Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-11-03 · Civilinė byla Nr. 2A-669-102/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-03
Bylos Nr.
2A-669-102/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Romualdas Januška (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
V., V. D. Panevėžio
Atsakovas
G. B.
Civilinė byla Nr.2A-669-102/2010Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1; 121.18
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUNUTARTIS2010 m. lapkričio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Jonaitienės(kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovei V. D., atsakovui G. B., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-417-755/2010 pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui G. B., išvadą teikianti institucija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. D. Panevėžio miesto apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad atsakovas G. B. yra jos sūnaus S. D., gimusio 2004 m. liepos 19 d., tėvas, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina V. D. ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki sūnaus pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovas G. B. yra ieškovės sūnaus S. D., gimusio 2004 m. liepos 19 d., tėvas, nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su jo motina V. D. ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam S. D. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2009 m. lapkričio 17 d. iki jo pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą 9 000 Lt už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 17 d. iki ieškinio padavimo. Be to, teismas iš atsakovo priteisė 90 Lt žyminio mokesčio, 1 317,30 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę V. D.. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, nustatė, kad ieškovė nekilnojamojo turto nei transporto priemonės neturi, augina dar vieną nepilnametį vaiką, gim. 2007-03-06, nuo 2009-01-16 registruota Panevėžio darbo biržoje, nedarbo išmoka jai nemokama, gauna 869 Lt dydžio pašalpą iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus. Atsakovas Panevėžio darbo biržoje registruotas nuo 2009-08-24, nurodo, kad jokių pajamų negauna, nedirba jau 10 metų, 2005 m. rugsėjo 21 d. įregistruotoje santuokoje augina du mažamečius vaikus, turi nekilnojamojo turto, jam priklauso ½ nebaigto statyti gyvenamojo namo su priklausiniais. Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovui 2005 m. buvo atlikta stuburo operacija. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra darbingas, dėl darbingumo lygio nustatymo nesikreipė ir nepilnamečiam vaikui privalo teikti išlaikymą - 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir, vadovaujantis CK 3.200 str., iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovui jau 2004 metų pabaigoje buvo žinoma apie ieškovės teiginius dėl jo tėvystės Styvo atžvilgiu, ieškovė teisinėmis priemonėmis bandė išsireikalauti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, ir atsakovas, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas tėvas, privalėjo išlaikymą sūnui užtikrinti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, atsiranda nuo vaiko gimimo dienos (CK 3.137 str. 3 d.) ir ji nėra siejama su išlaikymą turinčio teikti asmens žinojimu ar nežinojimu dėl jo tėvystės, su vaiko gimimo įrašo padarymo, DNR ekspertizės atlikimu ar su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimu (įsiteisėjimu). Nagrinėjamojoje byloje vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo jo gimimo dienos, o vėliau, tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos atsirado nuo vaiko gimimo dienos, kaip tai numatyta CK 3.137 str. 3 d. Vadovaujantis CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaikų gimimo dienos. Todėl teismui nustačius, kad 250 Lt dydžio išlaikymas priteistinas iš atsakovo yra pakankamas nepilnamečio poreikiams patenkinti, iš atsakovo priteistinas ir 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamas už trejus paskutinius metus nuo 2006-11-17 iki ieškinio pareiškimo teismui pateikimo dienos, t.y. 2009-11-17 (CK 3.200 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl 9 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog dėl šio įsiskolinimo atsiradimo yra kalta pati ieškovė. Nurodo, kad apie tai, jog ieškovė laukiasi jo vaiko jis nežinojo. Kada ieškovė pirmą kartą buvo pareiškusi ieškinį dėl tėvystės nustatymo, jis dėjo pastangas, kad tiesa būtų nustatyta, tačiau ieškovė dėl DNR ekspertizės atlikimo nenuvyko. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad laikotarpiu, už kurį prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, jos materialinė padėtis buvo gera ir išlaikymas vaikui jai nebuvo reikalingas, todėl ji nesikreipė į teismą dėl vaiko tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Tik pablogėjus jos materialinei padėčiai kreipėsi į teismą. Kadangi dėl išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo kalta pati ieškovė, išlaikymo įsiskolinimas iš jo negalėjo būti priteistas. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, neįvertino, kad atsakovo materialinė padėtis yra bloga, dėl sveikatos būklės niekur nedirba ir pajamų negauna, augina du mažamečius vaikus, šeima pragyvena iš sutuoktinės nedidelio darbo užmokesčio. Tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų(CK 1.5 str.) ir prieštarauja proporcingumo principui(CK 3.192 str.).

Kitoje dalyje sprendimas neskundžiamas.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas žinojo apie 2004-07-19 gimusį sūnų, privalėjo teikti sūnui išlaikymą, tačiau tėvystę neigė ir gera valia išlaikymo neteikė. Atsakovas vengė darbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, nesiėmė priemonių savo finansinės padėties pagerinimui, turi nekilnojamojo turto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.192 str. 2d.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Vaiko teisė į išlaikymą, o tuo pačiu ir tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, atsiranda nuo vaiko gimimo dienos ( CK 3.137 str. 3 d. ). CK 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsakovas nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo jo sūnui S. D., gimusiam 2004 m. liepos 19 d. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovą nepilnamečio S. D., gimusio 2004 m. liepos 19 d., tėvu ir nustatė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė ir, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo vaikui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 9 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už tris metus. Teismas pagrįstai nurodė, kad išlaikymo pareiga atsiranda nuo vaiko gimimo (CK 3.200 str.). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, t. y. vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlaikymo dydžio proporcingumo principą, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystimuisi. Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nedirba nuo 2000 metų, registruotas darbo biržoje(b.l. 50), jokių pajamų negauna, šeimoje augina du mažamečius vaikus, su šeima pragyvena iš žmonos vidutiniškai apie 900 Lt per mėnesį gaunamo darbo užmokesčio(b.l. 48). Iš pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad jis turi ½ nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1945-0283, su priklausiniais, be to, jam nuosavybės teisėmis priklauso 1/6 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 6690-0015-3076, su priklausiniais(b.l. 59-67). Ieškovė taip pat nedirba, registruota darbo biržoje, gauna 869 Lt socialinę pašalpą(b.l. 52). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis nedirba nuo 2000 m. dėl sveikatos buklės vertinama kritiškai. Pateiktas VšĮ Panevėžio ligoninė išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovui 2005 m. atlikta stuburo operacija, tačiau įrodymų, kad atsakovas dėl to būtų nedarbingas, nėra. Atsakovas nurodė, kad dėl nedarbingumo nustatymo nesikreipė. Tai rodo, kad atsakovas visiškai nesirūpino savo ir vaikų materialinės padėties pagerinimu. Ieškovė nurodė, jog anksčiau jos materialinė padėtis buvo gera, ji dirbo užsienyje, todėl išlaikymo vaikui iš atsakovo nereikalavo. Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog ieškovė nesiėmė veiksmų, kad anksčiau būtų nustatyta vaikui tėvystė ir išspręstas išlaikymo priteisimo klausimas. Iš prijungtų civilinių bylų Nr. 2-5810-15/2004 ir Nr. 2-7842-811/2009 matyti, kad 2004 m. ir 2009 m. ieškovė buvo pateikusi teismui ieškinius dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo, tėvystės nustatymo, tačiau ieškiniai palikti nenagrinėti, pirmuoju atveju - nurodytu adresu neįteikus teismo šaukimų, antruoju atveju – per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų. Tačiau, nežiūrint to, kaip jau buvo minėta, abu tėvai išlaikymą vaikams privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad iš atsakovo priteistas 9 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006-11-17 iki 2009-11-16 yra neproporcingas apelianto pajamoms. Nurodytu laikotarpiu ieškovės materialinė padėtis buvo geresnė, negu atsakovo, o ir mažesnio vaiko poreikiams patenkinti išlaidų reikėjo mažiau. Pagal byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį apeliantas būtų nepajėgus sumokėti visą išlaikymo įsiskolinimą. Be to, priverstinis išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas pažeistų kitų apelianto išlaikomų nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo keistina dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.), sumažinant iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo dydį iki 3000 Lt. Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 st. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1dalies 3 punktu,

nutar ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą dalyje dėl 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo G. B. ieškovei V. D. pakeisti, priteistą įsiskolinimą sumažinant iki 3 000 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Romualdas JanuškaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė