litų, tuo padarė nukentėjusiajam R. D. bendrą 1650 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-11 nuosprendį panaikinti ir jį iš veikų pagal BK 180 str. 1 d., 182 str. 3 d. ir 181 str. 1 d. išteisinti, nesurinkus pakankamai duomenų, įrodančių jo dalyvavimą padarant šiuos nusikaltimus.

Dėl BK 180 str. 1 d.

Nurodo, kad jis nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai. Įrodymais byloje gali būti tik neabejotini patikimi duomenys, o kaltinimą grįsti abejonėmis, manymais ir prielaidomis draudžiama, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, jo teisingus parodymus atmesdamas, o nukentėjusiojo R. D. neteisingais, nepatikimais vadovavosi. Byloje yra nurodyta, jog nukentėjusysis yra protiškai atsilikęs, todėl nenustačius ekspertų išvada dėl jo parodymų patikimumo, jis negalėjo būti liudytoju byloje. Be nukentėjusiojo R. D. parodymų, jo kaltės daugiau nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymais. Teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 180 str. 1 d., nes jis jokios fizinės ar psichinės prievartos, kas galėjo atimti nukentėjusiajam galimybę priešintis, nenaudojo ir nėra tai patvirtinančių įrodymų.

Dėl BK 182 str. 3 d.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog byloje nėra neginčijamų jo kaltės įrodymų. Teismas nepagrįstai rėmėsi I. D. bei R. D. parodymais, nes jie yra šeimos nariai, suinteresuoti bylos baigtimi, o R. D. parodymai negali būti patikimi pagal BPK 79 str. normas. Be to, nėra argumentų, galinčių patvirtinti, jog apgaule buvo paveikta kito žmogaus valia. Byloje nėra surinkta pakankamai domenų, patvirtinančių jo dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje.

Dėl BK 181 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai laikė įrodyta jo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo. Jis teigia, kad teismas nepagrįstai skambinimą telefonu laikė kaip prieš nukentėjusįjį panaudotą psichinę prievartą, nes tokie veiksmai nukentėjusiajam kėlė nerimą, vertė jį bijoti. Tačiau byloje neištirta pokalbių turinys, neišanalizuotos išklotinės, kas turėjo būti padaryti, siekiant nustatyti objektyvią tiesą. Teismo nurodyta aplinkybė, jog kaltinamojo skambinimas nukentėjusiajam jau savaime buvo psichinė prievarta, yra deklaratyvi, niekuo nepagrįsta prielaida. Nenustačius objektyvių nusikaltimo sudėties požymių, jis turi būti išteisintas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Nors apeliantas savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų veikų neigia, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Dėl kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.

Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia, palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Būtent todėl, kvalifikuojant veiką kaip plėšimą, privalu nustatyti ir įrodyti, kad asmuo, panaudodamas smurtą ar grasindamas jį panaudoti, tokiais savo veiksmais siekia palaužti nukentėjusiojo valią ar atimti galimybę pasipriešinti turint tikslą pagrobti svetimą turtą. Šiuo atveju, vertinant nusikaltimo objektyviosios bei subjektyviosios sudėties dalių buvimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo bei nukentėjusiojo asmenybes bei jų psichologinį santykį. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis turi psichinę negalią, jautrus, socialiai pažeidžiamas asmuo. Apeliantas praeityje ne kartą teistas už tyčinius turtinius nusikaltimus. Taigi, šiuo atveju yra pagrindas teigti, jog ir griežtas, įsakmus kaltinamojo tonas, nepanaudojant fizinio smurto ar grasinimų, galėjo sukelti nukentėjusiajam baimės jausmą, dėl ko jis nebegalėjo pasipriešinti plėšikui, tokiu būdu kaltinamasis, atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą. Apeliantas neneigia, jog suprato, kad nukentėjusysis turi negalią, yra labiau pažeidžiamas žmogus, jis suprato ir žinojo, jog savo veiksmais gali įbauginti nukentėjusįjį ir tokiu būdu pasisavinti jo turtą – grandinėlę, todėl jo tyčia yra pilnai įrodyta.

Nukentėjusiojo R. D. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, tapatūs, logiški, patvirtinti kita byloje surinkta medžiaga, todėl tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teismui, nebuvo objektyvaus pagrindo abejoti jo sugebėjimu suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus bei netikėti nukentėjusiojo duotais parodymais. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir apelianto kaltę, padarius šį nusikaltimą, patvirtina ir kiti įrodymai byloje. Nukentėjusioji civilinė ieškovė I. D. patvirtino, kad sūnus sakė jai, jog nepažįstamas žmogus jam nuėmė grandinėlę, įvykio dieną sūnus grįžo be rūbų. Liudytojas A. C. patvirtino, kad jiems būnant prie ežero, kaltinamasis išsivežė neapsirengusį nukentėjusįjį, Rimas grįžo apsiverkęs, pasakė, kad jam nusegė grandinėlę. Kaltinamojo versija yra neįtikinama, nepatvirtinta, todėl laikytina siekimu išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 3 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą.

Byloje nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad G. S., iš nukentėjusiojo R. D. sužinojęs apie kompiuterio taisymą, tikslu įgyti svetimą turtą, I. D. melagingai prisistatė kompiuterių meistru ir už remontą pareikalavo 250 litų. Nukentėjusiųjų parodymai iš esmės sutampa, patvirtina vieni kitus, I. D. atpažino G. S. kaip ją apgavusį asmenį, tad netikėti jais pagrindo teismui nebuvo jokio pagrindo. Vien tai, kad abu nukentėjusieji yra šeimos nariai, nepreziumuoja jų šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtini ar parodymų neobjektyvumo.

Dėl kaltinimo pagal BK 181 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai verčia kitą asmenį perduoti turtą.

Teismas laiko, jog apelianto kaltė, padarius šį nusikaltimą, pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiųjų R. D., I. D., liudytojo A. C. parodymais. Šių asmenų parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, papildantys vieni kitus, netikėti jais nebuvo objektyvaus pagrindo.

Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes: padarymo laiką, asmenį, prieš kurį padarytas nusikaltimas, akivaizdu, kad apeliantas neteisėtus veiksmus atliko, kaip buvo minėta analizuojant kaltinimą pagal BK 180 str. 1d., pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens savybėmis. G. S., suvokdamas, kad R. D. bijo jo, panaudojo jo atžvilgiu psichinį smurtą, kuris pasireiškė skambučiais telefonu, ir įbauginęs nukentėjusįjį, vertė jį perduoti turtą, t.y. pinigus. Nukentėjusiojo parodymus, jog jis apelianto buvo verčiamas atiduoti pinigus patvirtina nukentėjusiosios I. D., liudytojo A. C. parodymai, kad R. D. buvo įbaugintas, bijojo kaltinamojo, nežinojo, kaip nuo jo apsiginti, todėl ir nešė jam reikalaujamus pinigus. Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturėjo pagrindo remiantis aukščiau aptartais argumentais, tuo tarpu paties apelianto versija neįtikinama, prieštarauja kitiems įrodymams, todėl vertintina kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas vadovavosi įstatymo nuostatomis ir bendrųjų bausmių skyrimo principų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir sunkumą, kaltės formą ir rūšį, į jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į individualias nuteistojo asmenines savybes, į tai, kad jis padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, savo kaltės, net ir esant ją nenuginčijamai patvirtinantiems įrodymams, nepripažino, praeityje teistas net 6 kartus ir taip pat už tyčinius, turtinius nusikaltimus, teistumai neišnykę. Tokios aplinkybės teismui leido nuteistajam G. S., kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.) , pagrįstai skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti G. S. apeliacinį skundą ir panaikinti nuosprendį bei išteisinti jį, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Algirdas JaliniauskasAlgerdas Urbšys