Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-09-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-7852-980/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
e2YT-7852-980/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04846-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
N. N., VĮ „Turto bankas“, notarė Ilona Mineikienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7852-980/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04846-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei,dalyvaujant pareiškėjai V. B.,suinteresuotam asmeniui N. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, N. N., notarė Ilona Mineikienė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po palikėjos P. Š. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina P. Š. Po palikėjos mirties liko nekilnojamasis turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties šį turtą pareiškėja prižiūri viena: nurodytose patalpose pareiškėja gyvena, jį tvarko, naudojasi ten esančiais kilnojamaisiais daiktais, moka patalpų komunalinius mokesčius. Dėl įstatymų nežinojimo laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Teismo posėdyje pareiškėja V. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama P. Š. Palikimą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja patvirtino, kad ji po mamos mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja palikimą, atsiradusį po mamos mirties, priėmė faktiniu valdymu. Patvirtino, kad po mamos P. Š. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. N. teismo posėdyje paaiškino, jog neprieštarauja pateiktam pareiškimui ir sutinka, kad butą, likusį po mamos P. Š. mirties paveldėtų sesuo V. B. Patvirtino, kad sesuo V. B. mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo notarė Ilona Mineikienė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina P. Š. Po palikėjos mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). P. Š. turėjo du vaikus – pareiškėją V. B. bei suinteresuotą asmenį N. N. Pareiškėja įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Po motinos mirties pareiškėja prižiūri nurodytą nekilnojamąjį turtą, jame gyvena, naudojasi jame esančiais kilnojamaisiais daiktais (baldais, buitine technika), moka turto komunalinius mokesčius. Iš Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės Ilonos Mineikienės 2020 m. gegužės 29 d. rašto matyti, kad dėl po P. Š. (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nėra užvesta.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja po palikėjos mirties, bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ir faktiškai valdo: moka mokesčius paslaugų teikėjams, rūpinasi. Tai, jog pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpinasi ir jį išlaiko, patvirtina rašytiniai įrodymai (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po P. Š. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja po P. Š. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Čiapaitė