Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjams advokatams Reginai Šeperienei, Jonui Gintautui Valivoniui, nukentėjusiajai J. O. F., kaltinamiesiems D. S., M. P., civilinei atsakovei N. C., ekspertui Stasiui Jasinskui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista – 2002-02-27 pagal LR BK 271 str. 2 d. – 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. padarymu;

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nesimoko, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2009-12-15 apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto su savo sugyventiniu G. R. metu, veikdama bendrai su M. P., tyčia sudavė nukentėjusiajam G. R. mažiausiai keturis kartus rankomis ir kojomis į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais su M. P. padarė nukentėjusiajam stiprų galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje nosies nugarėlėje, ir kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimu nosies nugarėlės srityje, kairės skruostinės ataugos lūžimu, pakraujavimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairės kaktinės ir kairės smilkininės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, galvos smegenų sumušimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, ko pasekoje nukentėjusysis 2009-12-22 23 val. 45 min. ligoninėje mirė, tokiu būdu nužudė savo šeimos narį – sugyventinį G. R., tai yra padarė LR BK 129 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikalstamą veiką.

M. P. 2009-12-15 apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto su G. R. metu, veikdamas bendrai su D. S., tyčia sudavė nukentėjusiajam G. R. mažiausiai keturis kartus rankomis ir kojomis į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais su D. S. padarė nukentėjusiajam stiprų galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje nosies nugarėlėje ir kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimu nosies nugarėlės srityje, kairės skruostinės ataugos lūžimu, pakraujavimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairės kaktinės ir kairės smilkininės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, galvos smegenų sumušimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, ko pasekoje nukentėjusysis 2009-12-22 23 val. 45 min. ligoninėje mirė, tokiu būdu nužudė G. R., tai yra padarė LR BK 129 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji D. S. parodė, kad 2009-12-15 pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės. Svečiavosi dėdė S. S., jo sugyventinė T. T.. D. S. gyveno su draugu G. R., turėjo vaiką. Tarp jų dažnai vykdavo konfliktai. Tą vakarą ji buvo stipriai išgėrusi, ir ne viską prisimena. Prisimena tik, kad buvo nuėjusi pas kaimyną V. M., ten buvo M.. Gėrė visi kartu. Kilo ginčas tarp K. ir G. R.. Tik po to S. S. pasakė, kad M. P. sudavė G. R.. Ji G. R. nemušė. Stovinčiam G. R. sudavė V. M. ir K.. Kad M. P. suduotų, ji nematė. Po konflikto su R. ji išėjo į 2 aukštą, ir grįžusi pamatė, kad G. R. guli virtuvėje. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Prie jo buvo labai daug kraujo, ištinusi kairioji akis. D. S. matė, kad R. mušė K.. Kitą dieną apie 3 val. nakties pas ją buvo atėję V. M. su nepažįstamuoju K., pasakė, kad dėl sumušimo kaltas P.. Atsimena žodžius „M., gal mes jį užmušėm“. Ji neprisimena, kad muštų, bet to neneigia. Ji galėjo suduoti, bet dėl girtumo neprisimena. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Senato nutarimo Nr. 46 5, 6 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2004 - 06 - 18 nutarimo “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad kaltinamieji D. S. ir M. P. nužudymą padarė netiesiogine tyčia. Kaltinamieji, suduodami daugybinius, stiprius smūgius ranka bei spardydami į galvos sritį, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis ir nors nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji D. S. ir M. P. smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo tuo pačiu metu, nė vienas iš kaltinamųjų nebandė sustabdyti nukentėjusiojo mušimo, vadinasi pritarė vienas kito veiksmams. Todėl toks aktyvus nuteistųjų elgesys iš esmės reiškė susitarimą bendrai mušti nukentėjusįjį G. R.. Taigi, šioje byloje nuteistųjų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad kaltinamieji vienas kito veiksmams pritaria, vienas su kito neteisėtais veiksmais sutinka, taip išreikšdami savo tikrąją valią – norą sumušti nukentėjusįjį. Kaltinamieji suprato vienas kito smurtinius veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis gali mirti, ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tam įvykti. Kaltinamieji veikė bendrai, todėl privalo atsakyti už kilusias pasekmes.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra ir tyčia bei susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis, darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką, nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat nustačius, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, yra laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bedravykdytojai. Nužudymas yra padarytas bendrininkų grupės, kai bent du iš susitarusių nužudyti kitą žmogų asmenų yra nužudymo vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai) (BK 24 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punktas). Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, nukentėjusiojo mirtį sukėlė visuma jam padarytų sužalojimų, o juos padarė kaltinamieji mušdami, kaltinamųjų bendri veiksmai sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Taigi, jie buvo nusikaltimo bendravykdytojai. Kaltinamojo M. P. nusikalstama veika atitinka LR BK 129 str. 1 d., o kaltinamosios D. S. nusikalstama veika atitinka LR BK 129str. 2d. 3p. – kaip nužudant savo šeimos narį.

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamuosius D. S. ir M. P. pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, pasekmes, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, o kaltinamajam M. P. papildomai yra taikoma LR BK 91 str. įtvirtintos nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai D. S., atsižvelgia į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino kaltę dalinai ir nuoširdžiai gailisi, tai teismas vertina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog D. S. nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat pripažįstama sunkinančia atsakomybę aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Todėl jai skiriama laisvės atėmimo bausmė artima bausmės vidurkiui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. P., atsižvelgia į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino kaltę dalinai ir nuoširdžiai gailisi, tai teismas vertina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog M. P. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat pripažįstama sunkinančia atsakomybę aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė artima bausmės vidurkiui.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios J. O. F. civilinis ieškinys 2340 litų sumai turtinei žalai atlyginti ir 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prokuroras gindamas viešą interesą yra pareiškęs 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti mažamečio D. R. naudai. Valstybinė ligonių kasa yra pareiškusi 3711 litų civilinį ieškinį už gydymo išlaidas. Nukentėjusiosios J. O. F. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos – 2340 litų (laidojimo išlaidos) pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Todėl priteistina 2340 litų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji J. O. F. prašo priteisti 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas atsižvelgia į kaltinamųjų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiojo G. R. ir civilinio ieškovo J. O. F. tarpusavio santykius, jų emocinį ir dvasinį ryšį. Taip pat atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkinamas pilnai. Prokuroro ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai pagrįsti ir jie tenkintini pilnai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. (LR 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir ją nubausti laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų.

LR BK 63 str. 9d., 4d. pagrindu subendrinti dalinio sudėjimo būdu šią paskirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2010-05-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę D. S. paskirti 15 ( penkiolika ) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-12-17 iki 2011-03-03.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-03-03.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jį nubausti 8 ( aštuoneriems ) metams laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-03-03.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, periodinį registravimąsi policijoje ir dokumento paėmimą pakeisti į suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti solidariai iš D. S. ir M. P. 3711 ( tris tūkstančius septynis šimtus vienuolika) litų Valstybinei ligonių kasai, o M. P. neturint turto ir piniginių lėšų, priteisti iš kaltinamojo įstatyminių atstovų N. C. ir J. P. iš kiekvieno po 927 (devynis šimtus dvidešimt septynis) litus iki sueis M. P. aštuoniolika metų.

Priteisti solidariai iš D. S. ir M. P. 10 000 ( dešimt tūkstančių ) litų D. R. naudai neturtinei žalai atlyginti, o M. P. neturint turto ir piniginių lėšų, priteisti iš kaltinamojo įstatyminių atstovų N. C. ir J. P. iš kiekvieno po 2500 (du tūkstančius penkis šimtus ) litų iki sueis M. P. aštuoniolika metų.

Priteisti solidariai iš D. S. ir M. P. 50 000 ( penkiasdešimt tūkstančių ) litų nukentėjusiajai J. O. F. neturtinei žalai atlyginti ir 2340 ( du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt) litų turtinei žalai atlyginti o M. P. neturint turto ir piniginių lėšų, priteisti iš kaltinamojo įstatyminių atstovų N. C. ir J. P. iš kiekvieno po 13 085 (trylika tūkstančių aštuoniasdešimt penkis ) litus iki sueis M. P. aštuoniolika metų.

Daiktinius įrodymus įsiteisėjus nuosprendžiui: D. S. drabužius, raktą, sportinius batelius, kilimėlį, kraujo pavyzdžius (saugomi Alytaus apskrities VPK ) sunaikinti kaip beverčius;

M. P. megztinį, sportines kelnes ir sportinius batelius (saugomi Alytaus VPK) grąžinti nuteistajam M. P. persiunčiant į bausmės atlikimo vietą.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.